saWiro. magram vinaidan es ase ar aris da `amasTan, Tavdasxmis SiSi — usafrTxoebasubieqturi gagebiT — ar aris SedarebiTi Zlierebis proporciuli. Tu es mcdarimosazrebaa, maSin, ratom grZnobs zogierTi susti da daucveli saxelmwifo Tavs ufrousafrTxod, vidre aSS?” (saerTaSoriso urTierTobebis Teoria. qrestomaTia.samoqalaqo iniciativebis instituti, 2004).sayovelTaod cnobilia, rom samxedro teqnika sakmaod Zviria da misi fasiganuwyvetliv izrdeba mis ganviTarebasTan da gaumjobesebasTan erTad. xolosamxedro teqnikis efeqturoba swored mis TanamedroveobaSi da upiratesobaSimdgomareobs. Sesabamisad, samxedro teqnikis ganviTarebas qveyanaSi, an misimportirebas, mniSvnelovani danaxarjebi aqvs. swored amitom, xSirad miiCneven, romkargi SeiaraReba mxolod maRalganviTarebuli industriuli qveynebis prerogativaa.aq gasamijnia ori momenti — samxedro SeiaraRebis warmoeba da misi importi. racSeexeba warmoebas, amis SesaZlebloba SeiZleba hqondes im qveyanas, romelsac gaaCniaseriozuli ekonomikuri resursebi, Sesabamisi ekonomikuri struqtura, inteleqtualurikapitali da, xSir SemTxvevaSi, rac aranakleb mniSvnelovania, amis tradicia.Tanamedrove samxedro SeiaraReba moiTxovs maRalteqnologiuri dargebis mniSvnelovanganviTarebas, xolo maRalteqnologiuri dargebis ganviTareba praqtikuladSeuZlebelia dabalganviTarebuli ekonomikis pirobebSi. samxedro danaxarjebi,mSvidobian periodTan SedarebiT, erTi-orad izrdeba omis dros. amas ematebaadamianuri resursebi, ekonomikis sxva, ara samxedro sferos, danaxarjebi, bunebriviresursebis gazrdili xarjebi da sxva.rac Seexeba samxedro SeiaraRebis imports, es msoflioSi miRebuli praqtikaa damas TiTqmis yvela saxelmwifo mimarTavs, Tumca umetesad naklebad ganviTarebulisaxelmwifoebi, romlebsac ar gaaCniaT yvela is zemoT CamoTvlili piroba, romelicsaWiroa Tanamedrove da efeqturi SeiaraRebis warmoebisaTvis. Tumca aqve undaaRiniSnos, rom sul ufro meti naklebadganviTarebuli qveyana iwyebs 1980-ianiwlebidan Tavisi SeiaraRebis ganviTarebas da, zogierT SemTxvevaSi, eqsportsac ki.umetesad laTinur amerikaSi (brazilia) da aziaSi. paralelurad es qveynebi SeiZlebaSeiaraRebis importsac eweodnen. naklebad ganviTarebul qveynebSi, rogorc wesi, muSaxelis deficiti naklebia, Tumca xSiria maRalkvalificiuri samxedroebis an samxedroteqnikis mcodneTa nakleboba an ararseboba. naklebadganviTarebuli qveynebi xSiradyiduloben (qiraoben) samxedro-industriuli sferos specialistebs da adgilzevecdiloben samxedro SeiaraRebis warmoebas, rac mniSvnelovnad amcirebs maTdanaxarjebs mza produqciis importirebasTan SedarebiT.ratom sWirdeba Zlier da ekonomikurad maRalganviTarebul saxelmwifos Tanxebisdaxarjva SeiaraRebaze da aris Tu ara ekonomikuri siZliere samxedro ZlierebissafuZveli?am sakiTxebze saubrisas, gverds ver avuvliT meoce saukunis iseT movlenas,rogoric iyo civi omi (iTvleba, rom daiwyo 1946 wels uinston CerCilis sityvebiT:`rkinis farda~ CamoeSva dasavleTsa da aRmosavleTs Soris). am periodSi e.w. SejibriSeiaraRebaSi (arms race; гонка вооружений) aqtiurad mimdinareobda or zesaxelmwifos —aSS-sa da ssrk-s Soris (msoflio politikuri sistema bipolaruli iyo). civi omisperiodSi ukanaskneli donis da masStaburi SeiaraReba pirdapir asocirdebodaerovnul usafrTxoebasTan (Zalis demonstrireba — grandiozuli aRlumebi