saerTaSoriso politikuri ekonomiissami ideologia — sami Teoriamiuxedavad imisa, rom mecnierebis mier SemuSavebulia araerTi Teoria ekonomikasada politikas Soris urTierTobebis asaxsnelad, es sami — liberalizmi, nacionalizmida damokidebulebis Teoria yvelasagan gamorCeulia. maT udidesi gavlena moaxdinesrogorc mecnierebis ganviTarebaze, aseve Tavad politikaze da saerTaSoriso politikuriekonomiis Camoyalibebidan dRemde ar kargaven aqtualurobas.liberalizmi`liberalizmi” 1912 wlidan gamoiyeneba — mas Semdeg, rac espaneTSi Seiqmna liberaluripartia da liberalebma moaxerxes samoqalaqo konfliqtSi konservatiuli daavtoritaruli Sexedulebebis mowinaaRmdegeebis gaerTianeba. es sityva laTinuridanmomdinareobs da Tavisuflebas niSnavs.liberaluri Teoria adam smitisa da devid rikardos moZRvrebebidan iRebssaTaves. liberaluri ekonomikuri Teoria Tavisufali bazris da saxelmwifos minimaluriCarevis momxrea. liberalizmi aris Tavisufali adamianebis, Tavisufali bazrisda SezRuduli mTavrobis ideologia. liberalizmi aris doqtrina sazogadoebiswevrTa erTmaneTTan urTierTobis Sesaxeb. igi cdilobs adamians Seuqmnas normaluri,bunebrivi da mSvidobiani ganviTarebis pirobebi.liberalizmi trans<strong>for</strong>macias ganicdida da mas sxvadasxva saxelwodeba hqonda:klasikuri Teoria, neoklasicizmi, keinsianizmi, monetarizmi da sxv. ekonomikuriliberalizmis yvela <strong>for</strong>ma aRiarebs bazars da fasis warmoqmnis meqanizms, rogorcSida da sagareo ekonomikis organizebis yvelaze efeqtur xerxs. liberalizmiSeiZleba ganisazRvros, rogorc doqtrina da principebis erToblioba sabazroekonomikis organizebisa da marTvisaTvis, raTa miRweul iqnes maqsimaluri efeqturoba,ekonomikuri zrda da bazris yvela monawilis piradi keTildReoba.ekonomikuri liberalizmis mixedviT, bazari warmoiqmneba spontanurad, raTadaakmayofilos adamianis moTxovnileba. xolo funqcionirebs bazari Tavisi Sidalogikis mixedviT. adamianebi bunebiT arian ekonomikuri cxovelebi da amitom bazariviTardeba bunebrivad, logikurad, centraluri direqtivebis gareSe.adam smiTis azriT, sazogadoebrivi, erovnuli da kerZo dovlaTis warmoqmniswyaro aris TiToeuli adamianis mudmivi, ganuwveteli da rutinuli Zalisxmeva,gaiumjobesos sakuTari pirobebi.sabazro sistemis logika isaa, rom is zrdis ekonomikur efeqturobas, maqsimalursxdis ekonomikur zrdas da, Sesabamisad, aumjobesebs adamianebis keTildReobas. miuxedavadimisa, rom, liberalebis azriT, ekonomikuri saqmianoba aZlierebs qveynis Zalauflebasada usafrTxoebas. maT swamT isic, rom ekonomikuri saqmianobis ZiriTadi daumTavresi mizani aris TiToeuli adamianisaTvis sargeblis motana.liberalizmis mixedviT, kerZo momxmarebeli, firma Tu ojaxi aris sazogadoebissafuZveli. kerZo pirebi iqcevian racionalurad, gonivrulad da cdiloben daikmayofilonTavianTi moTxovnilebebi yvelaze dabal fasSi. individualuri mwarmoeblebida momxmareblebi Zalian mgrZnobiareni arian fasis mimarT, rac xels uwyobsmoqnili ekonomikis warmoqmnasa da arsebobas, romlis pirobebSic fasis nebismiericvlileba gamoiwvevs Sesabamis cvlilebas warmoebaSi, moxmarebasa da ekonomikurinstitutebSi. WeSmaritad konkurentuli bazris pirobebSi gacvlis pirobebi ganisazRvrebamxolod miwodeba-moTxovniT da ara ZalauflebiT, uxeSi CareviTa dadireqtivebiT. Tu