aul prebiSiraul prebiSi daibada argentinaSi 1901 wels. igi cnobili gaxda rogorc laTinuriamerikis ekonomikuri komisiis direqtori da struqturalizmisa da damokidebulebisTeoriebis fuZemdebeli. man ganaTleba miiRo buenos-airesis universitetSi da 1925wels imave universitetSi daiwyo leqciebis kiTxva. 1950 wels prebiSi gaxda gaero-slaTinuri amerikis ekonomikuri komisiis aRmasrulebeli mdivani. man intensiuraddaiwyo mesame samyaros qveynebis problemebis Seswavla da gansakuTrebul yuradRebasuTmobda laTinuri amerikis saxelmwifoebs.prebiSi ganixilavda vaWrobis pirobebs ganviTarebadi qveynebisaTvis (periferiisaTvis).man aCvena, rom vaWrobis pirobebi periferiisaTvis aTwleulebis manZilzeuaresdeboda da sul ufro aZnelebda am qveynebis ganviTarebas. amasTan, ganviTarebulida ganviTarebadi qveynebis Semosavlebs Soris gansxvaveba, Semcirebis magivrad,gamudmebiT izrdeboda. es problema mWidrod iyo dakavSirebuli, agreTve,umuSevrobasTan periferiaSi, rac aormagebda ra Raribi qveynebis mZime mdgomareobas,xels uSlida maT TavianTi resursebis srulad gamoyenebaSi.prebiSi iyo ekonomikuri ganviTarebis struqturalisturi xedvis fuZemdebeli.struqturalizmma mkafiod gamijna ganviTarebuli da ganviTarebadi saxelmwifoebisekonomikebis struqturebi.am TeoriiT prebiSs surda aexsna, Tu ratom iyo mesame samyaros qveynebSi masobriviumuSevroba, ratom uaresdeboda maTi vaWroba, ratom izrdeboda sxvaoba SemosavlebsSoris da a.S. amisaTvis man ganixila rogorc saerTaSoriso vaWroba, aseve Sidafaqtorebi, romlebic aferxebdnen ganviTarebad saxelmwifoebSi ekonomikur zrdas.prebiSis ideebi safuZvlad daedo, agreTve, damokidebulebis Teorias, romelmacSemdgom Tavisi ganviTareba, sakmaod radikaluri <strong>for</strong>miT, pova sxva laTinurmerikeliekonomistebis naSromebSi.1963 wels prebiSi gaxda vaWrobasa da ganviTarebaze gaero-s konferenciis(UNCTAD) generaluri mdivani, xolo 1969 wels — ekonomikuri da socialuri dagegmisgaeros laTinuramerikuli institutis generaluri direqtori.gaeros konferencia vaWrobasa da ganviTarebazeUN Conference on Trade and Development – UNCTAD)gaeros konferencia vaWrobasa da ganviTarebaze (unktadi) aris gaeros generaluriasambleis ZiriTadi organo vaWrobisa da ganviTarebis sakiTxebSi. igi dafuZnda rogorcmudmivi mTavrobaTaSoriso organo 1964 wels JenevaSi Catarebuli konferenciispirvel sesiaze. misi dafuZneba miznad isaxavda ekonomikuri zrdis daCqarebas daekonomikur ganviTarebas, pirvel rigSi, ganviTarebad qveynebSi.unktadi Tavis mandats axorcielebs Semdegi meTodebiT: politikis analizi,problemis ganxilva, konsensusis miRweva da mTavrobaTaSoriso doneze molaparakebebisgamarTva, kontrolis ganxorcieleba, praqtikuli muSaoba da teqnikuriTanamSromloba. unktadis wevr saxelmwifoebs surT miaRwion stabilur, mdgrad zrdasyvela qveyanaSi da ekonomikuri ganviTarebis daCqarebas ganviTarebad qveynebSi, raTayvelam isargeblos warmatebebiT socialur-ekonomikur sferoSi.unktadis SemadgenlobaSi Sedis 188 saxelmwifo. damkvirveblebis statusiTsargebloben mTavrobaTaSorisi da arasamTavrobo organizaciebi. misi samdivno arisJenevaSi. umaRlesi organoa konferencia. rogorc wesi, konferencia atarebs sesiebsministrebis doneze oTx weliwadSi erTxel politikis ZiriTadi