marSalis gegmamarSalis gegma oficialurad wamoyenebuli iyo aSS saxelmwifo mdivnis jorjmarSalis mier 1947 wels, rogorc omis Semdgomi evropis aRorZinebisa da ganviTarebisgegma. misi ganxorcieleba daiwyo 1948 wels da dasrulda 1949 wels. igi iTvaliswinebdaamerikis mier evropisaTvis ekonomikuri daxmarebis gawevas. gegmis wevriiyo yvela evropuli saxelmwifo, sabWoTa blokis saxelmwifoebis garda. daxmarebisgareSe darCa, agreTve, espaneTi, frankos reJimis gamo, da dasavleT germania. esukanaskneli 1949 wels gaxda marSalis gegmis wevri. gegmis ganxorcielebaze kontrolidaekisra amisaTvis specialurad Seqmnil amerikul organizacias — ekonomikuriTanamSromlobis administracias marSalis gegmis farglebSi aSS-ma gamoyves 12miliardi dolari.rogor isargebla am gegmiT amerikam? aSS-Si seriozulad eSinodaT, rom meoremsoflio omis Semdeg ar dabrunebuliyo 30-iani wlebis SimSili da umuSevroba.marSalis gegmis erT-erTi mizani iyo amerikis ekonomikis SenarCuneba. imdroindelerT-erT amerikul gazeTSi gamoqveynebulia statia amerikeli biznesmenebisaTvis:`marSalis gegma aris biznes-gegma.... es aris saofise da sawarmoo da sasawyobo samuSao.marSalis gegma niSnavs samuSaos, da Tqven iqnebiT masSi momuSaveebi”. (Kiplinger Magazine,Washington D.C., May 1948). marSalis gegmis ganxorcielebis periodSi fuli, romelicevropulma saxelmwifoebma miiRes, daixarja aSS-is mier warmoebul sursaTsa dasaqonelSi. amerikis ekonomika ayvavda.Tu Tavdapirvelad marSalis gegmis logo iyo `evropis aRorZinebisaTvis — aSSsgan”,1955 wlidan is Seicvala da gaxda `siZliere Tavisufali msofliosaTvis — aSSsgan”.es ukanaskneli kargad gamoxatavda marSalis gegmis erT-erT umTavres mizans —Tavisufali da maRalganviTarebuli ekonomika da msoflio daepirispirebina komunizmisaTvis.marSalis gegma Tavidanve seriozulad iyo gakritikebuli ssrk-s mier. igi ganixilavdamarSalis gegmas rogorc imperialisturi politikis erT-erT ZiriTad aqts,romelic miznad isaxavda amerikuli monopoliebis mier evropis ekonomikebis eqspansiasada agresiuli samxedro blokebis sistemis Seqmnas. misi mizani iyo, agreTve, SeenarCunebinameore msoflio omis Sedegad dasavleT evropaSi kapitalizmis Seryeulipoziciebi, gaeZlierebina evropis damokidebuleba amerikaze da win aRdgomodaprogresul socialur cvlilebebs. (Дипломатический словарь, Издательство политическойлитературы, том II, Москва 1971).Carlz kindlebergeri (1910 — 2002)Carlz kindlebergeri iyo amerikeli ekonomisti, romelic iTvlebahegemonuri stabilurobis Teoriis mamad. igi iyo, agreTve, erT-erTiavtori marSalis gegmisa. 1932 wels man daamTavra pensilvaniisuniversiteti, xolo 1937 doqtoris xarisxi miiRo kolumbiis universitetSi.Semdeg muSaoba daiwyo niu-iorkis federalur sarezervo bankSi.1985 wlidan gaxda amerikis ekonomistTa asociaciis prezidenti. iyoamerikis xelovnebisa da mecnierebis akademiis wevri, amerikisfilosofiuri sazogadoebis wevri. aris asamde samecniero naSromisa dawignis avtori, maT Soris – saerTaSoriso ekonomikis saxelmZRvanelosi,romelic pirvelad 1957 wels gamoica. 1991 wels daibeWda misiavtobiografia `ekonomistis cxovreba~.miuxedavad imisa, rom mravali mosazreba arsebobs Tavad hegemonuri stabilurobisTeoriis Sesaxeb, mis momxre mecnierTa umetesoba Tanxmdeba qvemoTmoyvanili hegemonebis arsebobaze istoriaSi da maTi hegemonobis vadebze. TiToeulishegemonobis periodi daaxloebiT saukune grZeldeboda:portugalia — 1494 — 1580ww. (italiuri omebis dasasrulidan espaneTis meirportugaliis dapyrobamde). emyareboda portugaliis dominirebas navigaciaSi.16
hegemonobaze pretendenti: espaneTi;niderlandebi — 1580 — 1688ww. (utrextis 1579 wlis xelSekrulebidan uiliamoranelis Camosvlamde inglisSi). emyareboda niderlandebis mier fulisa dakreditebis kontrolirebas. hegemonobaze pretendenti: inglisi;britaneTi — 1688 — 1792ww. (didi revoluciidan napoleonis omebamde). emyarebodabritaneTis safeiqro mrewvelobas da mis mier didi zRvebis kontrols. hegemonobazepretendenti: safrangeTi;britaneTi — 1815 — 1914ww. (venis kongresidan pirvel msoflio omamde). emyarebodabritaneTis industriul upiratesobas da rkinigzas. hegemonobaze pretendenti:germania;aSS.. 1945 — 1971ww. emyareboda navTobsa da Sida wvis Zravas. hegemonobazepretendenti: ssrk.am qronologiur sqemasTan aRsaniSnavia modelskisa da tomfsonis msoflioliderobis grZeli ciklebis