gacvla nebayoflobiTia da orive mxaris surviliTaa ganpirobebuli,maSin am procesSi orive mxare mogebulia da kmayofili.sabazro ekonomika ZiriTadad imarTeba moTxovnis kanoniT, romlis mixedviTac,xalxi iyidis met saqonels, Tu fasi daiwevs, da naklebs, Tu is gaizrdeba; xalxi aseveiyidis mets, Tu misi Semosavali gaizrdeba, da naklebs, Tu igi Semcirdeba. nebismiericvlileba fasSi da bazris monawilis SemosavalSi imoqmedebs SeZenili saqonlisraodenobaze.xolo rac Seexeba miwodebas, liberalebis azriT, adamianebi cdiloben Tavisi6
interesebis dakmayofilebas deficitisa da resursebis arasakmarisi raodenobiTarsebobis pirobebSi. saqonelze miwodebis an moTxovnis cvlilebas aucilebladmohyveba saqonlis fasis cvlileba.arsebiTad, liberalebs swamT, rom vaWroba da ekonomikuri urTierTqmedeba saxelmwifoebsSoris mSvidobiani urTierTobebis safuZvelia, vinaidan vaWrobiT miRebuliormxrivi sargebeli da zrdadi urTierTdamokidebuleba erovnul ekonomikebs SorisaZlierebs saxelmwifoebs Soris TanamSromlobas. swored amitom Tavisufali vaWrobada kapitalis Tavisufali brunva unda gansazRvravdnen saxelmwifoTa ekonomikurpolitikas da ara piriqiT.liberalizmis saSinao politikis mizani igivea, rac sagareosi — mSvidoba. liberalebsswamT kacobriobis srulyofili TanamSromlobis. liberalizmi Tavisi arsiTkosmopolituri ideologiaa. xolo liberali - msoflio moqalaqe, kosmopoliti.liberalizmi winaaRmdegia omisa da yvelanairi konfliqtis. omi aiZulebs saxelmwifoebsCaiketnon, xolo Sromis saerTaSoriso danawilebis pirobebSi Caketiliqveynis ekonomika sustdeba da moqalaqeTa keTildReoba klebulobs. liberalisazriT, kerZo sakuTreba mSvidobis erT-erTi umniSvnelovanesi garantia rogorcqveynis SigniT, aseve mTlianad msoflioSi. aqedan gamomdinare, yvela saxelmwifosvalia kerZo sakuTrebis gafrTxileba da misi dacva.adre liberalebi Tvlidnen, rom omi surdaT da omobdnen monarqebi da ara erebi.Sesabamisad, maTi azriT, dinastiebi unda SeecvalaT xalxis mier arCeul mTavrobebs.bevri mecnierisa da politikosis azriT, liberalur-demokratiuli mTavrobebinaklebad konfliqturebi arian da iSviaTad an saerTod ar omoben. liberalizmisgavrcelebasTan erTad xdeba saxelmwifo sazRvrebis dadgena samxedro, istoriuli dasxva pirobebiT. Tumca liberalebi ar aRiareben sazRvris strategiul mniSvnelobas.liberalebis erT-erTi umniSvnelovanesi miRwevaa referendumebi da plebiscitebi.leveling roqveli, Tanamedrove amerikeli politikosi da Jurnalisti, eWvsgamoTqvams imis gamo, rom liberalizmi Tavisi pirvandeli saxiT dReisaTvis aRararsebobs, da ambobs, rom WeSmarit liberalur koncefcias axla klasikuri liberalizmiunda ewodos. igi wers: `me-18 da me-19 saukuneebSi liberalizmis cneba,sazogadod, sazogadoebrivi cxovrebis filosofias niSnavda, romelsac Semdegiprincipi gaaCnda — sazogadoebebs da maT komponentebs raime saxis centralurimmarTveloba da kontroli ar sWirdebaT, radgan sazogadoebebi, Cveulebriv, sakuTarTavs marTaven sakuTar wevrTa nebayoflobiTi da urTierTsasargeblo TanamSromlobisgziT. dRes amgvar filosofias liberalizms ver vuwodebT, vinaidan es cnebademokratiuli totalitarizmis mier iqna miTvisebuli. imisaTvis, rom es filosofiaxelaxla Cveni drois Sesatyvisad warmovaCinoT, Cven mas axali saxeli — klasikuriliberalizmi unda vuwodoT.klasikuri liberalizmi iseT