1970 wlebSi dasavleTma da iaponiam moixmares ufro meti navTobi da mineralebi, vidremTeli kacobriobis istoriis manZilze. navTobis gamoyeneba aSS-Si gaormagda 1950-1974wlebSi.. am periodSi aSS-is mosaxleoba Seadgenda msoflio mosaxleobis 6% damoixmarda msoflios navTobis 33%.vinaidan opekis saxelmwifoebi navTobs aSS dolarebSi yiddnen da amasTan, navTobisfasi dolarebSi iyo dafiqsirebuli, nebismieri cvlileba aSS-is ekonomikaSiaisaxeboda opekis saxelmwifoebis ekonomikaze. xolo, vinaidan meoce saukunissamocdaaTian wlebSi mniSvnelovani cvlilebebi moxda amerikaSi, bunebrivia, navTobiseqsportiori qveynebi am movlenebisgan izolirebulni ver darCnen. amerikisprezidenti riCard niqsoni 70-iani wlebis dasawyisSi arasaxarbielo viTarebaSiaRmoCnda. fasebis zrda da ekonomikuri stagnacia umwvavesi sakiTxebi iyo. 1971 welsniqsonma SeaCera dolaris konvertabeluroba oqroSi. dasrulda valutebis mcocavikursebis era, rac faqtiurad breton-vudsis sistemis daSlas niSnavda. amis Semdegdolari oqrosTan SedarebiT 8%-iT gaufasurda 1971 wlis dekembers da Semdeg isevgaufasurda 1973 wels.gaufasurebam gamoiwvia msoflios ekonomikisa da politikis aramdgradoba.amasTan erTad, 70-iani wlebis dasawyisSi, dolaris gaufasureba daemTxva navTobisfasis dacemas dolarebSi. aman gaamyara amerikeli biznesmenebis mdgomareobaiaponelebTan da evropelebTan SedarebiT. magram dolaris kursis dacemam dadevalvaciam gamoiwvia mesame samyaros nedleulis mwarmoebelTa ukmayofileba. isinimixvdnen, rom simdidre xelidan eclebodaT da maTi Semosavlebi da qoneba cota xniswin bevrad ufro Rirebuli iyo, vidre axla. aman ganapiroba brZola msofliosbunebrivi resursebis SenarCunebisaTvis da dasavleTma da opekis wevrma saxelmwifoebmaufro konstruqciul SeTanxmebebs miaRwies resursebis ganawilebasTandakavSirebiT. Tumca, opekis wevri qveynebi miiCnevdnen, rom isini metis Rirsni iyvnen.amas erTvoda opekis arabuli saxelmwifoebis ukmayofileba aSS-sa da misi momxreebisproebrauli politikiT regionSi — israelma miiRo daxmareba, raTa SewinaaRmdegebodaegviptisa da siriis jarebs. opekma dasavleTis dasja gadawyvita — ganviTarebuliqveynebi, romlebic Zlier iyvnen damokidebuli opekis navTobze, kidev ufrodamokidebuli gaexadaT da es damokidebuleba Tavis sasargeblod gamoeyenebina.opekma navTobis miyidva aSS-sTvis, dasavleT evropisa da iaponiisTvis.bevri sxva gaerTianebebisagan gansxvavebiT, opekma warmatebas miaRwia navTobisfasis didi xniT zrdaSi. zogierTi eqspertis azriT, am warmatebaSi didi wvlilimiuZRvis saudis arabeTs, romelmac Seamcira Tavisi produqcia, rom gaeTanabrebinaopekis mTliani warmoeba, radgan zogma wevrma Tavis wils gadaaWarba. am mxriv, saudisarabeTis wevroba organizaciisaTvis didi pliusia, vinaidan, danarCeb wevrebs Sorisis erTaderTia, romelsac gaaCnia imdenad soliduri rezervi, rom saWiroebisSemTxvevaSi SeuZlia resursebiT manevrireba.opekis politika warmatebuli gamodga. man SeZlo daumuSavebeli navTobisa dadamuSavebuli da gawmendili navTobis fasebis gaTanabreba. magram opeks ar SeuZliafasebis usasrulod gazrda. fasis gazrdas didi xnis ganmavlobaSi SeuZlia opekismTliani sistemis Secvla, rac gamoiwvevda momxmareblis mier navTobis magivradalternatiuri energiis gamoyenebas.navTobis fasis gazrdasTan dakavSirebiT aseTi komentari gaakeTa iranis Sahma: `raTqma unda msoflios navTobis fasi gaizrdeba, ra Tqma unda! da rogor? Tqven(dasavleli naciebi) xorblis fasi, romelsac Cven mogvyidiT 300%-iT gazardeT, igivegaakeTeT cementsa da Saqarze, Tqven yidulobT Cven daumuSavebel navTobs da mereukan mogvyidiT mas, ubralod gadamuSavebuls, asjer ufro Zvirad... erTaderTisamarTali is iqneba, Tu Tqven navTobze mets gadaixdiT. 