VAISTAI ALERGINÄ–MS LIGOMS GYDYTI - e-library.lt

More documents

Recommendations

Info

Diagnozuojant svarbu nepamiršti, kad yra daugiau būklių, galinčių pasireikšti demencijos simptomais. Tokio paciento būklė tolydžio blogėja, sutrikimas panašus į progresuojančią demenciją blogėjant kognityvinėms funkcijoms. Taigi šios pagydomos būklės turi būti atmestos. Jų tiksli diagnostika svarbi, nes ligonio pagijimas/būklės pagerėjimas priklausys nuo tinkamo gydymo būdo, kuris iš esmės skiriasi nuo demencijos. Kai kurios pagydomų būklių priežastys išdėstytos 3 lentelėje. Delyro priežastys Yra daug delyro priežasčių (4 lentelė). Kalbant apie metabolinius sutrikimus, galima būtų teigti, kad bet kokie metaboliniai sutrikimai gali sukelti delyrą. Reiktų įsidėmėti, kad vyresnio amžiaus asmenims dažniausia delyro priežastis būna vaistų vartojimas (40 proc. delyro atvejų vyresnio amžiaus pacientams). Taip yra dėl medžiagų apykaitos ypatumų vyresniame amžiuje (sulėtėjusi, pakitusi), dėl galimų gretutinių ligų (kepenų, inkstų ir kt.) ir dėl galvos smegenų amžinių ar ligos nulemtų pažeidimų. Tokie ligoniai dažnai vartoja kelių farmakologinių grupių vaistų, kurių saveiką kartais sunku nuspėti. Tokie asmenys dažnai patys pamiršta, kokių vaistų jie vartoja, kokiomis dozėmis. Tai vėlgi kelia pavojų. Pavojingiausi anticholinerginio poveikio vaistai, benzodiazepinai, narkotiniai analgetikai. Kita dažnesnė delyro priežastis vyresnio amžiaus asmenims – ūminės infekcijos. Tai gali būti galvos smegenis pažeidžiančios ligos (meningitas, encefalitas) ar kitos organizmo infekcijos, sukeliančios delyrą dėl toksinų ar labai aukštos temperatūros. Organinėsstruktūrinės delyro priežastys: insultas (išeminis ar hemoraginis), subarachnoidinės kraujosruvos, pirminiai ar metastaziniai navikai, subdurinės hematomos, smegenų abscesas. Dauguma šių priežasčių nustatoma atliekant kompiuterinę tomografiją (KT) ar magnetinio rezonanso tomografiją (MRT) ir daugelis iš jų nustatoma klinikinio neurologinio tyrimo metu. Delyro gydymas Gydymo taktika: • Sutrikimo priežasčių išaiškinimas ir jų pašalinimas • Simptominis medikamentinis gydymas • Slauga • Nuolatinisdinaminis ligonio klinikinės būklės stebėjimas ir vertinimas Antipsichoziniai vaistai. Dauguma autorių pabrėžia, kad gydant delyrą tikslas turi būti delyro gydymas, o ne vien paciento sedacija. Hiperaktyviam delyrui gydyti taikomi antipsichoziniai vaistai (APV) (haloperidolis, chlorpromazinas). Haloperidolis turi platų terapinį langą ir minimalią kvėpavimo slopinimo riziką. Kai nėra būtina sedacija, rekomenduojama vartoti haloperidolio 3–7 d. Paprastai užtenka nedidelių jo dozių (1–10 mg/p.). Chlorpromaziną vertėtų rinktis vietoje haloperidolio, kai siekiama sedacijos. Naujesni – atipiniai APV taip pat yra taikomi delyrui gydyti. Jei gydymas trunka ilgiau nei 7 d., rekomenduojama rinktis risperidoną, kai nėra būtinas sedacinis poveikis, ir olanzapiną – jei būtinas. Jei yra ekstrapiramidinių simptomų, rekomenduotini kvetiapinas ar ziprazidonas. Gydant vyresnio amžiaus pacientus gali būti naudingi tokie atipinių APV poveikiai, kaip svorio didinimas, pykinimo, vėmimo slopinimas, miego gerinimas, analgezija. Gydytojai turi būti