kalurad integrirebuli transnacionaluri sawarmoebi ar dominireben ganviTarebadiqveynebis savaWro saqmianobaSi. aSS-s sawarmoebis magaliTze Tu vimsjelebT, mzardiinternacionalizacia da warmoebis vertikalurad integrirebuli sistema mxoloddasavleT evropiTa da kanadiT Semoifargleba.vertikaluri integraciis modelTan Tanaarsebobs, agreTve konglomeratiselementebi, garda amisa, ufro da ufro xSiria sxvadasxva qveynebis transnacionalurifirmebis TanamSromloba da erToblivi sawarmoebis Camoyalibebis SemTxvevebi. bevrimiiCnevs, rom aseTi tipis urTierTobebi riskis faqtors amcirebs (gadaanawilebs) dagamokvlevebis masStabebis TvalsazrisiTac ekonomiuria.meoce saukuneSi masobrivi warmoebisa da gamokvlevebze damyarebuli mrewvelobisganviTarebam xeli Seuwyo axali firmebis bazarze SeRwevas da oligofoliisganviTarebas. meore msoflio omis Semdeg mwarmoebeli transnacionaluri korporaciebigansakuTrebiT momZlavrdnen qimiuri preparatebis, avtomobilebis, kompiuterebisada eleqtrosaqonlis warmoebaSi. meoce saukunis TiTqmis mTeli periodismanZilze am kompaniebs samrewvelo ganviTarebis maRali maCvenebeli hqondaT.mogvianebiT, transnacionaluri kompaniebi ganviTarda momsaxurebis sferoSic. esgansakuTrebiT exeba safinanso, sabanko, monacemTa gadamuSavebis, kavSirgabmulobisada mediis sferoebs. Cndeba monacemTa globaluri bazebi. xolo teqnikuri SesaZleblobebiszrdis paralelurad SesaZlebeli xdeba safinanso bazrebis dakavSirebada maTi integracia. imavdroulad, transnacionalizaciam ganviTareba daiwyo sacalovaWrobis sferoSic, romelic, ar aris CarTuli saerTaSoriso vaWrobaSi, radgan,Cveulebriv, moiTxovs klientTan axlo urTierTobas da axlo distancias.zogierTi mecnieris azriT, garkveuli drois Semdeg, Sesaferisi globaluripolitikis pirobebSi, transnacionaluri kompaniebi ufro metad ganviTardeba, vidrewmindad nacionaluri firmebi. amis mizezi gaxdeba maTi ekonomiuroba, rasacganapirobebs maTi masStaburoba, aseve kapitalis ufro mravalferovani da iafiwyaroebis mopoveba da gadasaxadebis dabali faqtiuri ganakveTi. am ukanasknelSiigulisxmeba is, rom transnacionalur kompanias SeuZlia fasebis dakleba an momatebasaqonelze, masalebze an sesxebze, Tavisi kompaniis sxvadasxva qveyanaSi mdebarefilialebs Soris. amitom, transferuli fasebi mniSvnelovnad gansxvavdeba ordamoukidebel kompanias Soris SeTanxmebuli fasebisgan, anu im fasebisgan, romlebicasaxavs sabazro pirobebs. vinaidan transnacionalur kompanias SeuZlia aseTiintrastruqturuli savaWro operaciebis warmoeba im qveyanaSi, romelSic korporaciuligadasaxadebi maRalia, kompaniis mogeba SeiZleba imaze dabali maCvenebliTga<strong>for</strong>mdes, rasac realurad warmoadgens. amis miRweva SeiZleba, magaliTad, imnawilebze fasebis daklebiT, romlebic sxva qveyanaSi, dabali gadasaxadebis pirobebSiarsebul Svilobil kompaniaSi gadaigzavneba. amgvarad, transnacionalur kompaniasmanevrirebis bevrad meti saSualeba aqvs, vidre nacionalurs, da es saSualebas iZlevavivaraudod, rom transnacionaluri kompaniebis ricxvis zrda Seuqcevadi procesia.transnacionaluri korporaciebisa da mimRebi saxelmwifoebis urTierTobissakiTxi mudmivi gansjis Temaa, vinaidan bevri qveyana miiCnevs, rom transnacionalurikorporaciebi politikur gavlenas amyareben mimReb qveyanaze. zogi mecnieris azriT,yvela saxelmwifo SeiZleba ufro da ufro metad daeqvemdebaros transnacionalurikompaniebis Zalauflebasa da gavlenas, maTi globaluri bunebisa da yvelganSeRwevadobis gamo. aqve aRsaniSnavia, rom liberalur saxelmwifoebs naklebadkonfliqturiurTierTobebi aqvT transnacionalur korporaciebTan.spiros azriT, yvela qveyanaSi aris imisi