Poveikio aplinkai vertinimo ataskaita LT 1 dalis - Visagino atominės ...

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 147Euriterminių bei termofilinių žuvų rūšių gausumas bei santykinė biomasė ežero žuvųbendrijoje nuo pat IAE statybos bei eksploatacijos pradžios nuolat didėjo. Ežeropelagialėje ypatingai padaugėjo ešerių: nuo 0,6 mln. vnt. 1979 m. iki 7,4 mln. vnt. 1992m. 1993–1997 metais ešerių populiacijos gausumas išliko aukštame lygyje ir svyravonežymiai.1992–1997 m. Drūkšių ežero pelagialėje žuvų rūšinė sudėtis kito labai nežymiai.Dominavo euriterminės žuvų rūšys: kuojos, ešeriai, aukšlės, plakiai (Blicca bjoerknaL.), kurių santykinė dalis bendroje ichtiomasėje sudarė, atitinkamai, 35,5, 20,0, 11,2, ir8,8 %. Seliavų santykinė biomasė sumažėjo iki 5,5, o stintų – net iki 0,001 %.1994–1999 m. didesnių daugumos žuvų rūšių biomasės svyravimų nenustatyta.Pagrindinė ežero ichtiomasės dalį sudarė 9 žuvų rūšių populiacijos: kuojos, ešeriai,plakiai, karšiai, aukšlės, raudės (Scardinius erythrophthalmus L.), pūgžliai(Gymnocephalus cernuua L.), lydekos ir lynai (Tinca tinca L.). Iš viso tyrimųlaikotarpiu buvo užregistruotos 18 rūšių žuvys.Žuvų produkcinių rodiklių kaitos tyrimai buvo atlikti Ignalinos AE aušintuve – Drūkšiųežere pirmaisiais elektrinės eksploatacijos metais (Virbickas ir kt., 1993). Deja, vėlesnityrimai IAE aušintuve apėmė tik žuvų gausumo bei biomasės kaitą ežero pelagialėje,todėl be abejo negalėjo pilnai atspindėti kokybinių bei kiekybinių pokyčių, vykusiųžuvų bendrijoje. Drūkšių ežero seliavų amžiaus grupių struktūros ir augimo tyrimai,atlikti paleidus IAE parodė, kad jų augimo greitis, kintant ežero ekologinėms sąlygomslabai pasikeitė (Mokslinių tyrimų studija..., 2008).Abiejose ežero skirtingo terminio režimo litoralės zonose dominavo kuojos, kuriosšaltojoje zonoje sudarė 41,4 % bendro žuvų skaičiaus bei 50,7 % bendros ichtiomasės, ošiltojoje, atitinkamai, 46,6 ir 34,3 %. Ežero litoralėje taip pat buvo gausios ešeriių beiplakiių populiacijos. Abiejose ežero litoralės zonose ešeriai sudarė apie 23 % bendrožuvų skaičiaus, tuo tarpu plakiai šaltojoje zonoje sudarė 28,9, o šiltojoje – 11,0 %bendro žuvų skaičiaus. Ežero šiltosios zonos litoralėje didelę žuvų bendrijos dalį sudarėraudės, kur jų santykinis gausumas siekė 17,5, o santykinė biomasė – net 32,0 %, kaituo tarpu ežero šaltosios zonos litoralės žuvų bendrijoje jų santykinė dalis buvo nedidelė(atitinkamai 1,7 ir 1,7 %). Kitų rūšių žuvų gausumas ir biomasė ežero litoralėje buvonedideli.Atlikus ichtiofaunos tyrimus įvairiose ežero akvatorijose 2005–2007 metais Drūkšių ež.pastebėti gana ženklūs pakitimai žuvų rūšinės įvairovės ir bendrijų struktūroslygmenyse sukelti dėl terminio režimo pokyčių ir intensyvios antropogeneninėseutrofikacijos poveikio.Drūkšių ežere žuvų rūšinė įvairovė sumažėjo nuo 23–26 žuvų rūšių (prieš IAEeksploataciją) iki 14 rūšių. Išnyko stintos, šamai, introdukcijos keliu patekę sykai irstarkiai. Litoralinėje ežero dalyje visai neaptinkama anksčiau gyvenusių upinių žuvųrūšių – paprastųjų kūjagalvių, strepečių, meknių, gružlių. Ežere išplito ir pagausėjo lynųbei introdukuotų šiltamėgių rūšių – sidabrinių karosų, karpių, taip pat užregistruotisugavimai baltųjų amūrų ir baltųjų plačiakakčių.Ichtiofaunos sąrašą sudaro tipinės, dažniausiai tokio tipo ežeruose gyvenančios žuvųrūšys: seliava, lydeka, kuoja, karšis, plakis, lynas, paprastoji aukšlė, raudė, paprastasiskarosas, karpis, kirtiklis, vėgėlė, pūgžlys ir ešerys. Jų tarpe, 2 žuvų rūšys įrašytos į ESBuveinių direktyvos saugomų rūšių sąrašus: kirtiklis, palyginti dažnai aptinkama rūšis,gyvenanti išimtinai seklioje ežero dalyje ir seliava, kuri, priešingai nei kirtikliai, gyvenaežero gelmėse ir yra pelaginė šaltamėgė žuvis.