10-jer ufro mets~ (New YorkTimes, 1973).rogorc ukve aRiniSna, msoflios navTobis Soki daiwyo 1973 wlis 17 oqtombers,rodesac opekis arabma wevrebma iom qifuris omis dros ganacxades, rom aRarmiawvdidnen navTobs im qveynebs, romlebic mxars uWerdnen israels egviptesTankonfliqtSi, anu aSS-sa da mis mokavSire dasavleT evropas. amave dros, opekis wevrmaqveynebma gadawyvites msoflios navTobis fasebi gaeoTxmagebinaT da maT es SeZles.amas bevri eqsperti opekis seriozul gamarjvebad miiCnevs. amave dros, es kargimagaliTi iyo imisa, Tu rogor iyvnen dasavleTis ganviTarebuli saxelmwifoebidamokidebuli opekze. es gansakuTrebiT mtkivneulad aisaxa aSS-ze, dasavleT evro-36
paze, kanadasa da iaponiaze. mag., kanadaSi am periodSi inflaciam Seadgina 10%, xoloumuSevroba gaizarda 7%-iT. movlenebis amgvarma ganviTarebam dasavleTis seriozuliSeSfoTeba gamoiwvia da kidev erTxel gaamaxvilebina maT yuradReba im politikurekonomikurdaZabulobaze, romelic ukve didi xani arsebobda ganviTarebul daganviTarebad qveynebs Soris.garda amisa, es gamarjveba imedismimcemi iyo mesame samyaros sxva qveynebisaTvis,romlebic opekis qveynebi msgavsad antidasavlurad iyvnen ganwyobilni.navTobis fasis gazrdas seriozuli Sedegebi mohyva. aziis qveynebma, romlebicindustriul ZalebSi dominirebdnen, daiwyes sasicocxlo mniSvnelobis obieqtebisgakontroleba. navTobis eqsportis mwarmoebelma qveynebma daagroves kapitali.Semosavalis garkveuli nawili daixarja gaerTianebis SeqmnaSi, romelic undadaxmareboda sxva ganviTarebad qveynebs, romelTa ekonomikac kriziss ganicdida. maTSemosavali ar hqondaT, radgan dasavleTi Tavis produqtebSi Zalian Zvirs iTxovda, esqveynebi ki daumuSavebel navTobs iafad yiddnen. am fulis umetesi nawili elitisxelSi xvdeobda, romelic kvlav abandebda mas dasavleTSi an am Tanxas TavisTvisitovebda. aseve am fulis didi nawili armiis SesyidvaSi daixarja, ramac kidev ufrogaaZliera politikuri daZabuloba aziaSi.saudis arabeTma operatiulad daawesa kontroli aramkoze, romlis nacionalizaciacmoaxdina 1980 wels. aseve opekis sxva wevrebic asrulebdnen yvela moTxovnas,swored amitom gaerTianebis Semosavali sul ufro da ufro izrdeboda. saudisarabeTma Semosavlebis gazrdasTan dakavSirebiT SeimuSava xuTwliani samoqmedo gegma,romelic daiwyo 1980 wels da mis ganxorcielebaSi daixarja 250 miliardi aSSdolari. gaerTianebis sxva wevrebmac SeimuSaves ganviTarebis programebi.energokrizisma namdvili qaosi warmoqmna dasavleTSi.aSS-Si benzinis galoniscalobiTi fasi 1973 wlis maisSi iyo 38.5 centi da 1974 wlis ivnisSi 55.1 centamdegaizarda. amis gamo niu-iorkis birJam 97 miliardi dolari eqvs kviraSi dakarga.dasavlur qveynebSi navTobis eqsportis akrZalvis dasawyisSi, aSS-SiyoveldRiurad 1,2 milioni barelis nacvlad, 19000 bareli navTobi Sedioda. misimoxmareba 1973 wlis seqtembridan Tebervlamde 6.1%-iT Semcirda, xolo 1974 wliszafxulSi ki 7%-iT. aSS-Si iyo sawvavis mwvave ukmarisoba, rac meore msoflio omisSemdeg pirvelad moxda.navTobis eqsportiori qveynebi arc ki elodnen, rom maT gadawyvetilebas aseTiSedegi mohyveboda. maT dainaxes, rom arakomunistur, industriul samyaroSiSesaZlebelia aseTi inflacia da, zogadad, ekonomikis aseTi krizisi. industriulqveynebSi, gansakuTrebiT amerikaSi, am krizisma kidev ufro gaamwvava umuSevrobisproblema da gansakuTrebiT imoqmeda iseT socialur jgufebze, romlebsac