principebisSesamuSaveblad. unktadi finansdeba gaeros regularuli biujetidan. misi wliuribiujeti operaciuli saqmianobisaTvis Seadgens daaxloebiT 55 milion aSS dolars.Tavisi arsebobis periodSi unktadma SeZlo mniSvnelovani amocanebis Sesruleba,romlebic, pirvel rigSi, ganviTarebadi qveynebis interesebs Seesabameba. miRweul iqnaSeTanxmebebi pirveladi warmoebis (nedleuli) saqonlis sferoSi da Seiqmna kvleviTijgufebi, romlebic dakompleqtebulia nedleulis mwarmoebeli da nedleulismomxmarebeli qveynebiT; miRebuli iqna SeRavaTTa ganzogadoebuli sistema (GeneralizedSystem of Preferences), romelic iTvaliswinebs ganviTarebuli saxelmwifoebis mier12
ganviTarebadi qveynebisaTvis satarifo SeRavaTebis miniWebas — cxrametma ganviTarebulmasaxelmwifom 10 wliT calmxrivad moxsna sabaJo gadasaxadebi ganviTarebadiqveynebis gadaumuSavebel da naxevradgadaumuSavebel produqciaze, (SeTanxmeba moqmedebs1971 wlidan); miRebulia rezolucia, romelic iTvaliswinebs ganviTarebismizniT dabalSemosavliani ganviTarebadi qveynebisaTvis davalianebis retroaqtiulkoreqtirebas (moqmedebs 1978 wlidan); SemuSavebulia davalianebis restruqturizaciissferoSi saerTaSoriso zomebis saxelmZRvanelo principebi (1980w.) da sxv.garda amisa, unktadma gadamwyveti roli iTamaSa naklebad ganviTarebuli qveynebis(Less Developed Countries) mobilizaciis saqmeSi. am Temas mieZRvna unktadis mierorganizebuli ramodenime konferencia, sadac SemuSavda samoqmedo gegma naklebadganviTarebuli qveynebis ekonomikuri zrdis dasaCqareblad.miuxedavad yovelive zemoT aRniSnulisa, gaeros konferenciam vaWrobasa daganviTarebaze ver SeZlo mTeli rigi dasaxuli problemebis gadaWra, da kvlav bevriagasakeTebeli ganviTarebadi qveynebis ekonomikuri aRmavlobisTvis.hegemonuri stabilurobis TeoriasaerTaSoriso urTierTobebis politikuri ekonomiis Tanamedrove TeoriebSiaRsaniSnavia sami Teoria. pirveli aris ormagi ekonomikis, anu dualizmis Teoria (DualEconomy Theory), romelic gamomdinareobs liberaluri Teoriidan. mis mixedviT, bazriswarmoqmna pirdapir ukavSirdeba sayovelTao survils miRweul iqnes maqsimaluriefeqturoba da maqsimaluri mogeba. meore aris Tanamedrove msoflio sistemebisTeoria (Modern World Systems). masze udidesi gavlena iqonia marqsistulma moZRvrebam.am Teoriis mixedviT msoflio bazari aris ganviTarebuli kapitalisturi ekonomikismqone qveynebis mier naklebad ganviTarebuli saxelmwifoebis eqsploataciismeqanizmi. mesame da dResdReobiT yvelaze gavrcelebuli Teoriaa hegemonuristabilurobis Teoria. igi axlos aris realizmTan da misi yvelaze farTodgavrcelebulobisa da popularobis gamo swored masze gveqneba detaluri saubari.robert gilpinis, stefan krasnerisa da realisturi skolis sxva warmomadgenlebismixedviT, Zalauflebis ganawileba saxelmwifoebs Soris saerTaSoriso ekonomikisstabilurobis ganmsazRvreli ZiriTadi faqtoria. hegemonuri stabilurobis Teoria,romelic pirvelad Carlz kindlebergerma wamoayena 1970 wels, aqcents akeTebswamyvani saxelmwifoebis rolze, magaliTad, did britaneTze mecxramete saukuneSi daaSS-ze meoce saukuneSi, da imaze, Tu rogori gavlena aqvs SesaZleblobebisa daZalauflebis ganawilebas msoflio ekonomikaze. am Teoriis Tanaxmad, erTisaxelmwifos yovelmxrivi dominireba saWiro aris Ria, liberaluri da stabilurimsoflio