Poveikio aplinkai vertinimo ataskaita LT 1 dalis - Visagino atominÄs ...

More documents

Recommendations

Info

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 2367.4-1 lent. Ignalinos AE apylinkių dirvožemių foninės mikroelementųkoncentracijos.ElementasKoncentracija skirtinguose dirvožemiotipuose, ppmSmėliniai Priemolingi DurpiniaiAg 0,065 0,064 0,058As 2,8 3,7 1,7B 27,2 32,7 19,8Ba 291 370 231Co 4,4 6,0 3,3Cr 24,2 42,5 20,5Cu 6,5 11,3 8,7Ga 5,1 7,5 4,0Y 20,7 28,8 16,4Yb 2,5 2,4 2,5La 18,2 26,5 19,2Li 10,7 16,3 7,5Mn 502 600 466Mo 0,65 0,8 0,71Nb 14,5 13,6 9,8Ni 10,1 16,9 11,9P 598 527 680Pb 14,8 14,6 18,1Rb 58 76,6 38,5Sc 2,5 7,7 4,2Sn 1,3 2,3 1,1Sr 68,3 91,2 67,6Th 4,2 7,5 3,8Ti 1916 3075 1870U 1,7 3,0 1,4V 27,5 45,3 31,4Zn 24,7 32,9 29,4Zr 282 363 192Vanduo dirvožemyje yra kelių formų. Pirmoji – hidroskopinis vanduo, kurį stipriai laikodirvožemio dalelės. Ji galima pašalinti tik kaitinant dirvožemį 100 °C temperatūra .Hidroskopinis vanduo augalams neprieinamas. Antroji forma – plėvelinis, arba silpnaisurištas, vanduo. Jis plona plėvele aptraukia dirvožemio daleles. Dirvožemyje jis judalėtai, augalams sunkiai prieinamas. Trečioji forma – kapiliarinis vanduo. Jis laikosismulkiuose dirvožemio plyšeliuose – kapiliaruose. Ketvirtoji forma – gravitacinisvanduo, kuris užpildo didžiuosius dirvožemio tarpus ir lengvai juda veikiamasgravitacijos. Vertikali drėgmės migracija dirvožemyje lemia įvairių medžiagų patekimonuo žemės į gilesnius sluoksnius galimybes.Didžiąją parinktų aikštelių paviršiaus dalį dengia technogeniniai supiltiniai gruntai ardirvožemiai. Tik antroje aikštelėje vietomis lokaliai yra išlikęs natūralus dirvožemis.Buvusių statinių vietose abiejose aikštelėse tiek dirvožemyje, tiek giliau slūgsančiuosegruntuose gausu statybinio laužo, vamzdžių ar kabelių likučių. Technogeniniaisupiltiniai gruntai buvo pilami čia nuo pat Ignalinos AE pirmosios eilės statybospradžios. Gruntai buvo pilami iš sunkvežimių, jų netankinant. Šie gruntai yra priemolio,priesmėlio, smėlio, statybinio laužo mišinys. Kai kuriose aikštelių vietose supiltiniųgruntų storymė siekia 10 metrų. Gruntas buvo pilamas į iškastų durpių vietas, o
Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 237dažniausiai – į pažemintas reljefo vietas neiškasant durpių. Taigi, yra vietų, kur po piltogrunto sluoksniu slūgso durpės. Balų nuogulos– durpės ir dumblas – sudarė anksčiaubeveik penktadalį tyrimų teritorijos ploto. Dabar šios nuogulos arba iškastos, arba slūgsopo piltinio grunto storyme, arba yra nejudintos. 1988 metais pietrytinėje pirmosiosaikštelės dalyje buvo išaiškinta vieta, kur durpių sluoksnis siekė net 10,8 m.Parinktųaikštelių žemės paviršių dažniausiai dengiančio technogeninio supiltinio grunto(dirvožemio) drėgnis ir plastingumas yra apibūdinti 7.4-2 lentelėje.7.4-2 lent. Technogeninio supiltinio grunto (dirvožemio) drėgnis ir plastingumas.LitologijaDrėgnisTakumo riba PlastingumoribaPlastiškumorodiklisLikvidumorodiklisw n wL wp Ip I LDulkingas molis 0,166 0,316 0,147 0,169 0,112Priemolis 0,151 0,263 0,133 0,130 0,138Priemolis 0,151 0,265 0,130 0,135 0,156Priesmėlis ir dulkingaspriesmėlis0,174Priemolis 0,159 0,262 0,138 0,124 0,169Technogeninis gruntas ar dirvožemis dažniausiai yra be augalijos. Tik antrojojeaikštelėje drėgnuose pažemėjimuose auga krūmokšniai. Šio dirvožemio cheminė sudėtispriklauso nuo jį sudarančių nuogulų cheminės sudėties. Abiejose aikštelėse supiltinįgruntą sudaro dulkingas priemolis. Šias nuogulas sudaro silikatai, karbonatai feldšpatai,plagioklazai ir molio mineralai (montmorilonitas, kaolinitas, hidrožėručiai). Gruntolaidumas vandeniui ir filtracijos koeficientas priklauso nuo jo granuliometrinės sudėties.Juo didesnės dalelės, juo geresnės dirvožemio ar grunto filtracinės savybės. Dulkio irmolio dalelių kiekis parinktų aikštelių supiltiniame grunte siekia 20–30%. Jeipriemolingas gruntas nėra plyšiuotas jo filtracijos koeficientas yra gana mažas. Tačiaugamtinėmis sąlygomis jame būna daug plyšių. Filtracijos koeficientas yra nustatomaslauko bandymų metu. Parinktų aikštelių supiltinio grunto filtracijos koeficientas buvonustatytas