pasirengę taikyti skirtingas vaisto dozes kiekvienam pacientui, gerai apgalvoti vaistų skyrimo taktiką, gydymo trukmę, konsultuotis su specialistais, nes vaistų gali tekti skirti kitaip, nei nurodyta instrukcijose (pvz., gali tekti skirti geriamuosius medikamentus rektaliai). Gana švelniu antipsichoziniu veikimu pasižymi tiapridas. Tinka elgesio sutrikimams koreguoti sergant demencijomis, esant bet kokios kilmės ažitacijos, agresijos būklėms ir kitoms būklėms, kurioms esant vyrauja nerimas, įtampa, dirglumas, FArMAKoterAPiJA. APžVALgoS ir AKtuALiJoS (ii) 2006 m. 4 lentelė. Delyro priežastys Vaistų vartojimas Afektiniai sutrikimai (manija, ažituota depresija) Hipoksinė būsena (išemija, širdies yda, plaučių embolija) Infekcija Šlapimo ar išmatų retencija Traukulių būsena sujaudinimas. Gydant vyresnio amžiaus pacientus gali būti naudingas jo analgezinis poveikis. Tyrimai rodo, kad tiapridas geriau už placebą gydo vyresnių pacientų ažitaciją, agresyvumą, nerimą, miego sutrikimus. Tokie pat rezultatai gauti lyginant jį su chlorpromazinu, lorazepamu, meprobamatu. Jis sukelia mažesnę sedaciją nei chlorpromazinas. Jei ligonio klinikinė būklė leidžia, pradedama gydyti maža doze, paskui dozė pamažu didinama. Suaugusiesiems įprastinė dozė, skiriama elgesiui koreguoti, – 200–300 mg/p., dozę suvartojant per 2–3 kartus. Delyrui ar predelyrinei būklei gydyti skiriama – 400–1200 mg/p. (injekcijomis švirkščiant kas 4–6 val.). Maksimali paros dozė – 1800 mg. Vyresnio amžiaus pacientai paprastai gerai toleruoja šį vaistą. Kartu skiriant antihipertenzinių vaistų – gali padidėti hipotenzinis poveikis, o, skiriant vaistų, veikiančių CNS (opioidinių analgetikų, antihistamininių preparatų, barbitūratų, benzodiazepinų ir kt.), gali sustiprėti jų poveikis. Benzodiazepinai. Benzodiazepinus (BZD) verta rinktis, kai delyras yra siejamas su alkoholio ar sedacinių preparatų vartojimo nutraukimu. Jie gali būti kaip alternatyva APV ar adjuvantinė terapija, kai APV neveiksmingi ar sukelia sunkių šalutinių poveikių. Esant kepenų nepakankamumui, verta rinktis lorazepamą vietoje haloperidolio, skiriant jo kas keturias valandas. Bet reikia įsidėmėti, kad BZD sukelia sedaciją, slopina kvėpavimą, tai gali būti pavojinga vyresnio amžiaus ligoniui. Gydant vyresnio amžiaus ligonius reikia visada būti pasirengus galimiems ekstremaliems atvejams, ir tam skirtų medikamentų visada turi būti po ranka. Slauga Slauga yra labai svarbi demencijos ir delyro gydymo dalis. Tarp nefarmakologinių delyro gydymo priemonių yra aplinkos stabilizavimas. Pacientą reikia slaugyti tyliame, gerai apšviestame kambaryje. Naktį galima užtemdyti šviesas, tačiau palikti pakankamą šviesą, kad neatsirastų suvokimo sutrikimų. Pacientą turėtų supti pažįstami objektai ir pažįstami slaugytojai. Nelaikyti televizoriaus paciento kambaryje. Organizuoti veiklą taip, kad netrikdytų miego laiko. apibendrinimas ApžvAlgos Nepakankama mityba Tirotoksikozė Insultas Metabolinė acidozė Hipokalemija Hipoglikemija Potrauminė būsena Demencija ir delyras – tai du skirtingi sutrikimai, tačiau abi būklės turi panašumų. Svarbu atskirti šias būsenas, nes delyro atveju gydymas – neatidėliotinas. Ši būsena siejasi su dideliais