mniSvnelovnad gansxvavdeba erTmaneTisagan. metic, maTi azriT, aSS-is tipissaxelmwifod evrokavSiris gadaqcevis nebismieri mcdeloba SeiZleba misi daSliTac kidamTavrdes. ufro savaraudoa, rom evropis momavali mowyoba konfederaluri tipisiyos (Globalization in Question. Paul Hirst and Grahame Thompson, Second Edition, 1996).hersti da tomfsoni aRniSnaven, rom evrokavSiri aris mravalerovnuli ekonomikurimarTvis yvelaze ambiciuri proeqti Tanamedrove msoflioSi, magram mas jerkidev sWirdeba daxvewa. misi ZiriTadi problema, avtorebis azriT, Sida komunikacia daisaa, rom mis Semadgenel qveynebs gansxvavebulad warmoudgeniaT kavSiris momavali,rac, Tavis mxriv, xels uSlis erTiani sagareo politikis ganxorcielebas.igive avtorebis azriT, dRevandel msoflio ekonomikaSi dominirebs sameuli —evrokavSiri, iaponia da Crdilo-amerikuli Tavisufali vaWrobis SeTanxmeba (NorthAmerican Free Trade Agreement – NAFTA), da Tu isini SeTanxmebulad imoqmedeben, SeZlebenmsoflio ekonomikis mimarTulebis efeqturad gakontrolebas. avtorebs eWvi araaqvT, rom wminda Tavisufali bazari Zalian mgrZnobiarea da Znelad Sesacnobi.Sesabamisad, saerTaSoriso ekonomikis momavali stabilurobisaTvis aucilebeliamsoflio savaWro sistemis marTvis <strong>for</strong>mis mofiqreba da danergva. xolo vinaidandRevandel ekonomikur sistemaSi lideroben, rogorc ukve aRiniSna, evrokavSiri,iaponia da Crdilo-amerikuli Tavisufali vaWrobis asociacia, mmarTvelobis<strong>for</strong>mazec isini unda SeTanxmdnen. anu, savaraudod, mmarTveloba unda iyosmravalmxrivi, ufro sworad — sammxrivi. xolo efeqturi mmarTvelobisaTvis sameulisqmedebebi unda iyos koordinirebuli. amas arTulebs ramdenime garemoeba: maSin,rodesac Crdilo-amerikuli Tavisufali vaWrobis asociaciaSi dominanti saxelmwifoaaSS, aris, iaponiis ekonomika ki erT saxelmwifos efuZneba, es orni martivadTanxmdebian garkveul sakiTxebze da kompromisebsac advilad pouloben. evrokav-SirTan mimarTebaSi ki mdgomareoba ufro rTulia. misi Semadgeneli saxelmwifoebixSirad ver pouloben saerTo enas da kavSiris rols msoflio ekonomikis marTvissaqmeSic gansxvavebulad xedaven. msoflio savaWro organizaciaSi wevri saxelmwifoebiwarmodgenilia evrokavSiris mier da gadawyvetilebebsac maT magivrad iRebs. esgadawyvetilebebi efuZneba qveynebis SigniT miRebul (nacionaluri done) da SemdegkavSiris doneze (supranacionaluri done) miRebul gadawyvetilebebs. amas sam donezeTamaSis Teorias uwodeben.amgvarad, evrokavSiris zemoaRniSnuli Taviseburebebis gaTvaliswinebiT, dRevandelimsofliosaTvis Zalian mniSvnelovania is, Tu ra gadawyvetilebebs iRebs evrokavSirida ra mimarTulebiT ganviTardeba igi.CrdiloeTi atlantikis xelSekrulebis organizaciaNorth Atlantic Treaty Organization – NATO)nato Seiqmna 1949 wels rogorc samxedro kavSiri, Tumca Zalian male man seriozulipolitikuri funqciac SeiZina. Tavdapirvelad natos ZiriTadi mizani iyo wevrisaxelmwifoebis dacva komunisturi sabWoTa kavSirisagan. am ukanasknelis daSlisSemdeg ki misi mizani Seicvala da axla evropaSi stabilurobis SenarCunebaSimdgomareobs. amJamad natoSi gaerTianebulia Semdegi saxelmwifoebi: