VAISTAI ALERGINÄ–MS LIGOMS GYDYTI - e-library.lt
VAISTAI ALERGINÄ–MS LIGOMS GYDYTI - e-library.lt
VAISTAI ALERGINÄ–MS LIGOMS GYDYTI - e-library.lt
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
vAistAi AlerginėMs ligoMs gydyti<br />
odos alerginių ligų farmakoterapija<br />
Dr. Daiva Jasaitienė, gyd. Jurgita Stankutė<br />
Kmu odos ir venerinių ligų klinika<br />
Alergijos terminas šiuo metu tapatinamas su padidėjusiu<br />
jautrumu. Padidėjusio jautrumo reakcijos organizme gali<br />
vykti dalyvaujant imuninei sistemai arba būti pseudoalerginės<br />
(pav.). Alergija – tai žalingas sustiprėjęs imuninės sistemos<br />
atsakas į išorines antigenines medžiagas. Atopija – tai<br />
paveldėtas šeiminis arba žmogaus polinkis gaminti IgE aplinkos<br />
alergenams (ypač ba<strong>lt</strong>ymams), kuris pasireiškia sergant<br />
atopinėmis ligomis (pvz., astma, rinokonjunktyvitu, atopiniu<br />
dermatitu). Pseudoalergija – tai biologiškai veiklių medžiagų,<br />
atsipalaidavusių iš putliųjų ląstelių, veikiant fiziniams aplinkos<br />
veiksniams (karščio, šalčio), suke<strong>lt</strong>os reakcijos, kurios kliniškai<br />
nesiskiria nuo tikrųjų alergijų. Pseudoalergijos patogenezėje<br />
organizmo imuninė sistema nedalyvauja [3].<br />
Skiriamos trys alerginių reakcijų patogenezės fazės:<br />
• Pirmoji fazė. Alergenui pirmą kartą patekus į organizmą,<br />
aktyvinami T arba B limfocitai, kurie transformuojasi į<br />
plazmines ląsteles ir gamina antikūnus. Pastarieji nusėda ant<br />
putliųjų ląstelių, bazofilų, lygiųjų raumenų arba cirkuliuoja<br />
organizmo skysčiuose.<br />
• Antroji fazė. Pakartotinai patekus antigenui į organizmą,<br />
antigeno ir antikūno sąveikos metu iš putliųjų ląstelių,<br />
bazofilų atsipalaiduoja biologiškai veiklios medžiagos (histaminas,<br />
serotoninas, proteoglikanai, interleukinai, TNF-a, leukotrienai,<br />
prostaglandinai).<br />
• Trečioje fazėje išryškėja mediatorių suke<strong>lt</strong>i ląstelių, audinių<br />
bei organų pažeidimai, kliniškai pasireiškiantys tam tikromis<br />
alerginėmis ligomis [3, 6].<br />
Padidėjusio jautrumo reakcijos skirstomos į keturis tipus<br />
(1 lentelė).<br />
I tipas – anafilaksinės alerginės reakcijos. Tai greitoji alerginė<br />
reakcija, pasireiškianti per 1 val.<br />
II tipas – citotoksinės reakcijos. Ląstelių antigenams pasi-<br />
pav. Padidėjusio jautrumo reakcijų mechanizmai [7]<br />
Padidėjęs alerginis jautrumas<br />
(nustatytas imunologinis<br />
mechanizmas)<br />
Suke<strong>lt</strong>as IgE<br />
Atopinis Neatopinis<br />
Vabzdžių įgėlimas<br />
Helmintai<br />
Vaistai<br />
Kiti<br />
22 gydymo menas<br />
Padidėjęs jautrumas<br />
Padidėjęs nealerginis jautrumas<br />
(paneigtas imunologinis<br />
mechanizmas), t.y. pseudoalergija<br />
Suke<strong>lt</strong>as ne IgE<br />
T limfocitų (kontaktinis<br />
dermatitas, fotoalerginis<br />
dermatitas)<br />
Eozinofilų (pvz.,<br />
gastroenteropatija)<br />
IgC suke<strong>lt</strong>as (pvz.,<br />
alerginis alveolitas)<br />
