VAISTAI ALERGINÄ–MS LIGOMS GYDYTI - e-library.lt

Širdies ir kraujagyslių sistemą veikiantys vaistai
santykinai padidėjo nemirtino MI ar IŠL rizika per pirmuosius
metus (santykinė rizika, 1,52) ir sumažėjo rizika per 4
ir 5 metus (santykinė rizika, 0,67). Be to, tromboembolinių
įvykių rizika ir tulžies pūslės ligos buvo daug dažniau nustatomos
hormonų vartojusių moterų grupėje. Dar daugiau,
HERS II tyrimas parodė, jog mažesnis IŠL įvykių dažnis, pastebėtas
PHT grupėje paskutiniais tyrimo metais, neišliko
kitais metais.
WHI (Women’s Health Initiative) nacionalinių sveikatos
institutų duomenys taip pat parodė, jog PHT neturi širdį apsaugančio
poveikio. WHI tyrimas buvo nutrauktas po 5,2
metų (nors jį buvo planuota tęsti 8,5 metų) dėl padidėjusios
krūties vėžio rizikos, nepaisant nedidelio teigiamo poveikio
lipidų profiliui. Tyrimo dalis, kai buvo vartoti vien estrogenai
ar placebas, nebuvo nutraukta, nes buvo pasirinktas
kitas rizikos ir naudos santykis. Moterims, kurioms buvo
skirta kombinuota PHT, buvo dažnesni IŠL įvykiai (dažniausiai
nemirtinas MI) – 29 proc. dažniau negu placebo
gavusioms pacientėms. Insultų dažnis taip pat buvo didelis
aktyviai gydytų grupėje – 41 proc. Tarp abiejų grupių nebuvo
didelių skirtumų tik mirčių nuo širdies ir kraujagyslių
ligų ir revaskuliarizacijos atvejais. Be to, tromboembolinių
įvykių dažnis buvo beveik dvigubai didesnis PHT grupėje
nei placebo.
Neseniai paskelbti duomenys taip pat nurodo, jog WHI
tyrimo metu derinys estrogenas plius progestinas kliniškai
reikšmingai nepagerino gyvenimo kokybės (pvz., bendros
būklės, psichikos būklės, depresijos simptomų, seksualinio
pasitenkinimo). Statistiškai reikšmingas poveikis psichikos
būklei, skausmo pojūčiams, miego sutrikimams buvo
nedidelis ir ribotos trukmės (per pirmus vartojimo metus).
Kadangi postmenopauzinė PHT estrogenais su progestinu
nulemia padidėjusią IŠL riziką, o moterys, kurioms nebūna
simptomų, nepasijunta geriau, kai kurie gydytojai mano,
jog neverta skirti hormonų terapijos moterims, kurioms
nėra menopauzės simptomų. Moterims, kurioms pasireiškė
menopauzės simptomų, reikėtų gerai pasverti PHT naudos
ir rizikos santykį. Gydytojams taip pat vertėtų prisiminti su
PHT susijusią širdies ir kraujagyslių ligų riziką bei krūties
vėžio riziką, svarstant, ką pasirinkti osteoporozės prevencijai.
Tikimasi, jog tebevykstantis raloksifeno vartojimo
(RUTH) tyrimas pateiks duomenis apie SERM raloksifeno
įtaką (palyginti su placebu) nemirtinam MI ir nestabiliai
KA didelės rizikos grupės moterims postmenopauzės periodu.
Menopauzės simptomams mažinti gali pakakti tibolono
– sintetinio steroido, turinčio estrogenų, androgenų ir
progestinų savybių. Pavartojus šio preparato moterims, kurioms
bent vienerius metus yra amenorėja, nebuvo nustatyta
atmetimo kraujavimų. Dėl preparato androgeninių savybių
sumažėja trigliceridų ir Lp(a) ir kartu DTL-C koncentracija
(greičiausiai dėl padidėjusio DTL katabolizmo). Dauguma
šiuo metu prieinamų duomenų teigia, kad tibolonas labiau
neveikia MTL-C koncentracijos. Nėra duomenų apie kaulų
lūžių prevenciją vartojant tibolono, nors nustatyta, kad jo
poveikis kaulų metabolizmui ir kaulinei masei yra panašus
į PHT.
