mesame samyaros gaCena daekonomikuri sistemis sami qvesistemamesame samyaros cneba gaCnda laTinuri amerikis, xolo mogvianebiT aziisa daafrikis nacionalisturi moZraobebis ganviTarebis paralelurad. zogierTimecnieris azriT, rasobrivi da kulturuli gansxvaveba, ganviTarebul saxelmwifoebTanSedarebiT, nawilobriv safuZveli gaxda mesame msoflios nacionalizmisa(The Global Political Economy, Perspectives, Problems and Policies, Stephen Gill and David Law. TheJohns Hopkins University Press, Baltimore, 1993). Tumca es naklebad exeba laTinur amerikas,sadac politikuri elita, oligarqia da mmarTveli Zalebi umetesad TeTrkanianebiTarian warmodgenili. amasTan unda aRiniSnos, rom afrikis, aziisa da laTinuri amerikiselitebi yovelTvis dainteresebuli iyvnen dasavleTze TavianTi damokidebulebisa dadaqvemdebarebis SemcirebiT, rac pirdapir aris dakavSirebuli maTi ekonomikebisdiversifikaciasa da industrializaciasTan.raul prebiSi pirveli iyo, vinc dasva SekiTxvebi: ratom aris saerTaSoriso Sromisdanawileba aseTi araTanaswori? ratom arian mesame samyaros qveynebi pirveladi,nedleuli saqonlis eqsportiorebi da mza produqciis importiorebi? ramdenadracionaluria aseTi sistema?gasuli saukunis 60-iani wlebidan ganviTarebadi qveynebi sul ufro da ufrodaJinebiT moiTxovdnen axal saerTaSoriso ekonomikur wesrigs — ufro samarTliansda damndobs. rodesac 1944-1948 wlebSi iqmneboda liberaluri ekonomikuri sistema damisi Tanmdevi institutebi (msoflio banki, saerTaSoriso savaluto fondi, tarifebisada vaWrobis generaluri SeaTanxmeba), aziis, afrikisa da laTinuri amerikissaxelmwifoebi naklebad iyvnen Cabmulni am procesSi, vinaidan bevr maTgans jersaxelmwifoebrivi damoukidebloba unda moepovebina, da isini swored amiT iyvnendakavebuli. miuxedavad imisa, rom im dros ganviTarebadi saxelmwifoebi umetesobaswarmoadgendnen gaero-s generalur asambleaSi, suraTi sxvanairi iyo msoflio banksada saerTaSoriso savaluto fondSi. xolo, rac Seexeba, tarifebisa da vaWrobisgeneralur SeTanxmebas, igi ganviTarebadi qveynebis mier saerTod aRiqmebodamdidarTa klubad. ganviTarebadi qveynebis mcire Sida bazrebis gamo maT faqtobrivadar gaaCndaT saimiso berketi, rom raimenairad SeecvalaT gadawyetilebebi tarifebisregulirebasTan dakavSirebiT. isini im etapze moiTxovden, realobidan gamomdinare,angariSi gaewiaT maTi axalSobili ekonomikebisaTvis da ufleba miscemodaTesargeblaT SeRavaTiani tarifebiT.1974 wels moTxovna axali saerTaSoriso ekonomikuri wesrigis Sesaxeb gacxaddagaeros maisis rezoluciaSi. rezoluciis miReba dakavSirebuli iyo opekiswarmatebebTan, rodesac man moaxerxa navTobze maRali fasebis daweseba. amis SedegadganviTarebuli kapitalisturi qveynebidan arnaxuli Tanxebi Sevida opekis wevrsaxelmwifoebSi. es warmateba gadaWarbebulad iyo Sefasebuli mesame samyarosqveynebis mier. maT gadawyvites, rom opeki naTeli magaliTi iyo imisa, Tu rogorSeeZloT ganviTarebad qveynebs seriozuli rolis Sesruleba msoflio ekonomikaSi.amasTan, ar iyo gaTvaliswinebuli da bolomde gaazrebuli navTobze ganviTarebulisaxelmwifoebis moTxovnilebis mniSvneloba.is ganviTarebadi saxelmwifoebi, romlebic navTobis imports eweodnen opekidan,mxars uWerdnen an, yovel SemTxvevaSi, ar akritikebdnen opeks, vinaidan maT imedihqondaT, rom miiRebdnen garkveul savaWro SeRavaTebs opekisagan; miiRebdnen ekonomikurdaxmarebas opekis zogierTi saxelmwifosgan; mibaZavdnen