vaWroba mxolod ganviTarebuli da Zlieri qveynebisTvisaa momgebiani, romelTaekonomikac ar aris damokidebuli erT romelime seqtorze da erT konkretulproduqtze. xolo ekonomikurad SedarebiT dabalganviTarebuli saxelmwifoebisaTvisekonomikuri proteqcionizmi ufro momgebiani da mizanSewonilia.nacionalistebi nakleb mniSvnelobas aniWeben saerTaSoriso vaWrobas da miaCniaT,rom qveynis eqsporti unda aRematebodes imports — qveyanam unda gayidos metiproduqcia, vidre iyidos. Tumca Tu am pozicias yvela qveyana gaiziarebs, maSingasayidi aRaraferi iqneba da saerTaSoriso vaWrobac aRar iarsebebs.liberalebi miiCneven, rom saerTaSoriso vaWroba mSvidobis garantiaa, da rac metiqveyanaa Cabmuli masSi, miT ufro usafrTxo da stabiluria msoflio, nacionalistebiar eTanxmebian da Tvlian, rom dRevandelma globalurma ekonomikam, romelic TiTqmisyvela qveynis ekonomikas moicavs, moitana damokidebulebis axali <strong>for</strong>mebi da Seqmnaniadagi ekonomikuri konfliqtebisaTvis.Tanamedrove yvelaze maRalganviTarebuli saxelmwifoebis istoriaSi iyoperiodebi, rodesac isini mkveTrad uxvevdnen ekonomikuri proteqcionizmisken. ase,magaliTad, amerikeli saxelmwifo moRvawe aleqsandre hamiltoni aSS-is samrewveloganviTarebis uzrunvelsayofad moiTxovda proteqcionistuli tarifis SemoRebas, daunda iTqvas, rom misi rekomendaciebi xSirad sruldeboda. hamiltoni ar iziarebdaadam smitis `Tavisufali bazris“ ideas da miaCnda, rom saxelmwifos seriozulidaxmareba unda gaewia industriis ganviTarebisaTvis. amerikulma proteqcionizmmaTavis piks miaRwia 1930 wels, rodesac miRebul iqna smuT-holei tarifi (ix. zeviT),romelmac mkveTrad gazarda aSS-Si SemoRebuli tarifebi.germanelma ekonomistma fridrix listmac ekonomikuri proteqcionizmi miiCniamizanSewonilad Tavisi qveynisaTvis. laparakia mecxramete saukunis Sua periodisdaqucmacebul da sust germaniaze. listis rekomendaciiT germanulma saxelmwifoebmagarkveuli barieri dauweses inglisur saqonels maRali baJis saxiT, riTac moaxerxessakuTari mrewvelobis dacva, misTvis xelSewyoba da, saboloo jamSi, ekonomikuriaRmavlobis dawyeba.rogorc gilpini aRniSnavs, liberalebic da nacionalistebic Tanxmdebian, romwarmoebas sWirdeba dacva mis sawyis etapze, magram maTi Sexedulebebi fundamenturadgansxvavdeba imasTan mimarTebaSi, Tu ra aris am dacvis, anu proteqcionizmis, mizani.nacionalistebisTvis proteqcionizmi saboloo mizania, romelsac mohyveba industriuliZalaufleba da Zlieri saxelmwifo. liberalebisTvis ki — proteqcionizmidroebiTi etapia, romelic qveyanas saSualebas aZlevs mixvdes, Tu romel sferoSi aqvsmas SefardebiTi upiratesoba. saboloo mizani ki — Tavisufali vaWroba da msofliosimdidris Seqmnaa. liberalebis azriT, yvela ekonomikas gaaCnia SefardebiTiupiratesoba rameSi da amitom maT ar unda eSinodeT Tavisufali vaWrobis.savaWro urTierTobebi meore msoflio omis Semdegpirvel msoflio omamde msoflio ekonomika moqmedebda oqros standartis arsebobispirobebSi. es imas niSnavda, rom SesaZlebeli iyo, ama Tu im konkretuli kursismixedviT, yvela qveynis valutis konvertireba oqroSi. amgvarma sistemam ganapirobafiqsirebuli savaluto kursebis SemoReba, e. i. yvela qveynis valutis gacvla nebismierisxva qveynis valutaze SesaZlebeli iyo myarad dadgenili, ucvleli kursiT.fiqsirebulma savaluto kursebma xeli Seuwyo msoflio vaWrobis