vaistai onkoloGinėms liGoms Gydyti 68 gydymo mEnas Imatinibo mezilato suke<strong>lt</strong>o hematologinio ir nehematologinio toksiškumo gydymas Hematologinės nepageidaujamos reakcijos Dozės mažinimo ir gydymo pertraukimo rekomendacijos, išryškėjus sunkiai neutropenijai ar trombocitopenijai, nurodytos lentelėje žemiau LML lėtinė fazė (pradinė dozė 400 mg/p. per os) LML akceleracijos fazė, LML blastinė krizė (pradinė dozė 600 mg/p. per os) ANS = absoliutus neutrofilų skaičius ANS
Pacientų, kuriems taikoma chemoterapija, priežiūros farmakologiniai aspektai Gyd. Edita Bronė Juodžbalienė kMu onkologijos klinika pykinimo ir vėmimo proceso mechanizmas Šiandien žinomi 6 receptoriai, kurie inicijuoja, koordinuoja, aktyvina PV procesą. Tai trys 5-hidroksitriptamino (5-HT 2, 5-HT 3 ir 5-HT 4 ), dopamino (D 2 ), histamino (H 1 ) ir acetilcholino (ACh) receptoriai [3]. Pirmas antiemetikas, kuris buvo vartojamas chemoterapijos suke<strong>lt</strong>am PV slopinti, buvo dopamino receptorių antagonistas metoklopramidas. Intensyvėjant pačiai chemoterapijai, jos sukeliamiems nepageidaujamiems dispersiniams poveikiams slopinti reikėjo ir didelių antiemetikų dozių, tačiau tai sukeldavo ekstrapiramidinius nepageidaujamus poveikius. Šiuolaikinis antiemetinis gydymas atsirado prieš 15 metų, kai 1990 metais klinikinėje praktikoje buvo pradėti vartoti selektyvūs 5-hidroksitriptamino receptorių antagonistai – setronų grupės antiemetikai. Nuo tada net 70 proc. ligonių buvo įmanoma apsaugoti nuo ūminio PV. Vis dė<strong>lt</strong>o 40 proc. nepavykdavo išvengti uždelsto PV [4]. Klinikinėje praktikoje Lietuvos onkologai vartoja tokių 5-HT 3 slopintojų – ondansetrono, granisetrono, tropisetrono. Nors klinikinių tyrimų rezu<strong>lt</strong>atai įtikinamai parodė, kad visų 5-HT 3 receptorių antagonistų efektyvumas slopinant PV yra panašus, tačiau šie vaistai skiriasi pagal veikimo pusperiodį, metabolizmą, antagonistinį poveikį receptoriams. Tam turi įtakos skirtingas antiemetikų metabolizavimas (per citochromo P450 sistemą), poveikis serotonino apykaitai, kartais neoptimalus vaistų dozavimas, veikimo pradžios, trukmės skirtumai. 5-HT 3 receptorių antagonistai yra gerai toleruojami, o nepageidaujamas poveikis nesunkus, dažniausiai pasireiškia galvos skausmas, astenija, obstipacijos. Skirtingų nepageidaujamų poveikių pasireiškimas paaiškinamas tuo, kad susidaro nevienodi kiekiai citochromo P450 fermentų, kurie reikalingi šių vaistų metabolizme. Lietuvoje klinikinėje praktikoje šiandien plačiausiai vartojamas ondansetronas. Granisetronas skiriasi nuo kitų setronų, nes jis mažiau metabolizuojamas per citochromo P450 (CYP) 2D6 kelią, todėl gydymo atsakas ir nepageidaujami poveikiai mažiau priklauso nuo ligonio kepenų metabolizmo [5]. Tyrimai [6] parodė, kad tuo atveju, kai vienas vaistas nepadeda, galimas geras atsakas į kitą tos pačios grupės preparatą. FARMAkotERAPiJA. APžvAlGos iR AktuAliJos (ii) 2006 m. apžvalGos Chemoterapijos tikslas – naikinti greitai besidalijančias ląsteles. todėl teoriškai galima manyti, kad organizmas per pykinimą ir vėmimą siekia šio „nuodo“ atsikratyti. Apie 70–80 proc. visų ligonių, kuriems skiriama chemoterapija, būna pykinimas ir vėmimas (Pv) [1]. tikrasis Pv dažnis nėra aiškus, nes jis priklauso nuo vartojamų vaistų, dozių, paciento sveikatos būklės. Pv pagal atsiradimo pradžią yra skirstomas į tris