mirtingumo skaičiais. Delyru sergantys pacientai yra pagydomi, bet kai kuriems išsivysto stuporas, koma, traukuliai, ištinka mirtis. Vyresnio amžiaus pacientų delyro gydymas išlieka sudėtingas, nes dėl organinio CNS pažeidimo ligoniai sunkiai pakelia antipsichozinius vaistus. Būtina gydymo taktika gydant delyrą: sutrikimo priežasčių pašalinimas, APV skyrimas (haloperidolis, chlorpromazinas, tiapridalis, atipiniai APV), slopinimas/miego korekcija, kiti reikiami medikamentai (atsižvelgiant į paciento somatinę būseną, gretutines ligas, delyro priežastis), hidratacija, slauga. (Literatūros sąrašas – redakcijoje) gydymo menas 83
Vaistai geriatrijoje Psichikos liga ir pažintinės funkcijos Parengė gyd. Saulius Juočys, Kalniečių Psichikos sveikatos centras, gyd. Angelė Velbasienė, Dainavos Psichikos sveikatos centras, gyd. Laivutis Paulavičius, Kauno apskr. ligoninės padalinys Psichiatrijos ligoninė Pažintinių funkcijų sutrikimų sergantiesiems šizofrenija būna dažnai. Vyresnio amžiaus asmenims ypač aktualu parinkti vaistus, nebloginančius kognityvinių funkcijų. Straipsnis apžvelgia šią problemą ir ziprazidono poveikį kognityvinėms funkcijoms. AMžiAus įtAkA pAžintinėMs funkcijoMs 2003 m. pradžioje Lietuvoje 60 m. ir vyresnių asmenų amžiaus ribą jau peržengė 20 proc. šalies gyventojų. 2003 m. pradžioje vyrų demografinės senatvės rodiklis (60 m. ir vyresnių) buvo 16 proc., o moterų – 24 proc. Lietuvoje 2003 m. pradžioje gyveno 92 tūkstančiai 80 m. ir vyresnio amžiaus žmonių (2,7 proc. visų gyventojų). Vėlyvojo amžiaus psichikos sutrikimų priežastys yra CNS ląstelių žuvimas. CNS degeneracija pasireiškia įvairaus sunkumo pažintinių funkcijų sutrikimais – nuo lengvo pažintinių funkcijų sutrikimo iki visišką negalią sukeliančios demencijos. Senėjant mažėja smegenų masė, aprūpinimas krauju, kinta smegenų struktūra visuose molekuliniuose jos sluoksniuose, kinta neurotransmiterių ir hormonų kiekis. Senstant taip pat dažnėja insultų ir demencijos atvejų. Pastebėta, kad pažintinės funkcijos, kurios priklauso nuo smilkininės ir prefrontalinės srities (išmokimas, atmintis), metams bėgant silpsta. Demencija yra viena iš pagrindinių vyresniojo amžiaus žmonių psichikos patologijos formų. 10 proc. žmonių kenčia nuo „tyliosios demencijos epidemijos“. Pagal H.J.Naurath, demencija serga 2,4–5,1 proc. 65–69 m. amžiaus žmonių, 5,3–9,1 proc. – 70–74erių, 10–12,5 proc. – 75–79erių, 20–24,2 proc. – 80–90ties m. ir daugiau nei 30 proc. – vyresnių negu 90 m. amžiaus asmenų. Kas penkerius metus demencija sergančiųjų skaičius padvigubėja. ŠizofrenijA ir kognityvinės funkcijos Šizofrenijos metu pažintinių funkcijų sutrikimai yra dažni ir gali pasireikšti tiek ligos pradžioje, tiek ir vėlesnėse jos stadijose. Ligai progresuojant, dažniausiai gilėja ir šių funkcijų sutrikimas. Pastaruoju metu vis plačiau kalbama, kad būtent pažintinių funkcijų sutrikimas yra labai svarbus žmogaus funkcionavimo visuomenėje blogėjimo veiksnys, kartais net labiau nei negatyvieji šios ligos simptomai. Tuo tarpu pozityvieji šizofrenijos simptomai, daugelio tyrėjų nuomone, nėra tiek svarbūs bendrai paciento gyvenimo kokybei. Neurokognityvinių funkcijų gerinimas dažnai užima svarbią vietą