Taigi, prieš apsisprendžiant skirti PHT, būtina atsižvelgti
į menopauzės simptomus ir IŠL riziką, osteoporozę, giliųjų
venų trombozę ir plaučių emboliją. Turi būti labai gerai
apsvarstytas naudos ir rizikos santykis. Vadovaujantis pasta-
gydymo menas
raisiais didelės apimties ilgalaikių tyrimų duomenimis, nerekomenduojama
pradėti PHT moterims, sergančioms sunkia
IŠL, ar norint jos išvengti.
Literatūra:
1. Hokanson J.E., Austin M.A. Plasma triglyceride level is a risk factor for cardiovascular disease
independent of high-density lipoprotein cholesterol level: a meta-analysis of population-based
prospective studies // J. Cardiovasc. Risk. – 1996, 3, p. 213–219.
2. Gordon D.J., Probstfield J.L., Garrison R.J. et al. High-density lipoprotein cholesterol and
cardiovascular disease: four prospective American studies // Circulation. – 1989, 79, p.
8–15.
3. Mosca L., Grundy S.M., Judeison D. et al. Guide to preventive cardiology for women: AHA/
ACC scientific statement: consensus panel statement // Circulation. – 1999, 99, p. 2480–
2484.
4. Kannel W.B., Wilson P.W. Risk factors that attenuate the female coronary disease advantage //
Arch. Intern. Med. – 1995, 155, p. 57–61.
5. Piechota W., Staszewski A. Reference ranges of lipids and apolipoproteins in pregnancy // Eur.
J. Obstet. Gynecol. Reprod. Biol. – 1992, 45, p. 27–35.
6. Miettinen T.A., Pvorala K., Olsson A.G. et al. Cholesterol-lowering therapy in women and elderly
patients with myocardial infarction or angina pectoris: findings from the Scandinavian
Simvastatin Survival Study (4S) // Circulation. – 1997, 96, p. 4211–4218.
7. Lewis S.J., Sacks F.M., Mitchell J.S. et al. Effect of pravastatin on cardiovascular events in women
after myocardial infarction: the Cholesterol and Recurrent Events (CARE) trial // J. Am. Coll.
Cardiol. – 1998, 32, p. 140–146.
8. The Long-term Intervention with Pravastatin in Ischaemic Disease (LIPID) Study Group. Prevention
of cardiovascular events and death with pravastatin in patients with coronary heart
disease and a broad range of initial cholesterol levels // N. Engl. J. Med. – 1998, 339, p.
1349–1357.
9. Downs J.R., Clearfield M., Weis S. et al. Primary prevention of acute coronary events with
lovastatin in men and women with average cholesterol levels: results of AFCAPS/TexCAPS //
JAMA. – 1998, 279, p. 1615–1622.
10. Heart Protection Study Collaborative Group. MRC/BHF Heart Protection Study of cholesterol
lowering with simvastatin in 20 536 high-risk individuals: a randomised placebo-controlled trial
// Lancet. – 2002, 360, p. 7–22.
11. Shepherd J., Blauw G.J., Murphy M.B. et a!, on behalf of the PROSPER study group. Pravastatin
in eideriy individuals at risk of vascular disease (PROSPER): a randomised controlled trial //
Lancet. – 2002, 360, p. 1623–1630.
12. Waters D., Higginson L., Gladstone P. et al. Effects of cholesterol lowering on the progression
of coronary atherosclerosis in women: a Canadian Coronary Atherosclerosis Intervention Trial
(CCAIT) substudy // Circulation. – 1995, 92, p. 2404–2410.