opeks da miiRebdnenmxardaWeras opekis saxelmwifoebisagan axali ekonomikuri wesrigis moTxovnis saqmeSi.navTobi Zlieri instrumenti iqneboda mesame samyaros qveynebisaTvis ganviTarebulsaxelmwifoebTan molaparakebebis dros. amasTan opekis wevr qveynebsac esmodaT,rom ar unda daeSvaT TavianT winaaRmdeg ganviTarebuli saxelmwifoebisa daganviTarebadi navTobis importiori qveynebis aliansi.1981 wlis navTobis krizisma opeki daasusta. paralelurad dasustda ganviTarebulisaxelmwifoebis isedac susti `vaWrobis poziciebi~ molaparakebebis dros.amasTan dasavleTi kidev erTxel darwmunda, rom opekis saxelmwifoebis siZlieredidad aris damokidebuli moTxovnaze navTobze, xolo moTxovnas ganapirobeben30
swored isini, ganviTarebuli qveynebi.ganviTarebadi saxelmwifoebis mcdeloba mieRoT sabWoTa kavSiris daxmareba, asevewarumateblad damTavrda. sabWoTa kavSiris daxmareba samxedro daxmarebiT ufroSemoifargleboda, vidre ekonomikuriT. mas ar SeeZlo da ar undoda sazRvrebi gaexsnaganviTarebadi saxelmwifoebis produqciisaTvis, es advilic ar iqneboda gegmiuriekonomikis pirobebSi. amgvarad, ganviTarebad saxelmwifoebs, maT Soris`socialisturebsac~, dasavleTTan ufro intensiuri vaWroba hqondaT, vidre sabWoTablokTan.aRsaniSnavia isic, rom Tavad ganviTarebadi qveynebis kavSiric ar Sedga. amis mizezimravalia: gansxvavebebi ideologiaSi, kulturaSi, religiaSi (gansakuTrebiTsunitebisa da Siitebis dapirispireba), industrializaciis doneSi da sxv. amas ematebaregionaluri SuRlebi da uTanxmoebebi sazRvrebTan dakavSirebiT. Sesabamisad vergaamarTla TiTqmis verc erTma ekonomikurma kavSirma, romelTa Seqmnis mcdelobebicara erTxel iyo.radikaluri saxelmwifoebis azriT, meore msoflio omis Semdeg Seqmnililiberaluri saerTaSoriso ekonomikuri wesrigi qveynebis uTanasworobisa dasimdidris araTanabrad gadanawilebis mTavari mizezia.gilpinis azriT (The Political Economy of International Relations), miuxedavad imisa, rommeore msoflio omis Semdeg ganviTarebuli saxelmwifoebis mxriv iyo ara erTimcdeloba daxmarebodnen postkoloniur da mesame samyaros sxva qveynebs ekonomikurizrdis daCqarebaSi, es procesi ar iyo Tanmimdevruli da, xSir SemTxvevaSi,samarTliani. amis magaliTia afrikis ekonomikuri mdgomareobis gauareseba, laTinuramerikaSi dawyebuli ekonomikuri zrdis Sewyveta 80-ian wlebSi da dasavleTis mTeliyuradRebis koncentrireba Soreul aRmosavleTze (axali industriuli qveynebi).axali industriuli qveynebiaxal industriul saxelmwifoebs `aziur vefxvebsac~ uwodeben. es saxelmwifoebia:taivani, tailandi, samxreT korea, filipinebi, malaizia, singapuri, honkongi daindonezia (garkveuli mosazrebebiT laTinuramerikuli saxelmwifoebi brazilia,meqsika, argentina da Cilec miekuTvnebian axali industriuli qveynebis sias). essaxelmwifoebi meoce saukunis movlenaa. isini saocrad swrafi tempiT ganviTardnen dagarkveuli wona moipoves msoflio ekonomikur sistemaSi. maTi ganviTarebis sawindariiyo industriuli dargebis amuSaveba da samrewvelo saqonlis eqsportis dawyeba.Tumca industria ar aris erTaderTi sfero, romelic ganaviTares axalma industriulmaqveynebma. maT seriozul warmatebebs miaRwies mecnierebatevad dargebSi,bioteqnologiaSi, zegamtarobis sferoSi, energiis alternatiuli wyaroebis gamoyenebaSi,robotmSeneblobaSi da sxv. ucxouri kapitalis mozidvis mizniT es qveynebiqmnidnen da qmnian saeqsporto sawarmoo zonebs, sadac sagareo bazarze