ekonomikisaTvis. amgvari hegemonis daniSnulebaa koordinacia gauwios sxvasaxelmwifoebs da daawesos maTTvis qcevis garkveuli wesebi. aseT pirobebSi sxvasaxelmwifoebi SedarebiT mSvidad grZnoben Tavs. maT ar eSiniaT gaxsnan TavianTibazrebi da Tavs arideben im politikas, romlis arsia `gaaRaribe mezobeli”.Sesabamisad, Teoriis mixedviT, hegemonis dasustebas moyveba ekonomikuri dacema,arastabiluroba da moqiSpe regionuli blokebis Seqmna. robert gilpini SeniSnavs,rom hegemonuri stabilurobis Teoriis gansazRvraSi ZiriTadi sityva aris`liberaluri~ (The Political Economy of International Relations, p. 72), rac imaze miuTiTebs, romTeoriaSi igulisxmeba Ria da aradiskriminaciul Tavisufal bazarze damyarebulisaerTaSoriso ekonomika. iseTi saerTaSoriso ekonomikuri wesrigi, rogoricaaliberaluri, ver ganviTardeba srulad hegemoni/dominanti saxelmwifos gareSe.Tumca mxolod hegemonis arseboba ar aris sakmarisi liberaluri ekonomikuri sistemisCamoyalibebasa da funqcionirebisaTvis. hegemoni Tavad unda iyos liberaluriprincipebisa da Rirebulebebis erTguli mimdevari da damcveli. hegemonis roli arSemoifargleba mxolod ekonomikuri sistemis SenarCunebiT, igi mzad unda iyosmoagvaros krizisuli situaciebi da daicvas qveynebi SesaZlo safrTxisgan. hegemoni13
- Page 1: socialur mecnierebaTa seriasaerTaSo
- Page 4 and 5: SesavalisaerTaSoriso urTierTobebis
- Page 6 and 7: saerTaSoriso politikuri ekonomiissa
- Page 8 and 9: nawili Tvlis, rom saerTaSoriso ekon
- Page 10 and 11: nawilia, romlis dominanturi wevrebi
- Page 14 and 15: saxelmwifos dasustebisa da axali he
- Page 16 and 17: marSalis gegmamarSalis gegma oficia
- Page 18 and 19: safinanso-savaluto urTierTobebimeor
- Page 20 and 21: marSalis gegma, romlis farglebSic T
- Page 22 and 23: 2004 wels msoflio bankma gasca 20,1
- Page 24 and 25: vaWroba mxolod ganviTarebuli da Zli
- Page 26 and 27: • upirobo TanamSromloba yvela wev
- Page 28 and 29: saxedidan, ekonomistebi ukve amtkic
- Page 30 and 31: mesame samyaros gaCena daekonomikur
- Page 32 and 33: moaxerxa aseTi swrafi tempebiT ganv
- Page 34 and 35: susti qveynis finansuri daqvemdebar
- Page 36 and 37: 1970 wlebSi dasavleTma da iaponiam
- Page 38 and 39: aSS-Si energokrizisis daZlevis mizn
- Page 40 and 41: ver iqneboda) ar Camouvardeboda da,
- Page 42 and 43: warmoSobs, rogoricaa, magaliTad, ga
- Page 44 and 45: sxvadasxva kuTxeSi radikalurad gans
- Page 46 and 47: gasasvleli hqondeT. aqedan gamomdin
- Page 48 and 49: icxvis zrdaze. xolo Suamavlebad ucx
- Page 50 and 51: praqtikulad im qveynebs ekuTvnian,
- Page 52 and 53: kalurad integrirebuli transnacional
- Page 54 and 55: wlebSi iseTma prokapitalisturma qve
- Page 56 and 57: 1946 wels didi britaneTis yofili pr
- Page 58 and 59: mniSvnelovnad gansxvavdeba erTmaneT
- Page 60 and 61: saWiro. magram vinaidan es ase ar a
- Page 62 and 63:
wlamde aSS-ma 9,6 trilioni dolari d
- Page 64 and 65:
samsaxurebis SeTavazebas. saerTaSor
- Page 66 and 67:
internet resursebi:www.mitpress.mit
- Page 68 and 69:
Dependency theory developed in the
- Page 70 and 71:
currency.Further, the course descri
- Page 72 and 73:
analyses give an understanding of d
- Page 74:
securities at most. Therefore, each