wlebSi iseTma prokapitalisturma qveyanamac ki, rogoricaa brazilia, vrceli sajaroseqtori ganaviTara, romelSic Sevida aseve samrewvelo sawarmoebi. yovelive esamtkicebs, rom nacionalizmi kvlavac mniSvnelovania da, rom misi mniSvnelobasrulebiTac ar Semcirebula mesame msoflios saxelmwifo biurokratiaSi. bevrimiiCnevs, rom transnacionaluri korporaciebis saqmianobis SezRudviT mTavrobebisakuTari mosaxleobis winaaRmdeg moqmedeben, vinaidan erovnuli korporaciebixSirad ver uzrunvelyofen produqciaze iseTive fasebs, rogorsac transnacionalurikorporaciebi, amasTan maT mier warmoebuli produqciis an momsaxurebis xarisxicSeiZleba ufro dabali iyos. Sesabamisad, am SemTxvevaSi, momxmarebels mouwevs ufromaRali safasuris gadaxda naklebad xarisxian saqonelSi. arsebobs azri, romsazogadoeba cudad aris in<strong>for</strong>mirebuli imis Sesaxeb, Tu ra xarji Tu mogeba mohyvebaqveyanaSi transnacionaluri kompaniebis moqmedebis SezRudvas an gamoricxvas. esgansakuTrebiT aSkaraa iseT dargebTan mimarTebaSi, romlebic gansakuTrebiTmomgebiania an perspeqtiuli. am sferoebis nacionalizacia ise xdeba xolme, romsazogadoeba ar aris in<strong>for</strong>mirebuli xarjebis Sesaxeb msoflios sxva regionebSi.ganviTarebad saxelmwifoebSi transnacionaluri kompaniebis winaaRmdegmimarTuli politika, Cveulebriv, ganixileba, rogorc erovnuli usafrTxoebisa daekonomikuri damoukideblobis xelSemwyobi RonisZieba da ara rogorc ekonomikurizrdis Seferxebis mizezi. es gadawyvetileba ki, rogorc wesi, mosaxleobis umravlesnawilze uaryofiTad aisaxeba, maSin, roca politikuri elita, romelic irCevs amgvarpolitikas, importisa da transnacionaluri kompaniebis sawinaaRmdegod mimarTuliRonisZiebebidan sargebels poulobs. Tumca, ar aris aucilebeli, rom aseTmaviTarebam Sedegad gamoiRos transnacionaluri kompaniebis saqmianobis Seferxeba anaRkveTa. piriqiT, SeiZleba adgilobrivma elitam erTobliv sawarmoSi gaerTianeba daam gziT Tavisis Semosavlebis gazrda isurvos. damokidebulebis Teoriis oponentebisazriT, swored elitis arasaxelmwifoebrivi qmedebebi da procesebze uaryofiTigavlena ganapirobebs politikuri Zalauflebis, simdidrisa da codnis uTanasworogadanawilebas ganviTarebadi qveynebis umetes nawilSi.ucxouri sawarmoebis nacionalizacia yvelaze metad damaxasiaTebelia nedleuliswarmoebis seqtorisTvis. es aris koloniuri gamocdilebis gamoZaxili. ucxouribatonoba asocirdeba swored am seqtorTan, romelzec mTeli ekonomika iyodamokidebuli. nedleulis mogebaze orientirebulma warmoebam seriozuli wvliliSeitana mTliani erovnuli produqtis maCveneblis zrdaSi da ucxouri valutisSemodenis ZiriTad wyarod iqca. situacia ar Secvlila rig ganviTarebad qveyanaSi,magaliTad, spilenZis warmoeba zambiaSi, sadac nacionalizebuli warmoeba nawilobrivdamokidebuli darCa transnacionalur kompaniebze. es urTierToba “marTvisxelSekrulebis” saxiT ga<strong>for</strong>mda xsenebuli warmoebis adrindel mflobelebTan.sxvaTa Soris, aseTi xelSekrulebis Sedegad, 70-iani wlebis bolosa d 80-iani wlebisdasawyisSi spilenZis fasebis dacemis simZime ufro metad zambias daawva, vidretransnacionalur kompaniebs.gasuli saukunis 1980-iani wlebidan ganviTarebadi qveynebis mtruli ganwyobatransnacionaluri kompaniebis mimarT 60-ian wlebTan da 70-iani wlebis dasawyisTanSedarebiT Serbilda. am droisTvis bevrma maTganma ukve moaxerxa, rom TavianTisabadoebisa da plantaciebis kontolis umetes wils dapatroneboda. 