ganviTarebas,vinaidan maT erTgvarad gamoricxes is gaurkvevlobis faqtorebi, romlebic dakav-Sirebuli iyo e.w. mcurav kursebTan. magram am sistemas, mecnierTa azriT, hqonda sulcota ori nakli. jer erTi, oqros standartis pirobebSi qveynebs ar hqondaTSesaZlebloba gaekontrolebinaT TavianTi oqros masebi. amis nacvlad yoveli qveynisoqros masa ganisazRvreboda oqros im nakadiT, romelic gamoiyeneboda sxva qveynebTanangariSsworebis dros. meorec is, rom yvela qveyanaSi oqros politika ganicdidaoqros mopovebis tempebis gavlenas. mecxramete saukunis 70-80-ian wlebSi, rodesacoqro mcire raodenobiT moipoveboda, oqros masa mTels msoflioSi neli tempiTizrdeboda, raTa ar CamorCenoda ekonomikis zrdas. amis Sedegi iyo deflacia, fasebisdacema. SemdgomSi, mecxramete saukunis 90-ian wlebSi, aliaskaze da samxreT afrikaSioqros sabadoebis aRmoCenam gamoiwvia mimoqcevaSi arsebuli fulis raodenobis24
mkveTri zrda, rasac mohyva inflacia, fasebis zrda.pirveli msoflio omis Semdeg qveynebi Seecadnen aRedginaT oqros standarti,magram igi gasuli saukunis 30-iani wlebis didi depresiis periodSi mTlianad daeca.zogierTi ekonomisti acxadebda, rom oqros standartis dacva ar aZlevda saSualebasxelmZRvanel fulad-sakredito dawesebulebebs gaezardaT mimoqcevaSi fulisraodenoba saqmiani aqtiurobis aRsadgenad saWiro sakmaod swrafi tempebiT.meore msoflio omis Semdgomi periodi aRiniSneba msoflio vaWrobis liberalizaciisdawyebiT. am procesSi lideris funqcia ikisra amerikam. es ganpirobebuliiyo aSS-is ekonomikuri siZlieriT da, rac aseve Zalian mniSvnelovania, misi surviliTSeesrulebina msoflio hegemonis roli. aSS-Si mixvdnen, rom stabiluroba qveyanaSi damokavSireebis erTgulebis SenarCuneba SesaZlebeli iqneboda maTi ekonomikisaRdgenis SemTxvevaSi. amerikis daxmarebas am saqmeSi didi mniSvneloba hqonda, Tumcaekonomikuri damoukideblobisa da misi Semdgomi zrdis misaRwevad maTesaWiroebodaT, agreTve, saeqsporto bazrebi, gansakuTrebiT aSS-is udidesi bazari.1944 wels msoflios wamyvani qveynebis warmomadgenlebi erTmaneTs Sexvdnenbreton-vudsSi, Stati niu-hemfSiri, raTa SeeqmnaT axali saerTaSoriso finansurisistema. vinaidan im dros SeerTebuli Statebis wilad modioda msoflioSi arsebulioqros naxevarze meti, wamyvanma qveynebma gadawyvites miebaT msoflios valutebidolarisaTvis da moexdinaT, aRniSnul qveynebs Soris miRweuli SeTanxmebissafuZvelze, misi konvertireba oqroSi —erT unciaSi 35 dolari.amerikam, rogorc ukve aRiniSna, ikisra lideris roli da saTaveSi Caudga vaWrobisliberalizaciis process. man didi roli Seasrula tarifebisa da vaWrobisgeneraluri SeTanxmebis (gati) SeqmnaSi, romelic warmoadgenda satarifo da savaWrowesebis saerTaSoriso krebuls da mas xeli moewera 1947 wels.saerTaSoriso vaWrobis sferoSi qcevis wesebis krebulis SemoRebis garda, gati(vaWrobisa da tarifebis generaluri SeTanxmeba) gamovida mravalmxrivi savaWromolaparakebebis ramdenime raundis sponsoros rolSi, xolo amerika, liderobda ra amsaqmeSi, aqtiurad monawileobda yovel maTganSi. meoce saukunis ormocdaaTian wlebSiurugvais raundze, romelsac ase ewoda imis gamo, rom igi daiwyo pulta-del-estaSi(urugvai) molaparakebebisas, qveynebi sabolood SeTanxmdnen vaWrobis Semdgomiliberalizaciis Sesaxeb da dasaxes samoqmedo gegmebi.vaWrobisa da tarifebis generaluri SeTanxmeba(General