saxelmwifos dasustebisa da axali hegemonis gaCenis periodebi, Teoriis mixedviT,konfliqtebiT xasiaTdeba. Tumca aqve aRsaniSnavia, rom konfliqtebis masStabi daxangrZlivoba mniSvnelovnad aris damokidebuli imaze, Tu ramdenad aris Seguebuliyofili hegemoni Tavis dasustebas da axal mdgomareobas, ramdenad sworadgansazRvravs igi samomavlo politikur da ekonomikur strategias da ramdenadmoaxerxeben Zveli da axali hegemonebi konstruqciul TanamSromlobas ekonomikuritrans<strong>for</strong>maciebis Tanmdevi problemebis gadasaWrelad.mecxramete saukuneSi didi britaneTi asrulebda ekonomikuri hegemonis rolsmsoflios umetes nawilze. britaneTis lideroba asocirdeboda bazrebis globalizaciasTan,saerTaSoriso vaWrobis intensifikaciasa da kapitalis brunvasTan,transnacionaluri korporaciebis ricxvis zrdasTan da, zogadad, ekonomikur dapolitikur stabilurobasTan, romelic axasiaTebda, yovel SemTxvevaSi, evropas mainc.pirvelma msoflio omma uecrad mouRo bolo rogorc britaneTis hegemonias, aseve mismier dawesebul wesebsa da Seqmnil pirobebs. mzardma proteqcionizmma, regionuliblokebis Camoyalibebam da kapitalis brunvis Semcirebam 1920-1930-iani wlebisdasawyisSi xeli Seuwyo ekonomikur arastabilurobas da depresias.pirveli msoflio omis damTavrebisTvis aSS iyo ekonomikurad yvelaze Zlierisaxelmwifo msoflioSi. magram man uari ganacxada Seesrulebina lideris roli,romelsac ukve veRar asrulebda britaneTi. amis yvelaze kargi ilustracia iyo smuTholeitarifi (1930), romlis mixedviTac, aSS-Si saSualo gadasaxadi importze gaizarda40 procentiT. didi depresiis dasawyisSi aSS-ma Caketes Tavisi sazRvrebi ucxourisaqonlisaTvis da amgvarad xeli Seuwyes msoflio ekonomikis arnaxul dakninebas. amerikisuarma gaekontrolebina savaluto sistemebi kidev ufro gaamwvava mdgomareoba.msoflios ekonomikuri hegemonis amgvarma izolacionisturma poziciam uaryofiTigavlena iqonia danarCeni saxelmwifoebis umetesobaze da Tavad amerikazec.smuT-holeis tarifi1930 wlis ivnisis smuT-holeis tarifis aqtiT, aSS-Si dawesda qveynisistoriaSi yvelaze maRali tarifebi. aqts xeli moawera prezidentmahuverma. avtorebi iyvnen respublikeli senatori smuTi iutas Statidanda respublikeli kongresmeni holei oregonidan. tarifis mizani iyoSida fermerebis dacvis gaZliereba ucxoeli sasoflo-sameurneo saqonlisimportis sawinaaRmdegod. es aqti misi miRebidan dRemde gansjismudmivi sagania. bevri miiCnevs, rom smuT-holeis tarifma seriozuladgaaRrmava didi depresia da es ugunuri proteqcionizmis naTelimagaliTi iyo. am tarifis istoria huveris saprezidento kampaniidaniwyeba, rodesac prezidentobis kandidati dapirda fermerebs maTisaqonlis importze tarifebis gazrdas. miuxedavad imisa, rom 1920-ianiwlebi zogadad amerikis keTildReobis periodi iyo, soflis meurneobadacemas ganicdida. 1920-1929ww. saSualo Semosavlebi am sferoSiSemcirda. 1929 wlis martSi, gaprezidentebis Semdeg huverma wamoayenatarifebis gazrdis idea, Tumca mas mxari ar dauWires ara martodemokratebma, aramed respublikelebis nawilmac. 