geologinio kartografavimo ir specialių tyrimų metu. Lauko bandymaisnustatytas priemolio filtracijos koeficientas kinta nuo 0,14 iki 0,34 m per parą. Dulkingųir smėlingų gruntų filtracijos koeficientas siekia 0,45 m per parą (Marcinkevičius ir kt.,1995; Keraševičius ir Kropas, 2006).Filtracijos koeficientas apibūdina prisotintą filtraciją. Tačiau viršutinė dirvožemio irgrunto dalis yra neprisotinta vandeniu ir sudaro aeracijos zoną virš gruntinio vandenslygio. Vandens ar drėgmės migracija čia vyksta pagal kapiliarinio judėjimo dėsnius irpriklauso nuo slėgio dirvožemio porose. Daugeliu tyrimų nustatyta, kad drėgmėsvertikalios migracijos aeracijos zonoje greitis kinta nuo 1 iki 2 m per metus. Molinguosegruntuose jis siekia 1, o smėlinguose – 2 m per metus. Parinktose aikštelėse aeracijoszonos storis kinta nuo 1 iki 5 m.Drėgmės migracija taip pat priklauso ir nuo dirvožemio sorbcinių savybių. Šios savybėsnebuvo specialiai tirtos naujos AE statybai parinktose aikštelėse. Tačiau pagalankstesnių Lietuvos dirvožemių tyrimų rezultatus yra žinoma, kad glacigeninių nuogulųir jų pagrindu susidariusių dirvožemių sorbcinė talpa yra gana didelė. Pavyzdžiui,priemolio sorbcinė talpa naftos produktams siekia 15 mg/kg.Dirvožemio tarša paprastai yra pastebima viršutiniame (0–10 cm gylyje) arbaariamajame (0–25 cm gylyje) dirvožemio sluoksnyje. Natūralus dirvožemioapsivalymas priklauso nuo dirvožemio tipo, klimatinių sąlygų ir teršalų pobūdžio.Teršalai greitai migruoja smėlio dirvožemiuose, o molingi juos sorbuoja. Esant drėgnam
Page 1:
KonsorciumasPöyry Energy OyLietuvo
Page 6 and 7:
Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataska
Page 8 and 9:
Page 10 and 11:
Page 12:
Page 15 and 16:
Page 17 and 18:
Page 19 and 20:
Page 21 and 22:
Page 23 and 24:
Page 25 and 26:
Page 27 and 28:
Page 29 and 30:
1.4 Veiklos etapai ir trukmėGalima
Page 31 and 32:
Page 33 and 34:
Page 35 and 36:
Page 37 and 38:
Page 39 and 40:
Page 41 and 42:
Page 43 and 44:
Page 45 and 46:
Page 47 and 48:
Page 49 and 50:
Page 51 and 52:
Page 53 and 54:
Page 55 and 56:
Page 57 and 58:
Page 59 and 60:
Page 61 and 62:
Page 63 and 64:
Page 65 and 66:
Page 67 and 68:
Page 69 and 70:
Page 71 and 72:
Page 73 and 74:
Page 75 and 76:
Page 77 and 78:
Page 79 and 80:
5.2-1 lent. Reaktorių tipų altern
Page 81 and 82:
Page 83 and 84:
Page 85 and 86:
Page 87 and 88:
Page 89 and 90:
Page 91 and 92:
Page 93 and 94:
Page 95 and 96:
Page 97 and 98:
Page 99 and 100:
Page 101 and 102:
Page 103 and 104:
Page 105 and 106:
Page 107 and 108:
Page 109 and 110:
5.4.4 Branduolinio kuro gamybaKonso
Page 111 and 112:
Page 113 and 114:
TechnologinisprocesasElektrinėseks
Page 115 and 116:
Technologinisprocesaseksploatavimas
Page 117 and 118:
Page 119 and 120:
Page 121 and 122:
Page 123 and 124:
6.2.2.4 Panaudotas branduolinis kur
Page 125 and 126:
Page 127 and 128:
Page 129 and 130:
6.3.4.3 Pagrindinių veiksnių apib
Page 131 and 132:
Page 133 and 134:
Page 135 and 136:
Page 137 and 138:
Page 139 and 140:
Page 141 and 142:
Page 143 and 144:
Page 145 and 146:
Page 147 and 148:
Page 149 and 150:
Page 151 and 152:
Page 153 and 154:
Page 155 and 156:
Page 157 and 158:
Page 159 and 160:
Page 161 and 162:
Page 163 and 164:
Page 165 and 166:
Page 167 and 168:
MonitoringostotysRūšis137 CsNuote
Page 169 and 170:
Page 171 and 172:
Page 173 and 174:
Page 175 and 176:
Page 177 and 178:
7.1.2.2 NuotekosKonsorciumas Pöyry
Page 179 and 180:
Page 181 and 182:
Page 183 and 184:
7.1-28 lent. Planuojamas išleisti
Page 185 and 186:
Page 187 and 188:
Page 189 and 190: Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataska
Page 193 and 194: Aušinimo vandens paėmimo ir išle
Page 229 and 230: Radiologinio poveikio sumažinimo p
Page 239: Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataska
Page 251 and 252: 7.5-5 pav. Kvartero geologinio žem
Page 269: Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataska
show all

Poveikio aplinkai vertinimo ataskaita LT 1 dalis - Visagino atominÄs ...

Create successful ePaper yourself

Delete template?

Save as template?

Poveikio aplinkai vertinimo ataskaita LT 1 dalis - Visagino atominÄs ...