Poveikio aplinkai vertinimo ataskaita LT 1 dalis - Visagino atominės ...

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 142Galima konstatuoti, kad pagrindiniai veiksniai nulėmę planktono bendrijų pokyčius yrapašildyto vandens išmetimas iš IAE bei ūkinių-buitinių ir pramoninių vandens nuotekųpatekimas į ežerą iš gamybinių ir kitų urbanizuotų teritorijų. Ežero vandenstemperatūros pakilimas, dėl ko sumažėjo šalto vandens tūris ežere, nulėmė rūšiųįvairovės pakitimus. Nuo 1984 m. vyraujančių planktono rūšių skaičius sumažėjo 2–3kartus, lyginant su laikotarpiu prieš paleidžiant IAE: fitoplanktono rūšių sumažėjo nuo116 iki 40–50, metazoo- ir protozooplanktono – atitinkamai nuo 118 iki 38 ir nuo 129iki 45–53 taksonų. Prieš IAE paleidimą laikotarpiu ežere vyraujančios fitoplanktono(melsvabakterės Limnothrix redekei (Van Goor) Meffert, Planktothrix agardhii(Gomont) Anag. and Komar. ir kai kurios titnagdumblių rūšys) ir zooplanktono rūšys(pvz., Limnocalanus macrurus Sars, ledynmečio reliktai) išnyko.Sumažėjo fitoplanktono rūšių įvairovė, pagal gausumą ir biomasę pradėjo vyrauti tikkelios dumblių rūšys. Ežere vykstantys procesai veda prie reiškinio, kai viena dumbliųrūšis (pvz. titnagdumbliai Stephanodiscus binderanus (Kütz.) Krieger 1992 m. kovomėn.) tampa beveik monodominantine planktono bendrijoje. Titnaginių dumbliųląstelės, kolonijos vegetatyvinėje ramybės stadijoje suformuoja storą gleivėtą apvalkalą.Būtent tokį gleivėtą apvalkalą turintys dumbliai gali užkimšdami būgnų, apvalančiųvandenį nuo jame esančių mechaninių dalių, angas ir sutrikdyti AE reaktorių aušinimuibūtino ežero vandens patekimą. Tokia situacija buvo susidariusi Drūkšių ežere paskutinįdešimtmetį pavasarinio fitoplanktono ,,žydėjimo” laikotarpiu. Keletas potencialiaitoksinių melsvabakterių rūšių (Anabaena, Aphanizomenon, Gloeotrichia, Microcystisgenčių rūšys) taip pat buvo aptiktos ežere. Intensyvus jų vystymasis buvo nustatytasvasaros laikotarpiu Drūkšių ežero vandens ,,žydėjimo” metu.Fitoplanktono gausumas ir biomasė ženkliai kito 1979–2006 m. tyrimų laikotarpiu,tačiau aiškios pokyčių tendencijos nebuvo nustatytos. Vis dėlto fitoplanktono biomasėsumažėjo nuo 2,6 mg/l 1984 m. iki 0,2 mg/l 1988 m. (7.1-13 pav.). Fitoplanktonobiomasė vėliau padidėjo, tačiau skirtingų metų tyrimų rezultatai ir toliau parodė dideliusvidutinis metinius dumblių biomasės svyravimus. Tokius ženklius pokyčius galėjonulemti nestabilus IAE darbas metų bėgyje. Atsitiktinai kintančios aplinkos sąlygosežere gali nulemti naujų neprognozuojamų ir intensyvų dominantinių rūšiųfitoplanktono bendrijoje vystymąsi.Fitoplanktono bendrijos kaita skirtingose ežero zonose buvo tirta 1993–1996 m. (7.1-14pav.). Nežiūrint į erdvės ir laiko požiūriu didelius biomasės svyravimus ežeroakvatorijoje, eutrofikuota pietrytinė ežero zona pastoviai buvo produktyviausia ežerodalis. Būtent pastarojoje dalyje daugiamečiai fitoplanktono vystymosi svyravimai buvoypač akivaizdūs, o jų kaita ne visada buvo analogiška lyginant su kitomishidroekoistemos dalimis. Be to, ir daugiametė vidutinės metinės chlorofilo akoncentracijos kaita (nuo 2 ir virš 14 µg/l) taip pat indikuoja ekosistemos nestabilumą,kas taip pat sąlygojo reikšmingai pastebimą erdvinio pigmentų pasiskirstymonetolygumą net labai eutrofikuotame vandens telkinyje. Pastaraisiais metais ypačsudėtinga įvertinti būklę ir pokyčių tendencijas tokio vandens telkinio, kuriamevegetacijos laikotarpiu paimama nepakankamai mėginių analizei bei per mažaipasirinkta taškų tyrimams. Vienas taškas neatspindi reikšmingos įvairių ežero zonųežero aplinkos sąlygų bei organizmų įvairovės kaitos.