aSS, didibritaneTi, safrangeTi, italia, belgia, niderlandebi, luqsemburgi, kanada, norvegia,dania, islandia, portugalia, saberZneTi, TurqeTi, germania, espaneTi, CexeTi,ungreTi, poloneTi. misi ZiriTadi amocanaa daexmaros wevr saxelmwifoebs agresiismogeriebaSi, iTanamSromlos saerTaSoriso davebis mSvidobiani mogvarebisaTvis ,ekonomikuri kavSirebis ganmtkicebisaTvis da sxv.natos umaRlesi politikuri organoa Crdilo-atlantikuri sabWo.natos CarCoebSi moqmedebs evrojgufi, romelSic Sedian nato-s wevri dasavleTevropuli qveynebis (safrangeTis da islandiis garda) Tavdacvis ministrebi. misimTavari amocanaaa am jgufSi gaerTianebuli qveynebis SeiaraRebis gegmebiskoordinacia.natos farglebSi moqmedebs evroatlantikuri partniorobis sabWo (1991w.), romlismizania ganamtkicos mWidro urTierToba yofil socialistur qveynebTan. misi wevrianatos yvela wevri da, agreTve avstria, azerbaijani, albaneTi, belorusia, bulgareTi,58
estoneTi, TurqmeneTi, latvia, litva, makedonia, moldova, rumineTi, ruseTi,saqarTvelo, slovakia, slovenia, somxeTi, tajikeTi, uzbekeTi, ukraina, ungreTi,fineTi, yazaxeTi, yirgizeTi, Sveicaria, SvedeTi da sxv.ar SeiZleba ar aRiniSnos is tendenciebi, romlebic SeiniSneba am organizaciaSicivi omis dasrulebis Semdeg. es aris natos gafarToeba aRmosavleTiT da esorganizaciis swored im funqcias ukavSirdeba, romelic gulisxmobs evropaSistabilurobisa da mSvidobis SenarCunebas. vinaidan natos wevrobis kandidatebiyofili socialisturi saxelmwifoebia, gasakviri ar aris , rom am procesiTukmayofiloa ruseTi.evropis rekonstruqciisa da ganviTarebis bankievropis rekonstruqciisa da ganviTarebis banki daarsda 1991 wels centralur daaRmosavleT evropaSi komunisturi reJimis dacemis sapasuxod, raTa xeli Seewyo amsaxelmwifoebSi kerZo seqtoris ganviTarebisaTvis demokratiul garemoSi. amJamadbanki exmareba 27 qveyanas aRmosavleT da centralur evropaSi, damoukidebelsaxelmwifoTa Tanamegobrobis CaTvliT. ZiriTadi mizania daexmaros qveynebsTanmimdevrulad gadavidnen sabazro ekonomikaze. Tavisi fulis investirebis gardabanki axdens didi raodenobiT ucxouri investiciis mobilizaciasac qveynebisaTvis.bankis daxmareba gaicema sesxebis saxiT umetesad finansebSi, infrastruqturasa dawarmoebaSi. gansakuTrebuli aqcenti keTdeba mcire da saSualo biznesze. kerZoseqtoris garda, banki muSaobs, agreTve saxelmwifo seqtorSic da xels uwyobsprivatizaciis process, saxelmwifos kuTvnilebaSi myofi kompaniebisa damunicipaluri samsaxurebis restruqturizacias. bankis investiciebs Tan axlavsteqnikuri daxmarebis programebi, romelTa mizania xeli Seuwyon qveyanas gardamavalperiodSi politikur, ekonomikur da garemos dacvis doneebze. bankis kapitaliSeadgens 20 miliard evros.erovnuli usafrTxoeba da ekonomikaam sakiTxis ZiriTadi mizania gavarkvioT, Tu ratom xarjaven saxelmwifoebiuzarmazar Tanxebs SeiaraRebaze, ra principiT da risi gaTvaliswinebiT ixarjeba esTanxebi, ra kavSirSia SeiaraReba, samxedro siZliere da erovnuli usafrTxoeba, rakavSirSia ekonomikuri siZliere samxedro ZlierebasTan da ra tendenciebia meoremsoflio omis Semdgom msoflioSi samxedro industriis ganviTarebis sferoSi.nebismieri saxelmwifo zrunavs