orientirebulisaqoneli iwarmoeba. umetesad isini iqmneba navsadgurebTan da aeroportebTanaxlos da iq yvela SesaZlo pirobaa Seqmnili swrafi da maqsimalurad iafi warmoebisaTvis(SeRavaTiani sagadasaxado reJimi, gaficvebis akrZalva, sxv.).am qveynebis warmatebas mniSvnelovnad Seuwyo xeli iafi muSaxelis arsebobam daSromatevadi dargebis Semosvlam ganviTarebuli qveynebidan. Tumca umTavresi, albaT,mainc am qveynebis mTavrobebis mier arCeuli swori ekonomikuri strategiaa. gilpinisazriT, am qveynebSi mniSvnelovani iyo is, rom arsebobda Zlieri saxelmwifo daekonomikuri biurokratia, romelsac unari Seswevda Camoeyalibebina prioritetebi,ganexorcielebina mizanmimarTuli ekonomikuri politika da gaetarebina saWiro daxSirad arapopularuli re<strong>for</strong>mebi. ekonomikis mesveurebma SeZles vaWroba, investirebada sxva ekonomikuri saqmianoba ewarmoebinaT erovnuli da saxelmwifoebriviinteresebidan gamomdinare. saxelmwifo da kerZo struqturebma moaxerxes konstruqciuliTanamSromloba da SeimuSaves apolitikuri industriuli politika, romelicorives interess da, saboloo jamSi, qveynebis interesebs pasuxobda. da bolos, rac,albaT, yvelaze mniSvnelovania, am qveynebma uzarmazari investiciebi Cades ganaTlebasada adamianur resursebSi.axali industriuli qveynebis warmateba kiTxvis niSnis qveS ayenebs globalurisiRaribis Temas. is faqti, rom ramdenime daqvemdebarebulma da sustma qveyanam31
- Page 1: socialur mecnierebaTa seriasaerTaSo
- Page 4 and 5: SesavalisaerTaSoriso urTierTobebis
- Page 6 and 7: saerTaSoriso politikuri ekonomiissa
- Page 8 and 9: nawili Tvlis, rom saerTaSoriso ekon
- Page 10 and 11: nawilia, romlis dominanturi wevrebi
- Page 12 and 13: aul prebiSiraul prebiSi daibada arg
- Page 14 and 15: saxelmwifos dasustebisa da axali he
- Page 16 and 17: marSalis gegmamarSalis gegma oficia
- Page 18 and 19: safinanso-savaluto urTierTobebimeor
- Page 20 and 21: marSalis gegma, romlis farglebSic T
- Page 22 and 23: 2004 wels msoflio bankma gasca 20,1
- Page 24 and 25: vaWroba mxolod ganviTarebuli da Zli
- Page 26 and 27: • upirobo TanamSromloba yvela wev
- Page 28 and 29: saxedidan, ekonomistebi ukve amtkic
- Page 32 and 33: moaxerxa aseTi swrafi tempebiT ganv
- Page 34 and 35: susti qveynis finansuri daqvemdebar
- Page 36 and 37: 1970 wlebSi dasavleTma da iaponiam
- Page 38 and 39: aSS-Si energokrizisis daZlevis mizn
- Page 40 and 41: ver iqneboda) ar Camouvardeboda da,
- Page 42 and 43: warmoSobs, rogoricaa, magaliTad, ga
- Page 44 and 45: sxvadasxva kuTxeSi radikalurad gans
- Page 46 and 47: gasasvleli hqondeT. aqedan gamomdin
- Page 48 and 49: icxvis zrdaze. xolo Suamavlebad ucx
- Page 50 and 51: praqtikulad im qveynebs ekuTvnian,
- Page 52 and 53: kalurad integrirebuli transnacional
- Page 54 and 55: wlebSi iseTma prokapitalisturma qve
- Page 56 and 57: 1946 wels didi britaneTis yofili pr
- Page 58 and 59: mniSvnelovnad gansxvavdeba erTmaneT
- Page 60 and 61: saWiro. magram vinaidan es ase ar a
- Page 62 and 63: wlamde aSS-ma 9,6 trilioni dolari d
- Page 64 and 65: samsaxurebis SeTavazebas. saerTaSor
- Page 66 and 67: internet resursebi:www.mitpress.mit
- Page 68 and 69: Dependency theory developed in the
- Page 70 and 71: currency.Further, the course descri
- Page 72 and 73: analyses give an understanding of d
- Page 74: securities at most. Therefore, each