1929 wlis agvistoSidawyebuli didi depresiis (ase aTariRebs ekonomistebis umravlesoba,Tumca zogierTi didi depresiis dasawyisad oqtomberSi sabirJo bazriskraxs miiCnevs) pirobebSi senatSi moxerxda saWiro xmebis dagrovebaaqtis misaRebad 245 xmiT 177-is winaaRmdeg. mas mxari dauWires respublikelebisumetesobam da demokratebis 15 warmomadgenelma,romelTagan 10 iyo luizianadan da florididan. isini warmoadgendnencitrusebisa da Saqris interesebs, romlebsac axali aqti mniSvnelovanproteqcias hpirdeboda. smuT-holeis tarifma gamoiwvia sxva saxelmwifoebissapasuxo qmedebebi da gaxda `gaaRaribe Seni mezobeli” (beggarthy-neighbor) politikis simbolo. am politikis Sedegad mniSvnelovnadiklo saerTaSoriso vaWrobam. smuT-holeis tarifi aris proteqcionizmisnaTeli magaliTi meoce saukuneSi. am daSvebuli Secdomis sapirispirod1934 wlidan amerikis savaWro politikaSi aSkarad14
gamoikveTeba vaWrobis liberalizacia, da aSS kisruloben mTavari rolisSesrulebas Tavisufali saerTaSoriso vaWrobis xelSewyobaganviTarebaSi(GATT, NAFTA, WTO).izolaciis saxifaTo mxareebi (minusebi) kargad Seiswavles amerikelma politikosebmameore msoflio omis Semdeg. aSS-ma aRar gaimeores daSvebuli Secdomebi dadauyovnebliv ikisres msoflio lideris roli. daiwyo Ria saerTaSoriso savaWrosistemis (dafuZnebuli gatze) da stabiluri savaluto sistemis (dafuZnebulibreton-vudsis sistemaze) Seqmna. marSalis gegma smuT-holeis tarifis pirdapiriantiTezisi iyo. igi ansaxierebda amerikis mier Tavisi gansakuTrebuli rolisa dapasuxismgeblobis aRiarebas sakuTar sazRvrebs gareT mSvidobisa da keTildReobisdamyareba-SenarCunebis saqmeSi.eWvebi amerikis SeerTebuli Statebis Zalauflebis Sesaxeb kvlav gaCnda 1960-ianiwlebis bolosa da 1970-iani wlebis dasawyisSi. amerikis ekonomikuri upiratesobebidanarCen msofliosTan SedarebiT swrafad iklebda, maSin, rodesac sxva qveynebiintensiurad viTardebodnen da eweodnen aSS-s. amis sapasuxod amerikaSi izrdebodaproteqcionisturi grZnobebi, romlebic upirispirdebodnen iq arsebuli TavisufalivaWrobis tradiciul politikas. amerikis aseTi qmedebis gamo dairRva, agreTve,saerTaSoriso savaluto bazrebis stabiluroba. amave dros vietnamis omma xeliSeuwyo amerikaSi inflaciis zrdas, romelic eqsportirdeboda sazRvargareTsaerTaSoriso gacvlebSi dolaris rolis gamo. amerikis partniorebi, gansakuTrebiTsafrangeTi da germania, ukmayofiloni iyvnen aSS dolaris, rogorc msofliossarezervo valutis, fasis amgvari dacemiT. sabolood am problemebma uari aTqmevinaamerikas breton-vudsis konferenciis Sedegad dadgenili myari gacvliTi kursissistemaze, da daiwyo mcocavi kursis xana. amgvarad, miuxedavad imisa, rom amerikispolitikam safuZveli Cauyara bazrebis mzard globalizacias, amerikuli hegemoniisdakninebam mravali eWvi dabada, gansakuTrebiT Tavad amerikaSi, msoflio ekonomikisstabilurobisa da perspeqtivebis mimarT.amJamad amgvari eWvebi amerikis mimarT aRar arsebobs. 1990-iani wlebis SuaperiodisaTvis amerikis hegemoniis dasrulebis safrTxe aRar iyo realuri. sabWoTakavSiris daSlis, iaponiis Tanmimdevruli dasustebis, evropaSi umuSevrobis maRalidonisa da ekonimikis zrdis neli tempebis, agreTve, aRmosavleT evropis evrokavSirSiintegraciis problemebis fonze, amerikis industria kvlav konkurentunariani gaxda.rogorc omebs Soris periodSi amerikis moqmedebidan Cans, saukeTeso resursebis qonaar niSnavs avtomaturad yvelaze gavlenian saxelmwifod gadaqcevas.erT-erTi mizezi imisa, Tu ratom ar miiCnevs zogierTi mecnieri Zalauflebisganawilebas