Teoria. isini Tavis TeoriaSi emyarebian am sqemas daacxadeben, rom TiToeul ciklSi oTxi fazaa gamoyofili: 1. globaluri omi; 2.msoflio batonoba; 3. delegitimacia; 4. dekoncentracia. Teoriis mixedviT, liderisaxelmwifo ibadeba globaluri omis Sedegad, romlis drosac vlindeba politikuradda ekonomikurad yvelaze Zlieri saxelmwifo, romelsac Seswevs Zala marTossaerTaSoriso sistema, daawesos TamaSis garkveuli wesebi da SeinarCunos isini sxvasaxelmwifoebisaTvis. aqedan iwyeba meore faza, romelsac msoflio batonoba hqvia.qveyana Tavisi siZlieris zenitSia yvela aspeqtSi. magram hegemonobas da liderobaspliusebTan erTad minusebic aqvs: liderobis SenarCunebas sWirdeba seriozuliresursebi da energia. amasTan, mSvidobianobis periodSi nel-nela Zlierdebian sxvasaxelmwifoebic (globalur omSi damarcxebuli), izrdeba pretenziebi hegemonismimarT da Cndeba ambiciebi hegemonobaze. aq iwyeba mesame faza: hegemonobazepretendentis seriozuli ganacxadi da arsebuli wesrigis delegitimacia.delegitimacias mohyveba areuloba sistemaSi, sistemis decentralizacia da isevglobaluri omis dawyeba axali hegemonis gamosavlenad. am Teoriis mixedviT,globalur omebs Soris mSvidobiani periodebi daaxloebiT 80 weliwadia, da meoremsoflio omis Semdeg momdevno globaluri omi daaxloebiT 2030 wlisaTvis undadaiwyos.goldstainis grZeli ciklebis Teoriis mixedviT, globaluri omebi seriozuliekonomikuri aRmavlobis dawyebis Tanmdevia, vinaidan ekonomikur aRmavlobas dakeTildReobas sWirdeba soliduri resursebi, romelTa mosapoveblad da maTzekontrolis dasamyareblad aucilebeli xdeba brZola. swored amitom hegemonobispretendenti saxelmwifo iwyebs samxedro Zalis gamoyenebas da amiT Tavisiekonomikuri Zlierebis uzrunvelyofas. magram omi Zalian Zviri siamovnebaa, moiTxovsuzarmazar danaxarjebs, da qveyanas didi xani ar SeuZlia misi gagrZeleba. igi sustdebada iwyeba mSvidobiani periodis axali 50-wliani cikli. am Teorias meorenairadekonomikuri aRmavlobisa da omebis ciklis Teoriasac uwodeben (a. rondeli.saerTaSoriso urTierTobebi. Tbilisi, 1996).meoce saukunis meore naxevridan hegemonobaze pretenzias sabWoTa kavSiricacxadebda, Tumca misma daSlam da, zogadad, komunisturi reJimis ngrevam amerikakvlav erTaderT hegemonad datova.vin iqneba Semdegi hegemoni? erTiani evropa? CineTi? Tu kvlav amerikisSeerTebuli Statebi SeinarCuneben hegemonobas?17
- Page 1: socialur mecnierebaTa seriasaerTaSo
- Page 4 and 5: SesavalisaerTaSoriso urTierTobebis
- Page 6 and 7: saerTaSoriso politikuri ekonomiissa
- Page 8 and 9: nawili Tvlis, rom saerTaSoriso ekon
- Page 10 and 11: nawilia, romlis dominanturi wevrebi
- Page 12 and 13: aul prebiSiraul prebiSi daibada arg
- Page 14 and 15: saxelmwifos dasustebisa da axali he
- Page 18 and 19: safinanso-savaluto urTierTobebimeor
- Page 20 and 21: marSalis gegma, romlis farglebSic T
- Page 22 and 23: 2004 wels msoflio bankma gasca 20,1
- Page 24 and 25: vaWroba mxolod ganviTarebuli da Zli
- Page 26 and 27: • upirobo TanamSromloba yvela wev
- Page 28 and 29: saxedidan, ekonomistebi ukve amtkic
- Page 30 and 31: mesame samyaros gaCena daekonomikur
- Page 32 and 33: moaxerxa aseTi swrafi tempebiT ganv
- Page 34 and 35: susti qveynis finansuri daqvemdebar
- Page 36 and 37: 1970 wlebSi dasavleTma da iaponiam
- Page 38 and 39: aSS-Si energokrizisis daZlevis mizn
- Page 40 and 41: ver iqneboda) ar Camouvardeboda da,
- Page 42 and 43: warmoSobs, rogoricaa, magaliTad, ga
- Page 44 and 45: sxvadasxva kuTxeSi radikalurad gans
- Page 46 and 47: gasasvleli hqondeT. aqedan gamomdin
- Page 48 and 49: icxvis zrdaze. xolo Suamavlebad ucx
- Page 50 and 51: praqtikulad im qveynebs ekuTvnian,
- Page 52 and 53: kalurad integrirebuli transnacional
- Page 54 and 55: wlebSi iseTma prokapitalisturma qve
- Page 56 and 57: 1946 wels didi britaneTis yofili pr
- Page 58 and 59: mniSvnelovnad gansxvavdeba erTmaneT
- Page 60 and 61: saWiro. magram vinaidan es ase ar a
- Page 62 and 63: wlamde aSS-ma 9,6 trilioni dolari d
- Page 64 and 65: samsaxurebis SeTavazebas. saerTaSor
- Page 66 and 67:
internet resursebi:www.mitpress.mit
- Page 68 and 69:
Dependency theory developed in the
- Page 70 and 71:
currency.Further, the course descri
- Page 72 and 73:
analyses give an understanding of d
- Page 74:
securities at most. Therefore, each