tipus – ūminį, uždelstą, išankstinį. Ūminis gali prasidėti po kelių minučių ir tęstis 24 valandas. uždelstas tęsiasi kelias dienas. kai kada išskiriamas nepertraukiamas Pv (angl. breakthrough) (t.y. toks Pv, kai taikomos ir profilaktinės priemonės) ir refrakterinis Pv. Šio chemoterapijos nepageidaujamo poveikio mechanizmas kompleksinis, tačiau svarbiausia tai, kad aktyvuojama trigerinė chemoreceptorių zona [2]. Chemoterapijos režimų emetogeniškumas (Pv sukeliantis poveikis) skirstomas į didelį, vidutinį, mažą. teisingas Pv rizikos veiksnių įvertinimas yra labai svarbus planuojant optimalų pykinimą slopinantį (antiemetinį) gydymą. Antiemetinio gydymo progresas paremtas principu: geriau suprantant Pv išsivystymo priežastis ir mechanizmus, galima vis sėkmingiau užtikrinti Pv profilaktiką. Antiemetinio gydymo parinkimas gali būti prilygintas gydymui antibiotikais. Nepamirškime, kad Pv lengviau išvengti nei atsiradusius reiškinius gydyti. 2005 m. kovo mėnesį visose Europos Sąjungos šalyse, tarp jų ir Lietuvoje, buvo užregistruotas antros kartos 5-HT 3 receptorių antagonistas palonosetronas (Aloxi), kuris skiriasi farmakokinetinėmis savybėmis nuo pirmos kartos sertronų: palonosetrono giminingumas 5-HT 3 receptoriams net 30 kartų didesnis nei pirmos kartos 5-HT 3 receptorių antagonistų, o pusinės eliminacijos laikas beveik 5 kartus ilgesnis nei kitų ir trunka 40 valandų. Šios skirtingos farmakokinetinės savybės – stipresnis jungimasis su 5-HT 3 receptoriais ir ilgesnis pusinės eliminacijos laikas – suteikia palonosetronui pranašumų, palyginti su pirmos kartos 5-HT 3 receptorių antagonistais. Palonosetronas veiksmingiau nei ondansetronas ir dolasetronas slopina ne tik ūminį, bet ir uždelstą PV [16, 17]. Dar vienas svarbus palonosetrono privalumas – vienos jo dozės užtenka vienam chemoterapijos kursui. Vienkartinė 0,25 mg palonosetrono dozė sušvirkščiama 30 min. prieš chemoterapiją. Tai labai patogu pacientui, nes nebereikia kasdien vartoti tablečių. Visuomet kartu su antiemetikais vartojamas deksametazonas mažina gleivinių ląstelių uždegimą, mažina serotonino atsipalaidavimą, didina hematoencefalinio barjero pralaidumą [3]. Manoma, kad ūminį ir uždelstą PV gali suke<strong>lt</strong>i skirtingi neurotransmiteriai. Dabartiniai antiemetikai, veikiantys tiek 5-HT 3 , tiek dopamino D 2 receptorius, pasižymi tiek centriniu, tiek periferiniu veikimu, tačiau uždelsto PV iki galo nenuslopina. Šiuo metu PV patogenezėje tiriama medžiaga P – tachikininas, kurio randama smegenų kamieno neuronuose. Jis yra neurokinino-1 (NK-1) receptorių ligandas. Pirmas neurokininų-1 antagonistų grupės atstovas – aprepitantas 20 proc. padėjo išvengti vėlyvo PV [7]. Įrodyta, kad efektyviausiai uždelstas PV slopinamas, kai skiriama triada (NK-1 receptorių antagonisto, 5-HT 3 receptorių antagonisto ir deksametazono), ir tai yra daug geriau nei standartinė terapija (5-HT 3 receptorių antagonistas ir deksametazonas) ar vienas NK-1 receptorių antagonistas [8]. Šiuo metu publikuotos gydymo antiemetikais rekomendacijos [9, 10, 11] padeda pasirinkti ir efektyviau vartoti antiemetikų, tačiau, deja, kartais jos pasirodo nepakankamai tinkamos, nes neįvertina konkretaus ligonio poreikių [12]. Nurodytame straipsnyje pateikiamos 2006 metų redakcijos NCCN (National Comprehensive Cancer Network) antiemetinio gydymo reko- gydymo mEnas 69
Change language