moTxovnileba, rom moizidon pirdapiriucxouri kapitali da gamonaxon ucxour firmebTan urTierTobis saukeTeso gza.transnacionalur firmebTan urTierTobisas yvela saxelmwifo awydeba garkveulproblemebs da daZabulobas, Tumca, zogierTi urTierTobis tipi ufro metaddaZabulia, vidre sxva. ufro mravalmxrivad rom warmovadginoT es sakiTxi, vityviT,rom transnacionaluri kompaniis, anu transnacionaluri kapitalis, rogorcklasobrivi struqturis nawilis, Zalaufleba gansxvavdeba imisda mixedviT, Tu ratipisaa konkretuli saxelmwifo. msoflio sistemaTa terminologiiT rom vTqvaT, amSemTxvevaSi ganmsazRvrelia mocemuli qveynis statusi — centraluria igi,periferiuli, Tu naxevrad periferiuli.Tumca, zemoT Tqmulis mixedviT, transnacionaluri kompaniebi gare Zalaswarmoadgenen, maSin roca saxelmwifoebs SigniT, gansakuTrebiT ki “centralur”52
saxelmwifoebSi, transnacionaluri kapitalis zegavlena SeiZleba metad mniSvnelovaniiyos. marqsisti analitikosebi miiCneven, rom aSS-Si amerikuli transnacionalurikorporaciebis interesebi dominirebs.ase rom, maSin, roca transnacionaluri kompaniebis pirdapiri Zalaufleba,garedan zemoqmedebis TvalsazrisiT, SeiZleba arc Tu ise mniSvnelovnad CaiTvalos,roca saubaria “centralur” qveynebze, am qveynebis SigniT maTi struqturulisiZliere umaRles wertils aRwevs, gansakuTrebiT ideologiur doneze.nawilobriv kapitalisturi sistemis xelSemwyobi koncefciebis kanonTan SesabamisobaSimoyvanis didi Zalisxmevis wyalobiT iseT qveynebSi, rogorebicaa aSS, iaponia,germania, safrangeTi da britaneTi, da saxelmwifos qcevasa da ekonomikuri aqtivobisdoneze saqmiani koniunqturisa da mtkice saqmiani poziciis damsaxurebiT, kapitalisZalauflebam SeiZleba TiTqmis hegemonur statuss miaRwios. Tu imuSavebs ekonomikuriaqtivobis ZiriTadi liberaluri kanonebi, saqmiani koniunqturis internacionalizaciaimas niSnavs, rom saerTaSoriso masStabiT mobiluri kapitalis struqturuliZalaufleba marTlac rom Zalze didi iqneba. es pozicia aris transnacionalurikompaniebis Zalauflebis dominirebadi realisturi interpretirebis meoremxare. realistebi xazs usvamen saxelmwifos avtonomiurobas da “erovnuliinteresebis” ideis dominantur zegavlenas, rac wina planze ayenebs usafrTxoebas.am TvalsazrisiT, transnacionaluri kompaniebi iqamde gaSlian TavianT saqmianobebsda gaizrdebian, sanam es Zlier saxelmwifoebis interesebSi iqneba. saxelmwifoda samoqalaqo sazogadoeba ar SeiZleba erTmaneTisgan calsaxad gaimijnon. amitom,saxelmwifo politika ar unda ganixilebodes mxolod “erovnuli” TvalsazrisiT.saxelmwifos mier warmoebuli politika da is daZabuloba, romelic saxelmwifokursis gatarebas axlavs, dakavSirebulia aseve klasobriv da klasebis struqturulielementebis interesebTan.joan spiros azriT, ganviTarebuli da ganviTarebadi qveynebis politika pirdapirucxour kapitalTan dakavSirebiT gansxvavebulia. kerZod, ganviTarebadi qveynebixSirad SiSiT uyureben transnacionalur korporaciebs da metic, cdiloben SezRudonmaTi saqmianoba, gansakuTrebiT im SemTxvevaSi, Tu korporaciebi Cabmulni ariannedleulis, kerZod, mineraluri nedleulis mopovebaSi. amgvari damokidebulebabunebrivia imis gaTvalsiwinebiT, rom ganviTarebadi qveynebis didi nawilis miertransnacionaluri korporaciebi aRiqmeba mxolod ganviTarebuli qveynebis politikisgamtareblad, romelTa interesic calmxrivi mogebaa. ganviTarebadi qveynebisumetesoba xvdeba nedleuliTa da naxevarfabrikatebiT vaWrobis uperspeqtivobas dayvelanairad cdilobs pirdapiri ucxouri kapitalis mozidvas warmoebis sferoSi.meoce saukunis 70-80-ian wlebSi bevr ganviTarebad qveyanaSi ganxorcieldasagadasaxado sistemis met-naklebi liberalizacia, moxda