VAISTAI ALERGINÄ–MS LIGOMS GYDYTI - e-library.lt

Vaistai geriatrijoje
Psichikos liga ir pažintinės funkcijos
Parengė gyd. Saulius Juočys, Kalniečių Psichikos sveikatos centras,
gyd. Angelė Velbasienė, Dainavos Psichikos sveikatos centras,
gyd. Laivutis Paulavičius, Kauno apskr. ligoninės padalinys Psichiatrijos ligoninė
Pažintinių funkcijų sutrikimų sergantiesiems šizofrenija būna dažnai. Vyresnio amžiaus asmenims ypač aktualu
parinkti vaistus, nebloginančius kognityvinių funkcijų. Straipsnis apžvelgia šią problemą ir ziprazidono
poveikį kognityvinėms funkcijoms.
AMžiAus įtAkA pAžintinėMs funkcijoMs
2003 m. pradžioje Lietuvoje 60 m. ir vyresnių asmenų amžiaus
ribą jau peržengė 20 proc. šalies gyventojų. 2003 m. pradžioje vyrų
demografinės senatvės rodiklis (60 m. ir vyresnių) buvo 16 proc., o
moterų – 24 proc. Lietuvoje 2003 m. pradžioje gyveno 92 tūkstančiai
80 m. ir vyresnio amžiaus žmonių (2,7 proc. visų gyventojų).
Vėlyvojo amžiaus psichikos sutrikimų priežastys yra CNS
ląstelių žuvimas. CNS degeneracija pasireiškia įvairaus sunkumo
pažintinių funkcijų sutrikimais – nuo lengvo pažintinių
funkcijų sutrikimo iki visišką negalią sukeliančios demencijos.
Senėjant mažėja smegenų masė, aprūpinimas krauju, kinta smegenų
struktūra visuose molekuliniuose jos sluoksniuose, kinta
neurotransmiterių ir hormonų kiekis. Senstant taip pat dažnėja
insultų ir demencijos atvejų. Pastebėta, kad pažintinės funkcijos,
kurios priklauso nuo smilkininės ir prefrontalinės srities (išmokimas,
atmintis), metams bėgant silpsta.
Demencija yra viena iš pagrindinių vyresniojo amžiaus
žmonių psichikos patologijos formų. 10 proc. žmonių kenčia
nuo „tyliosios demencijos epidemijos“. Pagal H.J.Naurath, demencija
serga 2,4–5,1 proc. 65–69 m. amžiaus žmonių, 5,3–9,1
proc. – 70–74­erių, 10–12,5 proc. – 75–79­erių, 20–24,2 proc. –
80–90­ties m. ir daugiau nei 30 proc. – vyresnių negu 90 m.
amžiaus asmenų. Kas penkerius metus demencija sergančiųjų
skaičius padvigubėja.
ŠizofrenijA ir kognityvinės funkcijos
Šizofrenijos metu pažintinių funkcijų sutrikimai yra dažni ir
gali pasireikšti tiek ligos pradžioje, tiek ir vėlesnėse jos stadijose.
Ligai progresuojant, dažniausiai gilėja ir šių funkcijų sutrikimas.
Pastaruoju metu vis plačiau kalbama, kad būtent pažintinių
funkcijų sutrikimas yra labai svarbus žmogaus funkcionavimo
visuomenėje blogėjimo veiksnys, kartais net labiau nei negatyvieji
šios ligos simptomai. Tuo tarpu pozityvieji šizofrenijos
simptomai, daugelio tyrėjų nuomone, nėra tiek svarbūs bendrai
paciento gyvenimo kokybei.
Neurokognityvinių funkcijų gerinimas dažnai užima svarbią
vietą pačios ligos klinikoje bei vertinant antipsichozinio ir anticholinerginio
gydymo efektyvumą. Kuo daugiau pavyksta išsaugoti
pažintines funkcijas, tuo geresnė ligos prognozė. Taigi šių
funkcijų gerinimas yra labai svarbus gydant šizofreniją.
ziprAzidono poveikis pAžintinėMs
funkcijoMs
Ziprazidonas yra bene vienintelis antipsichozinis medikamentas,
turintis visas 4 savybes, būtinas pažintinėms funkcijoms
gerinti: nedidelį M 1 antagonizmą, gana švelnų antagonistinį
poveikį H 1 , stiprų 5­HT 2A/2C antagonizmą ir stiprų antagonistinį
poveikį 5­HT 1A receptoriams, kas yra susiję su padidėjusiu dopa­
84 gydymo menas
mino atpalaidavimu prefrontalinėje galvos smegenų srityje. Neurokognityvinės
funkcijos greičiausiai gerėja dėl vaisto didesnio
afiniteto 5­HT 2A receptoriams nei dopamino D 2 receptoriams.