samxedroteqnikis CvenebiT, omebi sxva saxelmwifoebSi — vietnami, avRaneTi, da sxv.). civi omisperiodSi koleqtiur usafrTxoebaze zrunvis Sedegad dapirispirebulisaxelmwifoebi gaerTiandnen samxedro blokebSi — dasavleTi — CrdiloeTi atlantikisxelSekrulebis organizaciaSi (nato), sabWoTa kavSiri, Tavis satelitebTan erTad —varSavis paqtSi.varSavis paqti1985 wlis aprilSi sabWoTa kavSiris, bulgareTis, Cexoslovakiis,germaniis demokratiuli respublikis (aRmosavleT germania), ungreTis,poloneTisa da rumineTis komunisturi da mSromelTa partiebisgeneraluri mdivnebi Seikribnen varSavaSi. maT xeli moaweres dokuments,romelic agrZelebda 1955 wlis SeTanxmebas megobrobaze, TanamSromlo-60
asa da erTmaneTis daxmarebaze, ramac warmoqmna sabWoTa politikursamxedroaliansi aRmosavleT evropaSi. varSavis paqti upirispirdebodanatos. 1949 wels Camoyalibebuli, natosgan gansxvavebiT, varSavis paqtiar iyo damoukidebeli organizaciuli struqtura , aramed mas hqondasabWoTa kavSiris, Tavdacvis saministros nawilis funqciebi. sabWoTakavSiri iyenebda varSavis paqts Tavisi daarsebidan 30 wlis manZilzerogorc mTavar meqanizms aRmosavleT evropaSi saomari da politikurikontrolis damyarebisaTvis. sabWoTa kavSirs sWirdeboda varSavispaqti, raTa Seeqmna STabeWdileba erToblivi gadawyvetilebebis miRebisada daemala simarTle Tavisi politikuri dominirebis da saomari CarevisSesaxeb mravali qveynis saSinao saqmeebSi. sabWoTa kavSiri varSavis paqtsiyenebda, agreTve aRmosavleT evropuli socialisturi qveynebis jarebisgasaviTareblad da maTi saomari strategiis gamosayeneblad.1955 wlis paqtis dadebamde didi xniT adre sabWoTa kavSirma CamoayalibaaRmosavleTevropuli qveynebis aliansi, romelic emsaxurebodamisi usafrTxoebis interesebs. aRmosavleT evropis faSisturi germaniisganganTavisuflebisas, meore msoflio omis dros, wiTelma armiamdaamyara politikuri da saomari kontroli am regionze. sabWoTa kavSirissididem, ekonomikurma wonam da didma samxedro Zalam ganapirobamisi, rogorc qveynis, dominireba evropis am nawilSi. sabWoTa kavSirsundoda aRmosavleT evropis gamoyeneba buferul zonad Tavisi dasavle-Ti sazRvrebis dasacavad da ideologiuri gavlenis gasavrceleblad.meore mizezi iyo samSoblos dacva sabWoTa kavSiris uSiSroebisprioritetebis ierarqiaSi. aRmosavleTevropuli qveynebis daqvemdebarebiTsabWoTa kavSirma uzrunvelyo Tavisi kontroli regionze.1955 wlis maisSi sabWoTa kavSirma Camoayaliba aRmosavleT evropisaliansis sistema. varSavaSi erTad Seikribnen warmomadgenlebi albane-Tidan, bulgareTidan, Cexoslovakiidan, ungreTidan, poloneTidan darumineTidan. maTi mizani iyo xeli moeweraT mravalmxrivi SeTanxmebisa-Tvis megobrobaze, TanamSromlobaze da urTierTdaxmarebaze, romelichgavda ukve ZalaSi Sesul maT ormxriv SeTanxmebas sabWoTa kavSirTan.legaluri mravalmxrivi aliansis <strong>for</strong>mirebam gaaZliera sabWoTakavSiris pretenzia msoflioSi socialisturi sistemis liderobaze,gazarda misi prestiJi da daakanona misi arseboba da gavlena aRmosavleTevropaSi. natos Camoyalibebamde (1949 wels) sabWoTa kavSirs mniSvnelovanimizezebi hqonda ara<strong>for</strong>maluri kavSiris sistemis CamoyalibebisaTvis,magram varSavis paqtma, rogorc <strong>for</strong>malurma organizaciam,saSualeba misca sabWoTa kavSirs, rom oficialurad SewinaaRmdegebodanatos