saxelmwifos miermomsaxurebis garkveuli saxeebis subsidireba, Seiqmna saeqsportod gankuTvnilisaqonlis warmoebis specialuri zonebi da gatarda sxva RonisZiebebi, romlebicmimarTuli iyo iseTi transnacionaluri korporaciebis mozidvaze, romlebicimuSavebdnen qveynisaTvis strategiuli mniSvnelobis sferoebSi da xels Seuwyobdnenerovnuli ekonomikebis ganviTarebas. aqve unda aRiniSnos, rom vinaidan ganviTarebadisaxelmwifoebis speqtri mravalferovania, maTi damokidebuleba transnacionalurikorporaciebis mimarT aseve araerTgvarovania.zogi ganviTarebadi saxelmwifos naklebad keTilganwyobili damokidebulebasabazro meqanizmis, konkurenciisa da zogjer kerZo warmoebis mimarT ganpirobebuliabevri ganviTarebadi qveynis damokidebulebiT saerTaSoriso vaWrobisadmi, rogorcsabazro sistemisadmi, romelic CrdiloeTSi ufro kargad muSaobs, vidre samxreTSi.amgvarad, kerZo sawarmoebis, gansakuTrebiT ki transnacionaluri kompaniebis, mimarTganxorcielebuli SezRudvebi ganixileba rogorc aucilebeli RonisZiebebi, raTasaxelmwifos ufro meti wili darCes ucxouri investiciebisa da vaWrobis SedegadmiRebuli Semosavlidan an imisTvis, rom ganviTardes axlad aRmocenebuli sawarmoebi.ganviTarebad saxelmwifoebSi xSirad aRiniSneba saxelmwifos zewolatransnacionalur korporaciebze. politikur elitebs ar surT damokidebulni iyvnenucxour kompaniebze da maT sapirispirod iwyeben sajaro seqtoris ganviTarebisxelSewyobas, gansakuTrebiT, im sferoebSi, romlebic, maTi azriT, strategiulimniSvnelobisaa. mag. indoeTSi aseT sferoebad miCneulia qimiuri, farmacevtuli,navTobgadamamuSavebeli mrewveloba da nedleulis mopoveba. meoce saukunis 60-70-ian53
- Page 1: socialur mecnierebaTa seriasaerTaSo
- Page 4 and 5: SesavalisaerTaSoriso urTierTobebis
- Page 6 and 7: saerTaSoriso politikuri ekonomiissa
- Page 8 and 9: nawili Tvlis, rom saerTaSoriso ekon
- Page 10 and 11: nawilia, romlis dominanturi wevrebi
- Page 12 and 13: aul prebiSiraul prebiSi daibada arg
- Page 14 and 15: saxelmwifos dasustebisa da axali he
- Page 16 and 17: marSalis gegmamarSalis gegma oficia
- Page 18 and 19: safinanso-savaluto urTierTobebimeor
- Page 20 and 21: marSalis gegma, romlis farglebSic T
- Page 22 and 23: 2004 wels msoflio bankma gasca 20,1
- Page 24 and 25: vaWroba mxolod ganviTarebuli da Zli
- Page 26 and 27: • upirobo TanamSromloba yvela wev
- Page 28 and 29: saxedidan, ekonomistebi ukve amtkic
- Page 30 and 31: mesame samyaros gaCena daekonomikur
- Page 32 and 33: moaxerxa aseTi swrafi tempebiT ganv
- Page 34 and 35: susti qveynis finansuri daqvemdebar
- Page 36 and 37: 1970 wlebSi dasavleTma da iaponiam
- Page 38 and 39: aSS-Si energokrizisis daZlevis mizn
- Page 40 and 41: ver iqneboda) ar Camouvardeboda da,
- Page 42 and 43: warmoSobs, rogoricaa, magaliTad, ga
- Page 44 and 45: sxvadasxva kuTxeSi radikalurad gans
- Page 46 and 47: gasasvleli hqondeT. aqedan gamomdin
- Page 48 and 49: icxvis zrdaze. xolo Suamavlebad ucx
- Page 50 and 51: praqtikulad im qveynebs ekuTvnian,
- Page 54 and 55: wlebSi iseTma prokapitalisturma qve
- Page 56 and 57: 1946 wels didi britaneTis yofili pr
- Page 58 and 59: mniSvnelovnad gansxvavdeba erTmaneT
- Page 60 and 61: saWiro. magram vinaidan es ase ar a
- Page 62 and 63: wlamde aSS-ma 9,6 trilioni dolari d
- Page 64 and 65: samsaxurebis SeTavazebas. saerTaSor
- Page 66 and 67: internet resursebi:www.mitpress.mit
- Page 68 and 69: Dependency theory developed in the
- Page 70 and 71: currency.Further, the course descri
- Page 72 and 73: analyses give an understanding of d
- Page 74: securities at most. Therefore, each