algirdas ambrazeviËcius iËvadas iË kokybin Ëe paprastuËju ...
algirdas ambrazeviËcius iËvadas iË kokybin Ëe paprastuËju ...
algirdas ambrazeviËcius iËvadas iË kokybin Ëe paprastuËju ...
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
..<br />
..<br />
136 3. NETIESINĖS SISTEMOS<br />
Trajektorijos γ taškuose integralas<br />
∫2π<br />
(<br />
I(γ) = 4(x<br />
2<br />
1 + x 2 2) − 2 ) dt = 4π > 0.<br />
0<br />
Todėl trajektorija γ yra nestabilus ribinis ciklas.<br />
Atkreipsime dėmesį į tai, kad (3.8) skyrelyje šį rezultatą gavome integruodami sistemą.<br />
Įrodytoji teorema leidžia neintegruojant sistemos nustatyti kokia yra jos uždara<br />
trajektorija.<br />
P a s t a b a . Teorema išlieka teisinga ir tuo atveju, jeigu normalę n pakeisime bet<br />
kokiu vienetiniu vektoriumi, kuris nagrinėjamame taške neliečia trajektorijos γ.<br />
Praeitame skyrelyje išskyrėme tris ribiniu˛ ciklu˛ klases: stabilius, nestabilius ir pusiaustabilius<br />
ribinius ciklus. Pasirodo, kad plokštumoje kitokiu˛ ribiniu˛ ciklu˛ nėra.<br />
Tiksliau yra teisinga tokia teorema.<br />
3.25 teorema. Tegu γ yra (3.57) autonominės sistemos ribinis ciklas. Tada visos trajektorijos,<br />
prasidedančios pakankamai arti γ, viniojasi apie γ arba, kai t → +∞, arba,<br />
kai t → −∞.<br />
Šios teoremos įrodymas išplaukia iš 3.24 teoremos įrodymo.<br />
Bendru autonominės sistemos ribiniu˛ ciklu˛ radimo metodu nėra. Suformuluosime<br />
vieną kriteriju˛, leidžianti nustatyti autonominės sistemos ribinio ciklo egzistavimą.<br />
3.26 teorema. Tegu γ : x = ϕ(t), t ≥ t 0 yra teigiamai stabili pagal Lagranžą trajektorija<br />
ir Ω(γ) yra jos ω-ribinė aibė. Be to, tegu aibėje Ω(γ) nėra (3.57) sistemos<br />
pusiausvyros tašku˛. Tada aibė Ω(γ) yra uždara trajektorija ir yra galimi du atvejai:<br />
1. Jeigu trajektorija γ yra uždara, tai γ = Ω(γ).<br />
2. Jeigu γ nėra uždara trajektorija, tai ji vyniojasi apie Ω(γ), kai t → +∞.<br />
⊳ Jeigu trajektorija γ yra uždara, tai jos ω-ribiniu˛ tašku˛ aibė sutampa su γ ir teorema<br />
įrodyta.<br />
Tarkime, trajektorija γ nėra uždara. Tada jos ω-ribiniu˛ tašku˛ aibė Ω(γ) yra netuščia.<br />
Tegu a ∈ Ω(γ). Per tašką a brėžiame kokią nors atkarpą l, kuri yra nelygiagreti<br />
vektoriui f(a) (pagal teoremos sąlygą f(a) ≠ 0). Atkarpą l parinkime tiek mažą, kad<br />
visos trajektorijos, kertančios ją, turėtu˛ tą pačią kryptį kaip ir trajektorija, einanti per<br />
tašką a (žr. 3.9 pav.).<br />
γ<br />
l<br />
.<br />
• a<br />
. ..<br />
..<br />
.<br />
..<br />
.<br />
.<br />
.<br />
.<br />
l<br />
. a1<br />
• .<br />
f(t 2 +e)<br />
f(t 1 −e) • •<br />
• a<br />
a 3 2 • • a<br />
•<br />
b<br />
. .<br />
........<br />
. .<br />
. .<br />
.<br />
.<br />
3.9 pav.<br />
3.10 pav.