pačios ligos klinikoje bei vertinant antipsichozinio ir anticholinerginio gydymo efektyvumą. Kuo daugiau pavyksta išsaugoti pažintines funkcijas, tuo geresnė ligos prognozė. Taigi šių funkcijų gerinimas yra labai svarbus gydant šizofreniją. ziprAzidono poveikis pAžintinėMs funkcijoMs Ziprazidonas yra bene vienintelis antipsichozinis medikamentas, turintis visas 4 savybes, būtinas pažintinėms funkcijoms gerinti: nedidelį M 1 antagonizmą, gana švelnų antagonistinį poveikį H 1 , stiprų 5HT 2A/2C antagonizmą ir stiprų antagonistinį poveikį 5HT 1A receptoriams, kas yra susiję su padidėjusiu dopa 84 gydymo menas mino atpalaidavimu prefrontalinėje galvos smegenų srityje. Neurokognityvinės funkcijos greičiausiai gerėja dėl vaisto didesnio afiniteto 5HT 2A receptoriams nei dopamino D 2 receptoriams. Aktualu pakalbėti ir apie saugumą. Klinikinė patirtis rodo, kad kai kurių (tarp jų ir atipinių) antipsichozinių vaistų (APV) šalutinis poveikis gali pasireikšti būtent pažintinių funkcijų bloginimu. Reiktų pažymėti, kad ziprazidonas neveikia muskarininių receptorių, todėl neturi šalutinio poveikio pažintinėms funkcijoms. Tokią pačią savybę turi ir risperidonas. Tuo tarpu labiausiai M 1 receptorius veikia olanzapinas, kiek mažiau kvetiapinas. Ziprazidonas praktiškai nesukelia nepageidaujamų poveikių, būdingų daliai kitų APV: ekstrapiramidinių simptomų, hiperprolaktinemijos bei svorio padidėjimo. Mokslininkai nustatė, kad visų atipinių APV poveikis pacientų pažintinėms funkcijoms yra geresnis nei tipinių. Tiriant ziprazidono įtaką pažintinėms funkcijoms, atkreipiamas dėmesys į išmokimą ir atmintį, dėmesio koncentraciją ir budrumą, vykdomąsias funkcijas ir kalbos sklandumą. Tyrimai, kurių metu ziprazidono sugebėjimas pagerinti pažintines funkcijas buvo lyginamas su olanzapinu ir risperidonu, parodė, kad poveikis gana panašus. Ziprazidonas šiuo aspektu buvo kiek efektyvesnis, tačiau manoma, kad reikia atlikti dar išsamesnius jo tyrimus. Mokslininkai įrodė, kad ziprazidonas pagerina pažintines funkcijas, ypač kalbos sklandumą, mokymąsi ir atmintį, dėmesio koncentraciją ir budrumą. Todėl, norint maksimaliai išsaugoti paciento kognityvines funkcijas, šis vaistas dėl stipriausio poveikio joms yra prioritetinis. apibendrinimas Tyrimai įrodė ziprazidono teigiamą poveikį šizofrenija ar šizoafektiniu sutrikimu sergančių pacientų pažintinėms funkcijoms. Jis veikia atmintį, išmokimą, dėmesio koncentraciją, budrumą. Taip tarsi mobilizuojamos šizofrenija sergančiųjų pacientų pažintinės funkcijos, saugoma nuo tolimesnio jų žalojimo, kurį gali nulemti liga ar jai gydyti skiriami vaistai. Optimali pažintinių funkcijų korekcija suteikia pacientui daugiau laiko ir galimybių maksimaliai integracijai į visuomenę. Literatūra: 1. Bilder R.M., Goldman R.S., Volavka J. et al. Neurocognitive effects of clozapine, olanzapine, risperidone and haloperidol in patients with chronic schizophrenia or schizoaffective disorder // Am. J. Psychiatry. – 2002, 1269, p. 1018–1028. 2. Burke S.N., Barnes C.A. Neural plasticity in the ageing brain // Nat. Rev. Neurosci. – 2006, 7 (1), p. 30–40. 