Tavis erovnul usafrTxoebaze da cdilobsmaqsimalurad uzrunvelyos igi. magram yvelaze Zlier saxelmwifosac ki ar SeuZliaabsoluturad iyos darwmunebuli, rom mis erovnul usafrTxoebas safrTxe aremuqreba, vinaidan is ar aris erTaderTi, vinc am problemis mogvarebaze zrunavs, damisi mezobeli Tu moqiSpe saxelmwifoebi, mis paralelurad, gamalebiT aumjobesebenda xvewen TavianT usafrTxoebas. amgvarad, yvela qveyana, surs mas es Tu ara,iZulebulia gaaZlieros Tavisi samxedro da samxedro-ekonomikuri SesaZleblobebi.rogorc aleqsandre rondeli aRniSnavs Tavis wignSi `saerTaSoriso urTierTobebi~,`radgan safrTxe ara mxolod fizikurad arsebobs, aramed xSirad Zalze subieqturadacda igi yvelas mier gansxvavebulad aRiqmeba, usafrTxoebas mniSvnelovanifsiqologiuri aspeqtic axasiaTebs. usafrTxoebis fsiqologiuri aspeqtebi misobieqtur Sefasebasa da aRqmas metad arTulebs da, xSir SemTxvevebSi, erovnuliusafrTxoebis prioritetebisa da politikis gansazRvrisas, araracionalurigadawyvetilebebis miRebas ganapirobebs~.arnold uolfersis azriT, usafrTxoeba da Zala sinonimuri cnebebi iqneboda imSemTxvevaSi, Tu usafrTxoebis uzrunvelsayofad mxolod Zalis dagroveba iqneboda59
- Page 1:
socialur mecnierebaTa seriasaerTaSo
- Page 4 and 5:
SesavalisaerTaSoriso urTierTobebis
- Page 6 and 7:
saerTaSoriso politikuri ekonomiissa
- Page 8 and 9: nawili Tvlis, rom saerTaSoriso ekon
- Page 10 and 11: nawilia, romlis dominanturi wevrebi
- Page 12 and 13: aul prebiSiraul prebiSi daibada arg
- Page 14 and 15: saxelmwifos dasustebisa da axali he
- Page 16 and 17: marSalis gegmamarSalis gegma oficia
- Page 18 and 19: safinanso-savaluto urTierTobebimeor
- Page 20 and 21: marSalis gegma, romlis farglebSic T
- Page 22 and 23: 2004 wels msoflio bankma gasca 20,1
- Page 24 and 25: vaWroba mxolod ganviTarebuli da Zli
- Page 26 and 27: • upirobo TanamSromloba yvela wev
- Page 28 and 29: saxedidan, ekonomistebi ukve amtkic
- Page 30 and 31: mesame samyaros gaCena daekonomikur
- Page 32 and 33: moaxerxa aseTi swrafi tempebiT ganv
- Page 34 and 35: susti qveynis finansuri daqvemdebar
- Page 36 and 37: 1970 wlebSi dasavleTma da iaponiam
- Page 38 and 39: aSS-Si energokrizisis daZlevis mizn
- Page 40 and 41: ver iqneboda) ar Camouvardeboda da,
- Page 42 and 43: warmoSobs, rogoricaa, magaliTad, ga
- Page 44 and 45: sxvadasxva kuTxeSi radikalurad gans
- Page 46 and 47: gasasvleli hqondeT. aqedan gamomdin
- Page 48 and 49: icxvis zrdaze. xolo Suamavlebad ucx
- Page 50 and 51: praqtikulad im qveynebs ekuTvnian,
- Page 52 and 53: kalurad integrirebuli transnacional
- Page 54 and 55: wlebSi iseTma prokapitalisturma qve
- Page 56 and 57: 1946 wels didi britaneTis yofili pr
- Page 60 and 61: saWiro. magram vinaidan es ase ar a
- Page 62 and 63: wlamde aSS-ma 9,6 trilioni dolari d
- Page 64 and 65: samsaxurebis SeTavazebas. saerTaSor
- Page 66 and 67: internet resursebi:www.mitpress.mit
- Page 68 and 69: Dependency theory developed in the
- Page 70 and 71: currency.Further, the course descri
- Page 72 and 73: analyses give an understanding of d
- Page 74: securities at most. Therefore, each