1970-ian wlebSi,navTobis fasebiT gamowveuli Sokis pirobebSi, ganviTarebadi qveynebi, romlebicnavTobis imports eweodnen, sagadasaxado balansTan dakavSirebuli problemebiswinaSe aRmoCndnen. maT meti ucxouri valuta esaWiroebodaT da amisi erT-erTisaSualeba iyo saeqportod gankuTvnili warmoebis asamuSaveblad TavianT qveynebSitransnacionaluri kompaniebis mozidva. swored aman ganapiroba saeqporto saqonlisgadamamuSavebeli zonebis momravleba. sagadasaxado balansTan dakavSirebuliproblemebi kidev ufro damZimda wina saukunis 80-ian wlebSi, radgan ganviTarebuliqveynebis ekonomikuri daqveiTeba niSnavda ganviTarebadi qveynebis saeqsportosaqonelze moTxovnilebis dacemas. Sedegad, bevrma ganviTarebadma qveyanam mimarTasaerTaSoriso savaluto fonds da msoflio banks sesxebis asaRebad. orive esorganizacia muSaobs, raTa xeli Seuwyos ganviTarebad qveynebs ukeT gaecnontransnacionaluri korporaciebis saqmianobas, ndobiT ganewyon maT mimarT, SeecadnonmaT mozidvas TavianT qveynebSi da Semdeg ukve SeZlon maTTan TanamSromloba.54
evropis integraciasaerTaSoriso savaluto fondis internet-gverdis 2005 wlis oficialurimonacemebiT, dReisaTvis evrokavSiris ekonomika udidesia da misi erTiani Sidaproduqti, Seadgens ra 12 865 602 milion aSS dolars, odnav uswrebs aSS-s igivemaCvenebels (11 734 300 milioni). evrokavSiris ekonomikuri zrda 1990 wlamde Camor-Ceboda aSS-s, xolo umuSevrobis done amerikaze maRali iyo. igive wyaroSi miTiTebuligaTvlebiT, 2006 wels evrokavSiris ekonomikuri zrda Seadgens 2,3%. amasTan,ekonomikuri zrdis procentuli maCvenebeli kavSiris Zvel wevrebSi bevrad naklebia,vidre mis axal wevr qveynebSi. evrokavSiri aseve erT-erTi lideria saerTaSorisovaWrobaSi da misi ZiriTadi savaWro partniorebi arian: iaponia, Sveicaria da aSS.ra gza gaiara evropam gaerTianebamde da ra iyo evropuli integraciis mizani?evropelebis umetesobisaTvis pirveli msoflio omi niSnavda evropuli civilizaciisdasasruls. Tumca umciresoba xvdeboda, rom evropis gadarCena da misi usafrTxoebadamokidebuli iyo mis unarze, daeZlia agresiuli nacionalizmi, romelmac evropiskontinenti katastrofamde miiyvana, da gaeTavisebina idea mSvidobiani da erTianievropis Sesaxeb.1923 wels avstrielma rixard kudenxov-kalergim daaarsa panevropuli moZraoba.1926 wels man moaxerxa erTad Seekriba evropis sxvadasxva gamoCenili politikurifigurebi pirvel panevropul kongresze venaSi. aRniSnul kongresamde, evropa,rogorc politikuri koncefcia, ar arsebobda. kudenxov-kalergis azriT, urTierTzizRievropaSi wamlavda atmosferos da evropis problemebis mogvareba mxolodTavad evropelebs SeeZloT. misi azriT, evropis mSvidobiani gaerTianebis gzaze erTerTiurTulesi dabrkoleba safrangeTsa da germanias Soris arsebuli aTaswlianiSuRli iyo.pan-evropuli moZraobis oqros wlebi meoce saukunis 20-iani wlebis meore naxevariiyo, rodesac xelmoweril iqna lokarnos SeTanxmeba (1925w. germaniis dasavleTissazRvrebis garantiis Sesaxeb) da brian-kelogis paqti (1928w. omze, rogorcsaxelmwifo politikis iaraRze, uaris Tqma).1929 wels safrangeTis premier-ministrma brianma Semdegnairad Camoayaliba evropissaxelmwifoebis federaciis idea: federacia, romelic efuZneba solidarobasa dasurvils, miRweul iqnes ekonomikuri simdidre da politikuri da socialuri TanamSromloba.ideas aRfrTovanebiT Sexvdnen evropis politikuri da ekonomikurimoRvaweebi.evropis qveynebis ekonomikuri da politikuri erTianobis koncefcia swrafadfarTovdeboda da Zlierdeboda, Tumca rigma ekonomikurma da, Semdeg, politikurmamovlenebma ramdenime wliT Seaferxa misi saboloo <strong>for</strong>miT Camoyalibeba da srulirealizeba. 