Kiti<br />
gaminę antikūnai jungiasi su ląstelėmis ir jas ardo. Šiuo atveju<br />
antigenai, kuriems gaminasi antikūnai, yra ląstelės antigeninės<br />
determinantės.<br />
III tipas – tai pažeidimas imuniniais kompleksais. Patekus<br />
į organizmą tirpiam antigenui, jam gaminasi antikūnai<br />
(dažniausiai IgM ir IgG), susidaro Ag–Ak kompleksai, jie gali<br />
nusėsti ant kraujagyslių sienelių ar fagocituoti neutrofilų bei<br />
aktyvuoti komplimento-kalikreino ar kininų sistemą.<br />
IV tipas – lėtosios alerginės reakcijos. Tai T limfocitų suke<strong>lt</strong>os<br />
reakcijos, kurios pasireiškia nuo kontakto su alergenu<br />
pradžios praėjus ne mažiau kaip 24 valandoms.<br />
Pagal pasireiškimo laiką alerginės reakcijos skirstomos:<br />
• Greitosios alerginės reakcijos – pasireiškia praėjus mažiau<br />
nei valandai nuo kontakto su alergenu (I tipo anafilaksinės<br />
alerginės reakcijos).<br />
• Vėlyvosios alerginės reakcijos – pasireiškia praėjus 6–8<br />
valandoms nuo kontakto su alergenu (II, III tipo alerginės reakcijos).<br />
• Lėtosios alerginės reakcijos – pasireiškia praėjus 24–<br />
48–72 valandoms nuo kontakto su alergenu (IV tipo, alerginis<br />
kontaktinis dermatitas).<br />
Alerginėms ligoms gydyti svarbu:<br />
• Alergeno, sukėlusio alerginę reakciją, pašalinimas.<br />
• Ligonio mokymas (vengti žinomo alergeno).<br />
• Specifinė imunoterapija (SIT) – tai gydymo metodas,<br />
kai, vartojant etiologinį alergeną didėjančiomis dozėmis ir ilgėjančiais<br />
laiko tarpais, sukeliama tolerancija tam alergenui.<br />
SIT skiriama tik tiems pacientams, kuriems nustatoma specifinių<br />
IgE antikūnų. SIT efektyvi alerginio rinito, vabzdžių įkandimo<br />
bei alerginės bronchų astmos atvejais.<br />
• Gydymas vaistais.<br />
i. sisteMiniAi vAistAi odos AlerginėMs<br />
ligoMs gydyti<br />
1. Antihistamininiai vaistai<br />
Antihistamininiai vaistai dermatologijoje dažniausiai vartojami<br />
dilgėlinei, kontaktiniam ir atopiniam dermatitams gydyti<br />
bei niežėjimui slopinti. Nors odoje galima aptikti ir H 2<br />
receptorius, tačiau alerginio uždegimo ir niežėjimo patogenezei<br />
reikšmingiausi yra putliųjų ląstelių H 1 receptoriai.<br />
H 1 antihistamininiai vaistai<br />
Tradiciškai šie vaistai skirstomi į šešias chemines grupes ir<br />
dvi funkcines klases (2 lentelė).<br />
Veikimo mechanizmas. H 1 antihistamininiai vaistai veikia<br />
kaip atvirkštiniai agonistai – jungiasi su H 1 histamino receptoriais<br />
ir palaiko juos neveiklios būklės [2, 3, 7, 8]. H 1 antihistamininiai<br />
vaistai alergiją ir uždegimą slopina veikdami per<br />
įvairius mechanizmus:<br />
• Neleidžia išsiskirti mediatoriams iš putliųjų ląstelių ir<br />
bazofilų.<br />
• Tiesiogiai slopina kalcio jonų kanalus ir mažina į ląstelę<br />
patenkančių kalcio jonų srovę.<br />
• Slopina ląstelių adhezijos molekulių gamybą, eozinofilų<br />
ir kitų ląstelių chemotaksį [2, 3, 7, 8].<br />
FARmAKoteRApiJA. ApžvAlGoS iR AKtuAliJoS (ii) 2006 m.
Change language