VAISTAI ALERGINÄ–MS LIGOMS GYDYTI - e-library.lt
VAISTAI ALERGINÄ–MS LIGOMS GYDYTI - e-library.lt
VAISTAI ALERGINÄ–MS LIGOMS GYDYTI - e-library.lt
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
Delyras ir demencija vyresniame amžiuje<br />
Parengė gyd. Alvyda Pilkauskienė<br />
Bendrosios praktikos gydytojas dažnai susiduria su situacija, kai ilgai gydyto vyresnio amžiaus paciento<br />
psichikos būsena staiga pasikeičia. Paprastai kreipiasi artimieji, susirūpinę ligonio pastarųjų dienų elgesio<br />
pokyčiais: priešgyniavimu, piktumu, nesugebėjimu bendrauti, atsisakymu vartoti vaistų, esą „jie nuodingi“,<br />
ir pan. Aišku, kad sveikatos būklė pasikeitusi. Bet kas tai? Demencija, ūminis sąmonės sutrikimas, intoksikacija,<br />
delyras, ligos progresavimas ar dar kas nors? gal tai išvardintų būsenų derinys? Straipsnis apžvelgia<br />
delyro ir demencijos panašumus ir skirtumus, kurie galėtų padėti gydytojui praktikui teisingiau diagnozuoti,<br />
o kartu parinkti tinkamą gydymo taktiką.<br />
deMencijA ir delyrAs<br />
Sergant demencijomis ir somatinėmis ligomis gali išsivystyti<br />
psichozės su sąmonės sutrikimu. Tai yra delyras, amencija, prieblandinė<br />
būsena ir oneiroidas. Šios psichozės pasižymi trumpa<br />
trukme, dažniausiai manifestuoja naktį, gali kartotis ir pakeisti<br />
viena kitą, paprastai būna sutrikęs miego ir budrumo ciklas.<br />
Demencija – klinikinis sindromas, pasireiškiantis pažintinių<br />
funkcijų blogėjimu, sutrikdančiu įprastą kasdienę veiklą. Šis<br />
sutrikimas pasireiškia esant aiškiai sąmonei ir budrumui. Šalia<br />
trumpalaikės ir ilgalaikės atminties sutrikimų atsiranda abstraktaus<br />
mąstymo, loginių sprendimų sutrikimų, išryškėja asmenybės<br />
pokyčiai, blogėja orientacija, atsiranda tarpasmeninių santykių<br />
sutrikimų ir galiausiai pažeidžiamos aukštosios žievinės<br />
funkcijos, tokios kaip kalba, skaičiavimas ir kita.<br />
Delyras – tai laikinas galvos smegenų funkcijos sutrikimas,<br />
pasireiškiantis visų pažintinių funkcijų pažeidimu ir elgesio pokyčiais<br />
(1 lentelė). Delyro metu sutrinka sąmonės būklė, ir sąmonės<br />
sutrikimo stiprumas paros laikotarpiu keičiasi. Delyras paprastai<br />
pradeda vystytis vakare (naktį), dažniausiai ligonį užplūsta gausios<br />
vaizdingos regos iliuzijos, haliucinacijos; pamažu sutrinka orientacija<br />
laiko ir aplinkos atžvilgiu. Veido mimika, judesiai pagreitėję,<br />
dėmesys išblaškytas, afektas kinta. Delyrui gilėjant gausėja haliucinacijų<br />
ir pagal jas keičiasi ligonio elgesys. Delyras gali būti labai<br />
sunkus, vystosi vadinamasis sujaudinimas „lovos ribose“ – tai yra<br />
blogas prognostinis ženklas. Sergant delyru paciento būsena labai<br />
greitai kinta, gali būti vadinamųjų „liucidinių langų“ – sąmonės<br />
prašviesėjimo būsenų. Paprastai psichozė sustiprėja vakare, naktį<br />
ir trunka keletą dienų (3–5 d., kartais 1–2 sav.). Klinikinėje praktikoje<br />
ši būsena sunkiai diagnozuojama. Literatūroje nurodoma, kad<br />
daugiau kaip 60 proc. atvejų delyro diagnozė nėra nustatoma.<br />
Delyras gali būti hiperaktyvus, pasireiškiantis padidėjusiu<br />
jausmingumu, budrumu ar ažituotu elgesiu. Hiperaktyvų delyrą<br />
lengviau atpažinti, jis gali atsirasti dėl alkoholio ar benzodiazepinų<br />
vartojimo nutraukimo. Sunkiau atpažįstamas hipoaktyvus<br />
delyras. Tokios būsenos pacientas gali būti prislopintas, sumažėjusio<br />
