Poveikio aplinkai vertinimo ataskaita LT 1 dalis - Visagino atominės ...

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 203deguonies sąlygos, dugno gyvūnijos biomasė greičiausiai padidėtų dėl pagerėjusiųmaistinių sąlygų, kurias lemia eutrofikacija ir pakilusi temperatūra.Giliau esančiose dugno nuosėdose poveikis būtų priešingas dėl suprastėjusių deguoniessąlygų, kurias lemia išaugusi produkcija bei skaidymas ir/arba ledo danga (T3scenarijuje). Dugno gyvūnija išnyktų arba ją pakeistų kelios mažai deguonieskoncentracijai tolerantiškos rūšys didesniuose plotuose, nei dabar.Šaltamėgės reliktinės rūšys, gyvenančios giliose dugno zonose, jau yra išnykę arba jųpopuliacijos labai sumažėję. Todėl ženklių neigiamų poveikių joms nėra numatoma neiviename scenarijuje.Žuvų populiacijos ir žvejybaIAE šiluminės išmetos ir eutrofikacija jau pakeitė ežero žuvų bendrijas ganėtinaiženkliai. Rūšių, mėgstančių šaltą ir švarų vandenį, kaip antai stintų ir seliavų, gausasumažėjo, o, pvz., karpinių (tokių kaip kuojos ir plakiai), būdingų šiltiems ireutrofikuotiems vandenims, gausa išaugo.Šiuo metu ežere nežvejoja profesionalūs žvejai, praktikuojama tik vietinė ir poilsinėžvejyba. Planuojamos ūkinės veiklos neigiami poveikiai daugiausia susiję su rūšinėssudėties pokyčiais (daugėja mažiau vertingų rūšių), didesnio žvejybinės įrangos (tinklųir t.t.) užteršimo bei apaugimo ir ribotų galimybių žvejoti ant ledo.T1 scenarijuje žuvų bendrija liktų daugmaž tokia pati, kaip dabar. Šaltesnės vakarinėsežero dalys greičiausiai liktų kaip prieglobstis šaltamėgėms rūšims, tačiau jų ateitisežere vis tik išlieka neaiški dėl bendros ežero eutrofikacijos. Karpinės žuvys bei, pvz.,ešeriai ir toliau būtų vyraujančios rūšys. Kadangi žuvų populiacija jau yra prisitaikiusiprie vyraujančių temperatūros sąlygų, reikšmingų pokyčių lyginant su dabartinepadėtimi nenumatoma.T2 scenarijuje žuvų bendrija ir toliau keistųsi dėl aukštesnės viso ežero temperatūros.Tikėtina, kad šiuo metu šaltesnė vakarinė ežero dalis tiek sušiltų, kad plotas, tinkantisšaltamėgėms rūšims, ženkliai sumažėtų, arba netgi tiek sumažėtų, kad kai kurios rūšys,pvz., seliava ir stinta, nebegalėtų išgyventi. Seliavos neršia gilesnėse vietose dugnerudenį, dėl to jos tampa jautrios deguonies trūkumui ir padidėjusiai sedimentacijai.Karpinės žuvys ir kitos tolerantiškos rūšys taptų dar labiau dominuojančiomis žuvųbendrijoje. Todėl bendroji žuvų biomasė turėtų išlikti dabartinio lygio ar net sumažėti.Iš kitos pusės, vidutinė temperatūra bent jau kai kuriose ežero dalyse gali būti tokiaaukšta, kad net tolerantiškesnių rūšių augimas gali pradėti mažėti. Pokyčiai busneigiami žvejybai dėl vertingiausių rūšių populiacijų sumažėjimo bei žvejybos įrangos(tinklų ir t.t.) apaugimo. Žvejyba ant ledo būtų labiau ribota dėl trumpesnio užšalimolaikotarpio.T3 scenarijuje vanduo būtų pastoviai šaltesnis, o tai pagerintų, pvz., stintų ir seliavųgyvenimo sąlygas. Dėl žemesnės temperatūros rūšių, mėgstančių šaltą ir daugdeguonies turintį vandenį, proporcija ežero žuvų populiacijoje galėtų kažkiek padidėti.Tačiau bendras ežero eutrofikacijos procesas bei pokyčiai žuvų bendrijoje yra tokiestiprūs, kad žuvų populiacija nesugrįš į būseną, buvusią iki IAE eksploatacijos. Rūšys,būdingos eutrofikuotiems vandenims, ir toliau vyraus. Pastovi ledo danga žiemą kartusu bendru eutrofikacijos procesu gali sukelti bedeguones ar mažos deguonieskoncentracijos sąlygas, kurios yra kenksmingos žuvims bei ikrams. Tai gali sąlygotiseliavų populiacijos sumažėjimą, nes jos neršia gilesnėse vietose.Vandens paėmimo ir išleidimo vietų alternatyvos