1930 wels daiwyo ekonomikuri depresia yvela Tanmdevi problemebiT, xolo1933 wels germaniaSi xelisuflebaSi movida hitleri. nacionalizmma kidev ufro didisimZafriT iCina Tavi, da evropa axalma katastrofam moicva.meore msoflio omis Semdeg kidev ufro cxadi gaxda evropis erTianobis saWiroeba.evropam gaacnobiera Tavisi sisuste — omma bolo mouRo evropis tradiciulhegemonias msoflioSi. or axal supersaxelmwifos — aSS-sa da sabWoTa kavSirs —gaaCndaT bevrad ufro dawinaurebuli ekonomika, isini bevrad ukeTes politikur dasamxedro mdgomareobaSi iyvnen, vidre evropis yvela saxelmwifo erTad. orivemsoflio omi daiwyo, rogorc evropis omi da evropis kontinenti mTavari saomari veliiyo orive SemTxvevaSi. erTaderTi gamosavali Seqmnil viTarebaSi iyo evropulisaxelmwifoebis gaerTianebaSi. am ideis matarebelni imedovnebdnen, rom am gaer-TianebiT Seiqmneboda mesame (im periodis or supersaxelmwifos — aSS-sa da ssrk-sSemdeg) ekonomikuri da politikuri centri, da evropa daibrunebda Tavis istoriulfunqcias msoflio sistemaSi.umniSvnelovanesi xdeboda germaniisa da safrangeTis Serigebis sakiTxi, maT Soris,arsebuli istoriuli problemebis mogvareba. Suamavlad SeiZleba aSS gamosuliyo, daes mSvidobis garantia gaxdeboda. garda amisa, mecnierTa azriT, evropelebs Soris sulufro da ufro matulobda survili ecxovraT Tavisufal, samarTlian da ekonomikuradZlier kontinentze, sadac saerTaSoriso urTierTobebi ganviTardebodaurTierTSeTanxmebis safuZvelze.55
- Page 1:
socialur mecnierebaTa seriasaerTaSo
- Page 4 and 5: SesavalisaerTaSoriso urTierTobebis
- Page 6 and 7: saerTaSoriso politikuri ekonomiissa
- Page 8 and 9: nawili Tvlis, rom saerTaSoriso ekon
- Page 10 and 11: nawilia, romlis dominanturi wevrebi
- Page 12 and 13: aul prebiSiraul prebiSi daibada arg
- Page 14 and 15: saxelmwifos dasustebisa da axali he
- Page 16 and 17: marSalis gegmamarSalis gegma oficia
- Page 18 and 19: safinanso-savaluto urTierTobebimeor
- Page 20 and 21: marSalis gegma, romlis farglebSic T
- Page 22 and 23: 2004 wels msoflio bankma gasca 20,1
- Page 24 and 25: vaWroba mxolod ganviTarebuli da Zli
- Page 26 and 27: • upirobo TanamSromloba yvela wev
- Page 28 and 29: saxedidan, ekonomistebi ukve amtkic
- Page 30 and 31: mesame samyaros gaCena daekonomikur
- Page 32 and 33: moaxerxa aseTi swrafi tempebiT ganv
- Page 34 and 35: susti qveynis finansuri daqvemdebar
- Page 36 and 37: 1970 wlebSi dasavleTma da iaponiam
- Page 38 and 39: aSS-Si energokrizisis daZlevis mizn
- Page 40 and 41: ver iqneboda) ar Camouvardeboda da,
- Page 42 and 43: warmoSobs, rogoricaa, magaliTad, ga
- Page 44 and 45: sxvadasxva kuTxeSi radikalurad gans
- Page 46 and 47: gasasvleli hqondeT. aqedan gamomdin
- Page 48 and 49: icxvis zrdaze. xolo Suamavlebad ucx
- Page 50 and 51: praqtikulad im qveynebs ekuTvnian,
- Page 52 and 53: kalurad integrirebuli transnacional
- Page 56 and 57: 1946 wels didi britaneTis yofili pr
- Page 58 and 59: mniSvnelovnad gansxvavdeba erTmaneT
- Page 60 and 61: saWiro. magram vinaidan es ase ar a
- Page 62 and 63: wlamde aSS-ma 9,6 trilioni dolari d
- Page 64 and 65: samsaxurebis SeTavazebas. saerTaSor
- Page 66 and 67: internet resursebi:www.mitpress.mit
- Page 68 and 69: Dependency theory developed in the
- Page 70 and 71: currency.Further, the course descri
- Page 72 and 73: analyses give an understanding of d
- Page 74: securities at most. Therefore, each