mcireSemosavali hqondaT. aSS-Si skolebi da ofisebi xSirad ixureboda sawvavis ekonomiismizniT, qarxnebi amcirebdnen produqciis warmoebas da samsaxuridan iTxovdnenTanamSromlebs.navTobis eqsportis akrZalva mTlian evropas ar Seexo. evropis ekonomiurigaerTianebis cxra wevridan yvelaze metad germania dazaralda, radgan man mxaridauWira israels da amerikelebs Tavisi sahaero sivrcis gamoyenebis uflebamisca.didi britaneTi da safrangeTi uwyvetad iRebdnen navTobs, radgan maT uariuTxres amerikas Tavisi sahaero sivrcis gamoyenebaSi da neitraluri pozicia daiWiresarabeT-israelis konfliqtSi. danarCen eqvs wevrs navTobis miwodeba mxolodnawilobriv SeumcirdaT. didi britaneTi tradiciulad iyo israelis mokavSire daharold vilsonis mTavroba mxarSi edga israels eqvsdRiani omis dros, magram didibritaneTis momdevno premier-ministrma, ted hesma ar gaagrZela es politika damouxmo israels daTanxmeboda sazRvrebis cvlilebas. amgvarad, evropis ekonomikurigaerTianebis wevrebma ver miiRes saerTo politikuri gadawyvetileba iom qipuris omispirveli Tvis ganmavlobaSi. gaerTianebam sabolood Tavisi azri 6 noembersdaafiqsira, rodesac navTobis eqsporti ukve akrZaluli iyo da navTobis fasebicganuxrelad izrdeboda. es gadawyvetileba ganxiluli iyo rogorc proarabuli daamitom opekma akrZalva gaerTianebis wevrebze ar gamoiyena. magram fasis gazrdamufro didi gavlena moaxdina evropaze, vidre saerTod navTobis akrZalvam,gansakuTrebiT ki did britaneTSi (sadac isini axdendnen industriuli aqciisa daqvanaxSiris maRaroebis kombinacias).37
- Page 1: socialur mecnierebaTa seriasaerTaSo
- Page 4 and 5: SesavalisaerTaSoriso urTierTobebis
- Page 6 and 7: saerTaSoriso politikuri ekonomiissa
- Page 8 and 9: nawili Tvlis, rom saerTaSoriso ekon
- Page 10 and 11: nawilia, romlis dominanturi wevrebi
- Page 12 and 13: aul prebiSiraul prebiSi daibada arg
- Page 14 and 15: saxelmwifos dasustebisa da axali he
- Page 16 and 17: marSalis gegmamarSalis gegma oficia
- Page 18 and 19: safinanso-savaluto urTierTobebimeor
- Page 20 and 21: marSalis gegma, romlis farglebSic T
- Page 22 and 23: 2004 wels msoflio bankma gasca 20,1
- Page 24 and 25: vaWroba mxolod ganviTarebuli da Zli
- Page 26 and 27: • upirobo TanamSromloba yvela wev
- Page 28 and 29: saxedidan, ekonomistebi ukve amtkic
- Page 30 and 31: mesame samyaros gaCena daekonomikur
- Page 32 and 33: moaxerxa aseTi swrafi tempebiT ganv
- Page 34 and 35: susti qveynis finansuri daqvemdebar
- Page 38 and 39: aSS-Si energokrizisis daZlevis mizn
- Page 40 and 41: ver iqneboda) ar Camouvardeboda da,
- Page 42 and 43: warmoSobs, rogoricaa, magaliTad, ga
- Page 44 and 45: sxvadasxva kuTxeSi radikalurad gans
- Page 46 and 47: gasasvleli hqondeT. aqedan gamomdin
- Page 48 and 49: icxvis zrdaze. xolo Suamavlebad ucx
- Page 50 and 51: praqtikulad im qveynebs ekuTvnian,
- Page 52 and 53: kalurad integrirebuli transnacional
- Page 54 and 55: wlebSi iseTma prokapitalisturma qve
- Page 56 and 57: 1946 wels didi britaneTis yofili pr
- Page 58 and 59: mniSvnelovnad gansxvavdeba erTmaneT
- Page 60 and 61: saWiro. magram vinaidan es ase ar a
- Page 62 and 63: wlamde aSS-ma 9,6 trilioni dolari d
- Page 64 and 65: samsaxurebis SeTavazebas. saerTaSor
- Page 66 and 67: internet resursebi:www.mitpress.mit
- Page 68 and 69: Dependency theory developed in the
- Page 70 and 71: currency.Further, the course descri
- Page 72 and 73: analyses give an understanding of d
- Page 74: securities at most. Therefore, each