Agreement on Tarrifs and Trade – GATT)vaWrobisa da tarifebis generaluri SeTanxmeba (gati) ganixileboda rogorc mdidariqveynebis klubi. gatis wesebi esaa — e.w. vaWrobis liberaluri wesebi mdidarTasasargeblod.gati Seiqmna 1947 wels. mizani iyo wevr qveynebs Soris Tavisufali vaWrobisaTvisxelSewyoba, rac gamoixateboda molaparakebebis warmoebaSi tarifebis daregulirebisada Semcirebis Sesaxeb. Tavisufali vaWrobis gafarToeba da gaintensiureba,Tavis mxriv, xels Seuwyobda kacobriobis cxovrebis donis gaumjobesebas. mas, agreTveunda SeemuSavebina davebis mogvarebis meqanizmebi. Stabbina iyo JenevaSi. gatis molaparakebebsuwodeben raundebs.gatis unda mieRwia Tavisufali da ufro samarTliani vaWrobisaTvis, tarifebisSemcirebisa da sxva savaWro barierebis moxsnis gziT. igi Tavis saqmianobaSieyrdnoboda sam princips:• aradiskriminacia, mravalmxrivoba, da yvelaze sasurveli saxelmwifos principis(Most-Favoured Nation Principle) gavrceleba SeTanxmebis yvela wevrze (yvelazesasurveli qveynis principi niSnavs imas, rom yovelTvis, rodesac wevri saxelmwifoSeRavaTebs awesebs erTi savaWro partniorisTvis, man igive SeRavaTebiunda mianiWos msoflio savaWro organizaciis yvela danarCen wevrs, raTa yvelaiyos Tanabar pirobebSi);• vaWrobis gaintensiureba wevr saxelmwifoebs Soris savaWro barierebisSemcirebis gziT;25
- Page 1: socialur mecnierebaTa seriasaerTaSo
- Page 4 and 5: SesavalisaerTaSoriso urTierTobebis
- Page 6 and 7: saerTaSoriso politikuri ekonomiissa
- Page 8 and 9: nawili Tvlis, rom saerTaSoriso ekon
- Page 10 and 11: nawilia, romlis dominanturi wevrebi
- Page 12 and 13: aul prebiSiraul prebiSi daibada arg
- Page 14 and 15: saxelmwifos dasustebisa da axali he
- Page 16 and 17: marSalis gegmamarSalis gegma oficia
- Page 18 and 19: safinanso-savaluto urTierTobebimeor
- Page 20 and 21: marSalis gegma, romlis farglebSic T
- Page 22 and 23: 2004 wels msoflio bankma gasca 20,1
- Page 26 and 27: • upirobo TanamSromloba yvela wev
- Page 28 and 29: saxedidan, ekonomistebi ukve amtkic
- Page 30 and 31: mesame samyaros gaCena daekonomikur
- Page 32 and 33: moaxerxa aseTi swrafi tempebiT ganv
- Page 34 and 35: susti qveynis finansuri daqvemdebar
- Page 36 and 37: 1970 wlebSi dasavleTma da iaponiam
- Page 38 and 39: aSS-Si energokrizisis daZlevis mizn
- Page 40 and 41: ver iqneboda) ar Camouvardeboda da,
- Page 42 and 43: warmoSobs, rogoricaa, magaliTad, ga
- Page 44 and 45: sxvadasxva kuTxeSi radikalurad gans
- Page 46 and 47: gasasvleli hqondeT. aqedan gamomdin
- Page 48 and 49: icxvis zrdaze. xolo Suamavlebad ucx
- Page 50 and 51: praqtikulad im qveynebs ekuTvnian,
- Page 52 and 53: kalurad integrirebuli transnacional
- Page 54 and 55: wlebSi iseTma prokapitalisturma qve
- Page 56 and 57: 1946 wels didi britaneTis yofili pr
- Page 58 and 59: mniSvnelovnad gansxvavdeba erTmaneT
- Page 60 and 61: saWiro. magram vinaidan es ase ar a
- Page 62 and 63: wlamde aSS-ma 9,6 trilioni dolari d
- Page 64 and 65: samsaxurebis SeTavazebas. saerTaSor
- Page 66 and 67: internet resursebi:www.mitpress.mit
- Page 68 and 69: Dependency theory developed in the
- Page 70 and 71: currency.Further, the course descri
- Page 72 and 73: analyses give an understanding of d
- Page 74:
securities at most. Therefore, each