dasavlur-aRmosavlur diplomatiaSi. varSavis paqtma miscasabWoTa kavSirs Tanaswori statusi amerikis SeerTebul StatebTan, radganigi iyo lideri damoukidebeli qveynebisa, romlebic mxars uWerdnenmis Sinagan politikas saerTaSoriso arenaze. varSavis paqti asevevdaexmara sabWoTa kavSirs gaeadvilebina saSinao politikis gavrcelebaaRmosavleT evropaSi. varSavis paqtma sabWoTa kavSirs daakanonebinasabWoTa jaris yofna da Tavisi didi gavlena aRmosavleT evropaSi.zogierTi mecnieris azriT, meoce saukunis 80-iani wlebisTvis amerikis ekonomikisTandaTanobiTi Sesustebis erT-erTi mizezi swored es samxedro Sejibri iyo,romelmac mniSvnelovnad Secvala qveynis ekonomikuri struqtura da saTanadoyuradRebis gareSe datova qveynisaTvis sxva mniSvnelovani dargebi. laparaki aRararis ssrk-ze, romlis gegmiuri ekonomika Tavidanve ganwiruli iyo da civi omisdasrulebisaTvis ukve naTeli xdeboda sabazro ekonomikaze gadasvlis procesisSeuqcevadoba.civi omis damTavrebam SesaZlebloba misca amerikis SeerTebul Statebs mniSvnelovnadSeemcirebinaT Tavisi samxedro xarjebi. 1991 wels erovnuli usafrTxoebaasaqmebda daaxloebiT eqvs milion adamians kerZo samxedro industriaSi, aqtiursamxedro samsaxurSi da Tavdacvis departamentSi. 1991 wlidan 2001 wlamde (aTweliwadSi) es ricxvi daaxloebiT 2,5 milioniT Semcirda. meore msoflio omidan 198861
- Page 1:
socialur mecnierebaTa seriasaerTaSo
- Page 4 and 5:
SesavalisaerTaSoriso urTierTobebis
- Page 6 and 7:
saerTaSoriso politikuri ekonomiissa
- Page 8 and 9:
nawili Tvlis, rom saerTaSoriso ekon
- Page 10 and 11: nawilia, romlis dominanturi wevrebi
- Page 12 and 13: aul prebiSiraul prebiSi daibada arg
- Page 14 and 15: saxelmwifos dasustebisa da axali he
- Page 16 and 17: marSalis gegmamarSalis gegma oficia
- Page 18 and 19: safinanso-savaluto urTierTobebimeor
- Page 20 and 21: marSalis gegma, romlis farglebSic T
- Page 22 and 23: 2004 wels msoflio bankma gasca 20,1
- Page 24 and 25: vaWroba mxolod ganviTarebuli da Zli
- Page 26 and 27: • upirobo TanamSromloba yvela wev
- Page 28 and 29: saxedidan, ekonomistebi ukve amtkic
- Page 30 and 31: mesame samyaros gaCena daekonomikur
- Page 32 and 33: moaxerxa aseTi swrafi tempebiT ganv
- Page 34 and 35: susti qveynis finansuri daqvemdebar
- Page 36 and 37: 1970 wlebSi dasavleTma da iaponiam
- Page 38 and 39: aSS-Si energokrizisis daZlevis mizn
- Page 40 and 41: ver iqneboda) ar Camouvardeboda da,
- Page 42 and 43: warmoSobs, rogoricaa, magaliTad, ga
- Page 44 and 45: sxvadasxva kuTxeSi radikalurad gans
- Page 46 and 47: gasasvleli hqondeT. aqedan gamomdin
- Page 48 and 49: icxvis zrdaze. xolo Suamavlebad ucx
- Page 50 and 51: praqtikulad im qveynebs ekuTvnian,
- Page 52 and 53: kalurad integrirebuli transnacional
- Page 54 and 55: wlebSi iseTma prokapitalisturma qve
- Page 56 and 57: 1946 wels didi britaneTis yofili pr
- Page 58 and 59: mniSvnelovnad gansxvavdeba erTmaneT
- Page 62 and 63: wlamde aSS-ma 9,6 trilioni dolari d
- Page 64 and 65: samsaxurebis SeTavazebas. saerTaSor
- Page 66 and 67: internet resursebi:www.mitpress.mit
- Page 68 and 69: Dependency theory developed in the
- Page 70 and 71: currency.Further, the course descri
- Page 72 and 73: analyses give an understanding of d
- Page 74: securities at most. Therefore, each