budrumo ar mieguistas. Hipoaktyvūs delyrai gali būti dėl<br />
smegenų ar vidaus organų funkcijos sutrikimų. Šių dviejų būsenų<br />
derinys vadinamas mišriu delyru, ir jo simptomai gali keistis.<br />
Delyras gali pasireikšti ir kai nėra demencijos. Demencija ir<br />
delyras – tai du skirtingi sutrikimai, tačiau abi būklės turi panašių<br />
bruožų. Abiejų būklių metu pasireiškiantys svarbesni simptomai<br />
išdėstyti 2 lentelėje.<br />
Demencija<br />
Dažniausios demenciją sukeliančios ligos – Alzheimerio<br />
liga (AL) (60–70 proc. atvejų), kraujagyslinė demencija (KD) (15<br />
proc. atvejų) ir demencija su Lewy kūneliais (LKD) (15 proc.<br />
atvejų). Pagal savo patogenezinius mechanizmus jos yra arba<br />
neurodegeneracinės ligos (AL ir LKD), arba sutrikusios smegenų<br />
kraujotakos pasekmė (KD).<br />
FArMAKoterAPiJA. APžVALgoS ir AKtuALiJoS (ii) 2006 m.<br />
1 lentelė. Delyro požymiai<br />
Dezorientacija laiko ir vietos atžvilgiu, bet išlieka orientacija savyje<br />
Gausios regos iliuzijos ir haliucinacijos. Būna ir klausos, lietimo,<br />
uoslės bei skonio iliuzijų ir haliucinacijų<br />
Ūminis vaizdinis kliedesys (persekiojimo, fizinio susidorojimo kliedesys:<br />
„norima pakenkti, nužudyti“), paprastai susijęs su haliucinacijomis<br />
Psichomotorinis sujaudinimas<br />
Afektų kintamumas<br />
Miego sutrikimai<br />
Ryškios vegetacinės reakcijos<br />
Praėjus delyrui – dalinė amnezija (tačiau prisimena kliedesius, haliucinacijas)<br />
2 lentelė. Delyro ir demencijos skirtumai*<br />
ApžvAlgos<br />
Charakteristika Delyras Demencija<br />
Pradžia Ūminė Užmaskuota<br />
Eiga Kintama Lėtai progresuojanti<br />
Trukmė Valandos–dienos<br />
(rečiau – savaitės)<br />
Mėnesiai–metai<br />
Dažniausia Vaistų vartojimas, Alzheimerio liga, krau<br />
priežastis infekcijos, sisteminės jagyslinė demencija,<br />
ligos, alkoholis demencija su Lewy kūneliais<br />
ir kitos demencijos<br />
Sąmonės būklė Sutrikusi, gali greitai kisti Aiški iki vėlyvų ligos stadijų<br />
Kognityvinis Dideli dėmesio sutriki Pradžioje – atminties<br />
pažeidimas mai (sunku koncent sutrikimai. Dėmesio<br />
ruoti), sutrikusi sutrikimai pasireiškia<br />
trumpalaikė atmintis vėlesnėse stadijose<br />
Suvokimo Haliucinacijos (regos Paprastai nėra<br />
sutrikimai ir kitos)<br />
Miegas/budrumas Ciklas sutrikęs Fragmentuotas<br />
Psichomotorinis Padidėjęs, sumažėjęs Gali būti normalus<br />
aktyvumas ar nenuspėjamas<br />
Sutrikimo baigtis Pokyčiai – laikino Pokyčiai –<br />
pobūdžio<br />
nebeišnykstantys<br />
Būklės<br />
Neatidėliotinas Nereikia skubios<br />
įvertinimas gydymas<br />
pagalbos priemonių<br />
* šie skirtumai – apibendrinti. Galimos išimtys, pvz., galvos trauma įvyksta ūmiai<br />
ir gali būti sunkios demencijos priežastis; hipotireozė gali būti lėtai besivystančios<br />
demencijos priežastis, o procesas – gydymo metu – laikino pobūdžio.<br />
3 lentelė. Galimos į demenciją panašių būklių priežastys<br />
Vaistų vartojimas (neuroleptikai, trankviliantai, antidepresantai,<br />
anticholinerginiai, opiatai ir kt.)<br />
Psichikos ligos (įskaitant depresiją, šizofreniją)<br />
Metaboliniai/endokrininiai sutrikimai (hipotireozė, hipoglikemija,<br />
vitamino B 12 trūkumas ir kt.)<br />
Neurologinės (kai kurie smegenų infarktai, cerebrinis vaskulitas ir kt.)<br />
Intoksikacijos<br />
Trauma<br />
Infekcijos<br />
Priklausomybė nuo alkoholio (alkoholizmas)<br />
gydymo menas<br />
81
Change language