Aktualu pakalbėti ir apie saugumą. Klinikinė patirtis rodo,
kad kai kurių (tarp jų ir atipinių) antipsichozinių vaistų (APV) šalutinis
poveikis gali pasireikšti būtent pažintinių funkcijų bloginimu.
Reiktų pažymėti, kad ziprazidonas neveikia muskarininių
receptorių, todėl neturi šalutinio poveikio pažintinėms funkcijoms.
Tokią pačią savybę turi ir risperidonas. Tuo tarpu labiausiai
M 1 receptorius veikia olanzapinas, kiek mažiau kvetiapinas.
Ziprazidonas praktiškai nesukelia nepageidaujamų poveikių,
būdingų daliai kitų APV: ekstrapiramidinių simptomų, hiperprolaktinemijos
bei svorio padidėjimo.
Mokslininkai nustatė, kad visų atipinių APV poveikis pacientų
pažintinėms funkcijoms yra geresnis nei tipinių. Tiriant ziprazidono
įtaką pažintinėms funkcijoms, atkreipiamas dėmesys
į išmokimą ir atmintį, dėmesio koncentraciją ir budrumą, vykdomąsias
funkcijas ir kalbos sklandumą. Tyrimai, kurių metu
ziprazidono sugebėjimas pagerinti pažintines funkcijas buvo lyginamas
su olanzapinu ir risperidonu, parodė, kad poveikis gana
panašus. Ziprazidonas šiuo aspektu buvo kiek efektyvesnis, tačiau
manoma, kad reikia atlikti dar išsamesnius jo tyrimus.
Mokslininkai įrodė, kad ziprazidonas pagerina pažintines
funkcijas, ypač kalbos sklandumą, mokymąsi ir atmintį, dėmesio
koncentraciją ir budrumą. Todėl, norint maksimaliai išsaugoti
paciento kognityvines funkcijas, šis vaistas dėl stipriausio poveikio
joms yra prioritetinis.
apibendrinimas
Tyrimai įrodė ziprazidono teigiamą poveikį šizofrenija ar
šizoafektiniu sutrikimu sergančių pacientų pažintinėms funkcijoms.
Jis veikia atmintį, išmokimą, dėmesio koncentraciją,
budrumą. Taip tarsi mobilizuojamos šizofrenija sergančiųjų pacientų
pažintinės funkcijos, saugoma nuo tolimesnio jų žalojimo,
kurį gali nulemti liga ar jai gydyti skiriami vaistai. Optimali
pažintinių funkcijų korekcija suteikia pacientui daugiau laiko ir
galimybių maksimaliai integracijai į visuomenę.
Literatūra:
1. Bilder R.M., Goldman R.S., Volavka J. et al. Neurocognitive effects of clozapine, olanzapine, risperidone
and haloperidol in patients with chronic schizophrenia or schizoaffective disorder // Am. J.
Psychiatry. – 2002, 1269, p. 1018–1028.
2. Burke S.N., Barnes C.A. Neural plasticity in the ageing brain // Nat. Rev. Neurosci. – 2006, 7 (1), p. 30–40.
3. Harvey P.D., Meltzer H., Simpson G.M. et al. Improvement in cognitive function following a switch to
ziprazidone from conventional antipsychotics, olanzapine, or risperidone in outpatients with schizophrenia
// Schizoph Res. – 2004, 66, p. 1001–1013.
4. Harvey P.D., Siu C.O., Romano S. Randomized, controlled, double blind, multicenter comparison
of the cognitive effects of ziprazidone versus lanzapine in acutely ill patients with shizophrenia or
shizoaffective disorder // Psychopharmacology. – 2004, 172, p. 324–332.
5. Harvey P.D., Green M.F., McGurk S.R. et al. The cognitive effects of risperidone and olanzapine in patients
with schizoaffective disorder or schizophrenia // Psychopahrmacology. – 2003, 169, p. 404–411.
6. Keefe R.S., Silva S.G., Perkins D.O. et al. The effects of atypical antipsychotic drugs on neurocognitive
impairment in schizophrenia: a review and meta­analysis // Schizophr. Bull. – 1999, 25 (2), p. 201–222.
7. Naurath H.J. Der Psychish kranke Patient in der Gerotologie. In: Heinrich R., Böhlau V., Hrsgs. Der
ältere Kranke und seine Behandlung. Stuttgart, N.Y., 1990, p. 33–39.
8. Peters R. Ageing and the brain // Postgrad. Med. J. – 2006, 82 (964), p. 84–88.
9. Šiurkutė A., Budrys V. Demencijos sindromas klinikinėje praktikoje // Neurologijos seminarai. Demencijos
samprata. – 1999, 1 (5), p. 7–9.
FArMAKoterAPiJA. APžVALgoS ir AKtuALiJoS (ii) 2006 m.