saxelmwifoebs Soris saerTaSoriso ekonomikis ganmsazRvrel erTaderTfaqtorad, aris saerTaSoriso organizaciebi da maTi roli. iseTi saerTaSorisoorganizaciebi, rogorebicaa gaero, saerTaSoriso savaluto fondi, msoflio banki,msoflio savaWro organizacia da evrokavSiri, uzrunvelyofen in<strong>for</strong>maciis gacvlaswevr saxelmwifoebs Soris, aadvileben molaparakebebs da SeTanxmebebs maT Soris,agreTve, akontroleben miRebuli wesebis dacvas da xandaxan sjian SeTanxmebebisdamrRvevebs. am organizaciebis gareSe saerTaSoriso ekonomika da saerTaSorisopolitika bevrad ufro arastabiluri, naklebad gaxsnili da metad konfliqturiiqneboda.Tumca saerTaSoriso organizaciebis roli da gavlena sadavoa. realistebi,ZalauflebisaTvis maTTvis damaxasiaTebeli xazgasmiT, ar miiCneven saerTaSorisoorganizaciebs realur Zalad da Tvlian, rom maTi gavlenianoba damokidebulia daganisazRvreba wevri saxelmwifoebis qmedebebiT. evrokavSirSi, magaliTad, germaniaTamaSobs hegemonis rols. bevrs, umetesad evropel mecnierebs, miaCniaT, romsaerTaSoriso organizaciebs aSS akontroleben, da, Sesabamisad, isini aSS interesebsgamoxataven. gansakuTrebiT es exeba saerTaSoriso savaluto fondsa da msofliobanks, romlebsac aSS iyeneben sakuTari gavlenis gasavrceleblad.15
- Page 1: socialur mecnierebaTa seriasaerTaSo
- Page 4 and 5: SesavalisaerTaSoriso urTierTobebis
- Page 6 and 7: saerTaSoriso politikuri ekonomiissa
- Page 8 and 9: nawili Tvlis, rom saerTaSoriso ekon
- Page 10 and 11: nawilia, romlis dominanturi wevrebi
- Page 12 and 13: aul prebiSiraul prebiSi daibada arg
- Page 16 and 17: marSalis gegmamarSalis gegma oficia
- Page 18 and 19: safinanso-savaluto urTierTobebimeor
- Page 20 and 21: marSalis gegma, romlis farglebSic T
- Page 22 and 23: 2004 wels msoflio bankma gasca 20,1
- Page 24 and 25: vaWroba mxolod ganviTarebuli da Zli
- Page 26 and 27: • upirobo TanamSromloba yvela wev
- Page 28 and 29: saxedidan, ekonomistebi ukve amtkic
- Page 30 and 31: mesame samyaros gaCena daekonomikur
- Page 32 and 33: moaxerxa aseTi swrafi tempebiT ganv
- Page 34 and 35: susti qveynis finansuri daqvemdebar
- Page 36 and 37: 1970 wlebSi dasavleTma da iaponiam
- Page 38 and 39: aSS-Si energokrizisis daZlevis mizn
- Page 40 and 41: ver iqneboda) ar Camouvardeboda da,
- Page 42 and 43: warmoSobs, rogoricaa, magaliTad, ga
- Page 44 and 45: sxvadasxva kuTxeSi radikalurad gans
- Page 46 and 47: gasasvleli hqondeT. aqedan gamomdin
- Page 48 and 49: icxvis zrdaze. xolo Suamavlebad ucx
- Page 50 and 51: praqtikulad im qveynebs ekuTvnian,
- Page 52 and 53: kalurad integrirebuli transnacional
- Page 54 and 55: wlebSi iseTma prokapitalisturma qve
- Page 56 and 57: 1946 wels didi britaneTis yofili pr
- Page 58 and 59: mniSvnelovnad gansxvavdeba erTmaneT
- Page 60 and 61: saWiro. magram vinaidan es ase ar a
- Page 62 and 63: wlamde aSS-ma 9,6 trilioni dolari d
- Page 64 and 65:
samsaxurebis SeTavazebas. saerTaSor
- Page 66 and 67:
internet resursebi:www.mitpress.mit
- Page 68 and 69:
Dependency theory developed in the
- Page 70 and 71:
currency.Further, the course descri
- Page 72 and 73:
analyses give an understanding of d
- Page 74:
securities at most. Therefore, each