Poveikio aplinkai vertinimo ataskaita LT 1 dalis - Visagino atominės ...

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 1357.1-6 pav. Azoto ir fosforo prietaka į Drūkšių ežerą.7.1-4 lent. Daugiametės (1991–2000 m.) maistinių medžiagų srauto į Drūkšių ežerąreikšmės.Šaltiniai Nb, t (N)/metus Pb, t (P)/metusBuitinės ir pramoninės nuotekos 85,53 15,291Pramoninė lietaus kanalizacija (PLK-1,2) 1,663 0,244Pramoninė lietaus kanalizacija (PLK-3) 0,335 0,081Visagino ir IAE buitinių vandenų valymo įrenginiųnuotekos81,625 14,720Pramoninė miesto lietaus kanalizacija (PLK-2 miesto) 0,617 0,046Pramoninė miesto lietaus kanalizacija (PLK-1 miesto) 0,416 0,04Panaudoto kuro saugyklų teritorijos pramoninė lietauskanalizacija (PLK–PBKS)0.870 0.16Natūrali prietaka 62,02 3,88Viso 147,54 19,17Nuotaka Prorvos upe 98 14,11Be to, 1984 m. prasidėjusi terminė tarša paspartino eutrofikacijos procesus ežere.Pašildyto vandens išmetimas lėmė hidrologinio režimo pasikeitimus – paviršaustemperatūros padidėjimą, natūralios vertikalios terminės stratifikacijos sutrikimą,temperatūros ir vandens naudojimo svyravimą dėl energetinių blokų bandymų ireksploatacijos režimo kaitos, hidrodinaminių procesų suintensyvėjimą. Taip patsuintensyvėjo vandens garavimas.Padidėjusi ežero vandens temperatūra ir dėl to sumažėjęs šalto vandens tūris (7.1-7 pav.ir 7.1-4 lentelė) ne tik paspartino eutrofikacijos procesus ežere, bet ir sudarė nepalankiassąlygas šaltavandenių organizmų (stenoterminių kriofilinių rūšių) vystymuisi. Tačiau,pagal daugiametės vidutinės pirminės produkcijos reikšmes (25 gC/m 2 ), Drūkšių ežeras1984–1987 m. laikotarpiu vis dar buvo priskirtas mažo produktyvumo mezotrofiniamtipui (Mokslinių tyrimų studija ..., 2008) (7.1-8 pav.).