VAISTAI ALERGINÄ–MS LIGOMS GYDYTI - e-library.lt

plitimą), nėštumas, psichozė, sifilis, grybelinės ligos, tuberkuliozė,
senyvas amžius (vyrauja kataboliniai procesai), osteoporozė
[1, 2].
Vaistų sąveika. Hipokalemijos rizika didėja, kai didelė
GK dozė kartu skiriama su adrenomimetikais. Rifampicinas,
antiepilepsiniai vaistai (karbamazepinas, fenobarbitalis, fenitoinas,
primidonas) greitina kortikosteroidų metabolizmą,
todėl silpnėja jų veikimas. Eritromicinas, aminogliutetimidas,
ketokonazolis slopina GK metabolizmą, todėl šių vaistų veikimas
stiprėja. Gliukokortikosteroidai slopina antikoaguliantų
(varfarino ir acenokumarolio) antikoaguliacinį poveikį. Metilprednizolonas
didina ciklosporino A koncentraciją kraujo
serume, o pastarasis didina prednizolono koncentraciją kraujo
serume. Vartojant kartu su GK, silpnėja diuretikų terapinis
poveikis, o acetazolamidas, kilpiniai ir tiazidiniai diuretikai
bei vaistas nuo grybelio amfotericinas didina hipokalemijos
pavojų. Geriamieji kontraceptikai, antivirusinis vaistas ritonaviras
didina GK koncentraciją kraujo serume. Deksametazonas
mažina antivirusinių vaistų indinaviro ir sakvinaviro
koncentraciją kraujo serume. Vartojant kartu su acetilsalicilo
rūgštimi ir kitais nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo didėja
kraujavimo iš virškinamojo trakto ir opų pavojus. Jei kartu
vartojant GK ir širdį veikiančių glikozidų pasireiškia hipokalemija,
vadinasi, didėja pastarųjų toksiškumas [1, 2, 3].
Metilprednizolonas plačiai vartojamas klinikinėje praktikoje,
todėl jo tenka vartoti kartu su daugeliu vaistų (8 lentelė).
Poreikis koreguoti kiekvieno vaisto dozavimą priklauso nuo
klinikinės būklės, pasirinktos dozavimo tvarkos ir klinikinio
atsako [9].
Atsargumo priemonės. Vartojant gliukokortikosteroidų
reikia palaikyti skysčių ir elektrolitų pusiausvyrą, tirti glikemiją,
AKS, negalima skiepyti gyvomis vakcinomis. Staiga nutraukus
ilgalaikę terapiją ar ištikus stresui, galimas antrinis
antinksčių žievės nepakankamumas ar gydytos ligos paūmėjimas.
Šie vaistai gali maskuoti infekcinių ligų požymius [1,
2, 3].
Gydant gliukokortikosteroidais ilgiau nei 3 savaites, saugumo
sumetimais reikia atlikti tam tikrus tyrimus (9 lentelė).
3. imunosupresiniai vaistai
Sunkioms alerginių odos ligų formoms (sunkus atopinis
dermatitas, sunkus alerginis kontaktinis dermatitas) gydyti gali
būti vartojama imunosupresinių vaistų. Dažniausiai sunkioms
alerginėms ligoms gydyti skiriama ciklosporino A.
Ciklosporinas A (CsA, Ciclosporinum)
Veikimo mechanizmas. Limfocitų kalcineurino inhibitorius,
slopinantis T limfocitų funkciją bei uždegimo mediatorių
sintezę. CsA yra ciklinis polipeptidas, kuris slopina ląstelėse
vykstančias reakcijas, tarp jų ir persodinto audinio imunitetą,
uždelsto tipo odos imunitetą, persodinto ir šeimininko audinių
sąveikos ligą bei antikūnų, priklausančių nuo T ląstelių,
susidarymą. Ląstelės lygiu jis slopina limfokinų susidarymą
ir atsilaisvinimą, įskaitant ir IL-2 (T ląstelių augimo faktorių).
Visi turimi duomenys rodo, kad CsA poveikis limfocitams yra
specifinis ir grįžtamas. Skirtingai nuo citostatinių medžiagų,
jis neslopina hemopoezės ir neturi poveikio fagocitams, pacientai
mažiau linkę susirgti infekcinėmis ligomis nei gydant
kitais imuninę sistemą slopinančiais vaistais [2, 3, 5, 6].