sazogadoebas niSnavs, sadac Cemi ocneba realobaa.sadac Cven prezidentis saxelis xseneba sulac ar gvesaWiroeba, sadac arCevnebisSedegebi mniSvnelovani araa, radgan sazogadoeba kanonebiT, da ara adamianebis mier,imarTeba. rodesac Cven ar gveSinia Cveni mTavrobis, radgan mas Cvengan arc araferimiaqvs da arc araferi moaqvs, aramed is gvaZlevs saSualebas, rom Cven Cveni cxovreba,sazogadoebrivi yofa da momavali Tavadve ganvsazRvroT~. (leveling roqveli.liberalizmis safuZvlebi, gv. 86, Tavisuflebis biblioTeka, wigni I, 2004w.).nacionalizmiekonomikurma nacionalizmma, liberalizmis msgavsad, mravali metamorfozaganicada saukuneebis ganmavlobaSi: merkantilizmi, sTeiTizmi (saxelmwifoebriobizmi),proteqcionizmi, germanuli istoriuli skola, bolo xanebSi ki — neoproteqcionizmi.ekonomikuri nacionalizmis centraluri ideis mixedviT, ekonomikurisaqmianoba unda daeqvemdebaros saxelmwifos miznebsa da interesebs. saerTaSorisosistemis mowyobisa da funqcionirebisaTvis umTavresi aris saxelmwifo, erovnuliusafrTxoeba da samxedro Zlevamosileba.zogierTi nacionalisti miiCnevs, rom saxelmwifos usafrTxoebisa da gadar-CenisaTvis erovnuli ekonomikuri interesebis dacvas sasicocxlo mniSvneloba araaqvT. am mimdinareobas keTili, kargi merkantilizmi ewodeba. nacionalistebis meore7
- Page 1: socialur mecnierebaTa seriasaerTaSo
- Page 4 and 5: SesavalisaerTaSoriso urTierTobebis
- Page 8 and 9: nawili Tvlis, rom saerTaSoriso ekon
- Page 10 and 11: nawilia, romlis dominanturi wevrebi
- Page 12 and 13: aul prebiSiraul prebiSi daibada arg
- Page 14 and 15: saxelmwifos dasustebisa da axali he
- Page 16 and 17: marSalis gegmamarSalis gegma oficia
- Page 18 and 19: safinanso-savaluto urTierTobebimeor
- Page 20 and 21: marSalis gegma, romlis farglebSic T
- Page 22 and 23: 2004 wels msoflio bankma gasca 20,1
- Page 24 and 25: vaWroba mxolod ganviTarebuli da Zli
- Page 26 and 27: • upirobo TanamSromloba yvela wev
- Page 28 and 29: saxedidan, ekonomistebi ukve amtkic
- Page 30 and 31: mesame samyaros gaCena daekonomikur
- Page 32 and 33: moaxerxa aseTi swrafi tempebiT ganv
- Page 34 and 35: susti qveynis finansuri daqvemdebar
- Page 36 and 37: 1970 wlebSi dasavleTma da iaponiam
- Page 38 and 39: aSS-Si energokrizisis daZlevis mizn
- Page 40 and 41: ver iqneboda) ar Camouvardeboda da,
- Page 42 and 43: warmoSobs, rogoricaa, magaliTad, ga
- Page 44 and 45: sxvadasxva kuTxeSi radikalurad gans
- Page 46 and 47: gasasvleli hqondeT. aqedan gamomdin
- Page 48 and 49: icxvis zrdaze. xolo Suamavlebad ucx
- Page 50 and 51: praqtikulad im qveynebs ekuTvnian,
- Page 52 and 53: kalurad integrirebuli transnacional
- Page 54 and 55: wlebSi iseTma prokapitalisturma qve
- Page 56 and 57:
1946 wels didi britaneTis yofili pr
- Page 58 and 59:
mniSvnelovnad gansxvavdeba erTmaneT
- Page 60 and 61:
saWiro. magram vinaidan es ase ar a
- Page 62 and 63:
wlamde aSS-ma 9,6 trilioni dolari d
- Page 64 and 65:
samsaxurebis SeTavazebas. saerTaSor
- Page 66 and 67:
internet resursebi:www.mitpress.mit
- Page 68 and 69:
Dependency theory developed in the
- Page 70 and 71:
currency.Further, the course descri
- Page 72 and 73:
analyses give an understanding of d
- Page 74:
securities at most. Therefore, each