3. Harvey P.D., Meltzer H., Simpson G.M. et al. Improvement in cognitive function following a switch to ziprazidone from conventional antipsychotics, olanzapine, or risperidone in outpatients with schizophrenia // Schizoph Res. – 2004, 66, p. 1001–1013. 4. Harvey P.D., Siu C.O., Romano S. Randomized, controlled, double blind, multicenter comparison of the cognitive effects of ziprazidone versus lanzapine in acutely ill patients with shizophrenia or shizoaffective disorder // Psychopharmacology. – 2004, 172, p. 324–332. 5. Harvey P.D., Green M.F., McGurk S.R. et al. The cognitive effects of risperidone and olanzapine in patients with schizoaffective disorder or schizophrenia // Psychopahrmacology. – 2003, 169, p. 404–411. 6. Keefe R.S., Silva S.G., Perkins D.O. et al. The effects of atypical antipsychotic drugs on neurocognitive impairment in schizophrenia: a review and metaanalysis // Schizophr. Bull. – 1999, 25 (2), p. 201–222. 7. Naurath H.J. Der Psychish kranke Patient in der Gerotologie. In: Heinrich R., Böhlau V., Hrsgs. Der ältere Kranke und seine Behandlung. Stuttgart, N.Y., 1990, p. 33–39. 8. Peters R. Ageing and the brain // Postgrad. Med. J. – 2006, 82 (964), p. 84–88. 9. Šiurkutė A., Budrys V. Demencijos sindromas klinikinėje praktikoje // Neurologijos seminarai. Demencijos samprata. – 1999, 1 (5), p. 7–9. FArMAKoterAPiJA. APžVALgoS ir AKtuALiJoS (ii) 2006 m.
Page 1 and 2:
G Y D Y M O M E N A S FARMAKOTERAPI
Page 3 and 4:
Širdies ir kraujagyslių sistemą
Page 5 and 6:
nis bendroje kohortoje sumažėjo 1
Page 7 and 8:
angiotenzino receptorių blokatori
Page 9 and 10:
Page 11 and 12:
Page 13 and 14:
2. Kai nėra pakankamo terapinio po
Page 15 and 16:
perinsulinemijos nulemtam metabolin
Page 17 and 18:
Page 19 and 20:
vAistAi AlerginėMs ligoMs gydyti o
Page 21 and 22: vAistAi AlerginėMs ligoMs gydyti P
Page 23 and 24: nėms alergijoms) gydyti pradžioje
Page 25 and 26: plitimą), nėštumas, psichozė, s
Page 27 and 28: Paprastai alerginės odos ligos pra
Page 29 and 30: alerginio rinito farmakoterapija: g
Page 31 and 32: vAistAi AlerginėMs ligoMs gydyti 3
Page 33 and 34: vAistAi AlerginėMs ligoMs gydyti 5
Page 35 and 36: vAistAi AlerginėMs ligoMs gydyti K
Page 37 and 38: vAistAi AlerginėMs ligoMs gydyti
Page 39 and 40: teigiami Seretide poveikio lėtine
Page 41 and 42: ApžvAlgos Dr. Loreta Kuzmienė gla
Page 43 and 44: β AdrenoblokAtoriAi Šios grupės
Page 45 and 46: Ragenos ir junginės pažeidimų me
Page 47 and 48: Nesteroidiniai vaistai nuo uždegim
Page 49 and 50: Dirbtinės ašaros Sol. Oxyal - tai
Page 51 and 52: Neeksudacinė amžiaus nulemta maku
Page 53 and 54: Gydymo Gairės Vaistai onkologinėm
Page 55 and 56: lėtinė mieloleukemija pacientams,
Page 57 and 58: lėtinės mieloleukemijos lėtinė
Page 59 and 60: Morfologinė remisija ir KKLT kandi
Page 61 and 62: Pacientų, kuriems taikoma chemoter
Page 63 and 64: vaistai onkoloGinėms liGoms Gydyti
Page 65 and 66: vaistai onkoloGinėms liGoms Gydyti
Page 67 and 68: 1 pav. Cheminė kai kurių endokrin
Page 69 and 70: Vaisto Erbitux ® patvirtinimas Eur
Page 71: Delyras ir demencija vyresniame am
Page 75: Vaistai geriatrijoje Konservatyvus
show all

VAISTAI ALERGINÄ–MS LIGOMS GYDYTI - e-library.lt

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

Delete template?

Save as template?