Indikacijos ir dozavimas. Dermatologijoje šis vaistas dažniausiai
skiriamas sunkioms žvynelinės, atopinio dermatito
formoms gydyti, kai kiti sisteminio gydymo preparatai yra nepakankamai
veiksmingi, pacientas pastarųjų netoleruoja ar jų
FARmAKoteRApiJA. ApžvAlGoS iR AKtuAliJoS (ii) 2006 m.
9 lentelė. tyrimai gydant sisteminiais
gliukokortikosteroidais ilgiau nei tris savaites
Tyrimas Tyrimų kontrolė
ApžvAlgos
Cukraus kiekis kraujyje ir šlapime kas 2–4 sav.
K, Ca, Na kiekis kraujo serume kas 2–4 sav.
Kūno svorio matavimas kas 1 sav.
AKS matavimas kas 2 dienas
Bendras kraujo tyrimas kas 2–4 sav.
EKG kas 2–4 sav.
EFGS Jei atsirado dispepsijos simptomų
vartoti kontraindikuotina [2, 3, 5, 6].
Ciklosporino dozavimas [2, 3, 5, 6]:
• Pradinė dozė 2,5–4 mg/kg per parą padalyta į dvi dozes;
• Jei per 4 savaites būklė pagerėja, išlaikoma ta pati dozė
dar 6 savaites, po to kas 4–6 savaites dozė mažinama po
0,5–1,0 mg/kg per dieną iki pačios mažiausios palaikomosios
dozės.
• Jei po 4 savaičių būklė nepagerėja, o vaistas yra gerai
toleruojamas, dozė yra didinama 0,5–1,0 mg/kg per parą iki
maksimalios 5 mg/kg per parą dozės; jei būklė pagerėja – gydymas
tęsiamas 6 savaites, po to dozė mažinama 0,5–1,0
mg/kg per parą kas 4–6 savaites.
• Jei skiriant 5 mg/kg per parą po 6 savaičių būklė nepagerėja,
gydymą, kaip neveiksmingą, reikia nutraukti.
Nepageidaujamas poveikis. Ankstyvosios nepageidaujamos
reakcijos, kurios išryškėja jau gydymo pradžioje: silpnumas,
pykinimas, galvos skausmas, raumenų ir sąnarių skausmas,
rankų tremoras, parestezijos, padidėjęs distalinių dalių
jautrumas karščiui ir šalčiui. Vėlyvosios nepageidaujamos
reakcijos, išliekančios gydymo metu: hipertrichozė, dantenų
hiperplazija, arterinė hipertenzija, inkstų pažeidimas [2, 3,
5, 6].
Kontraindikacijos. Absoliučios kontraindikacijos: nevaldoma
hipertenzija, inkstų funkcijos nepakankamumas, nėštumas,
žindymas, piktybiniai navikai, migrenos priepuoliai,
nekontroliuojama išplitusi infekcinė liga, ribota galimybė pacientą
reguliariai stebėti dėl galimų nepageidaujamų poveikių
atsiradimo. Dalinės kontraindikacijos: buvusi hipertenzija,
hiperlipidemija, podagra ir hiperurikemija, vartojami kiti
nefrotoksiški vaistai, vyresnis amžius, kepenų ligos, stiprūs
dantenų pažeidimai [2, 3, 5, 6].
Vaistų sąveika. Būtinas atsargumas vartojant CsA su neurotoksiškai
veikiančiais vaistais (pvz., aminoglikozidais, amfotericinu
B, ciprofloksacinu, melfalanu, trimetoprimu). Nesteroidiniai
vaistai nuo uždegimo patys gali turėti nepalankų
poveikį inkstų funkcijai, todėl, prieš skiriant jų kartu su CsA,
pirmiausia reikia gerai ištirti inkstų funkciją. CsA gali sustiprinti
galimą toksinį lovastatino ir kolchicino poveikį raumenims,
sukelti raumenų skausmus ir silpnumą. Yra žinoma,
kad įvairūs preparatai gali didinti bendrą CsA koncentraciją
kraujyje arba plazmoje, slopindami arba aktyvuodami kepenų
fermentus (ypač citochromą P450), kurie svarbūs CsA
apykaitai ir išskyrimui. Tokie preparatai yra ketokonazolis,
itrakonazolis, kai kurie makrolidų grupės antibiotikai (eritromicinas,
josamicinas), doksiciklinas, geriamieji kontraceptikai,
propafenonas ir kai kurie kalcio kanalus blokuojantys
preparatai (diltiazemas, nikardipinas, verapamilis). Kadangi
nifedipinas gali sukelti dantenų hiperplaziją, patartina jo ne-
gydymo menas
29