13. Kane J.R., Malloy M.J., Ports T.A. et al. Regression of coronary atherosclerosis during treatment
of familial hypercholesteroiemia with combined drug regimens // JAMA. – 1990, 264, p. 3007–
3012.
14. Buchwald H., Campos C.T., Matts J.R. et al. for the POSCH Group Women in the POSCH
trial: effects of aggressive cholesterol modification in women with coronary heart disease.
Program on the Surgical Control of the Hyperiipidemias // Ann Surg. – 1992, 216, p.
389–398.
15. Campeau L., Hunninghake D.B., Knatterud G.L et a, for the Post CABG Trial Investigators. Aggressive
cholesterol lowering delays saphenous vein graft atherosclerosis in women, the elderly,
and patients with associated risk factors: NHLBI Post Coronary Artery Bypass Graft clinical trial
// Circulation. – 1999, 99, p. 3241–3247.
16. Herrington D.M., Vittinghoff E., Lin F. et al. Statin therapy, cardiovascular events, and total
mortality in the Heart and Estrogen/Progestin Replacement Study (HERS) // Circulation. – 2002,
105, p. 2962–2967.
17. American Heart Association. Heart Disease and Stroke Statistics-2003 Update. Dallas, Tex:
American Heart Association; 2002. ©2002, American Heart Association.
18. Douglas P.S., Ginsburg G.S. The evaluation of chest pain in women // N. Engl.J. Med. – 1996,
334, p. 1311–1315.
19. Mosca L., Grundy S.M., Judelson D. et al. Guide to preventive cardiology for women. AHA/
ACC scientific statement: consensus panel statement // Circulation. – 1999, 99, p. 2480–
2484.
20. The Joint National Committee. The Seventh Report of the Joint National Committee on Prevention,
Detection, Evaluation, and Treatment of High Blood Pressure: the JNC 7 report // JAMA. –
2003, 289, p. 2560–2572.
21. The Expert Panel. Third Report of the National Cholesterol Education Program (NCEP) Expert
Panel on Detection, Evaluation, and Treatment of High Blood Cholesterol in Adults (Adult Treatment
Panel III). Final report. Circulation. 2002; 106:3143–3421. Available online at http://
www.nhlbi.nih.gov/guidelines/cholesterol/index.htm.
22. Manson J.M., Freyssinges C., Ducrocq M.B. et al. Postmarketing surveillance of iovastatin and
simvastatin exposure during pregnancy // Reprod. Toxicol. – 1996, 10, p. 439–446.
23. Stampfer M.J., Colditz G.A., Willett W.C. et al. Postmenopausal estrogen therapy and cardiovascular
disease: ten-year follow-up from the Nurses’ Health Study // N. Engl. J. Med. – 1991,
325, p. 756–762.
24. Hulley S., Grady D., Bush I. et al. for the Heart and Estrogen/progestin Replacement Study
(HERS) Research Group. Randomized trial of estrogen plus progestin for secondary prevention
of coronary heart disease in postmenopausal women // JAMA. – 1998, 280, p.
605–613.
25. Grady D., Hernngton D., Bittner V. et al. and the HERS Research Group. Cardiovascular disease
outcomes during 6.8 years of hormone therapy: Heart and Estrogen/progestin Replacement
Study follow-up (HERS II) // JAMA. – 2002, 288, p. 49–57.
26. Writing Group for the Women’s Health Initiative Investigators. Risks and benefits of estrogen
plus progestin in healthy postmenopausal women: principal results from the Women’s Health
Initiative randomized controlled trial // JAMA. – 2002, 288, p. 321–333.
27. Hays J., Ockene J.K., Brunner R.L. et al. and the Women’s Heaith initiative – vestigators. Effects
of estrogen plus progestin on health-related quality of life // N. Engl. J. Med. – 2003, 348, p.
1839–1854.
28. Grady D. Postmenopausal hormones: therapy for symptoms only // N. Engl. J. Med. – 2003,
348, p. 1835–1837.
29. Mosca L., Barrett-Connor E., Wenger N.K. et al. Design and methods of the Raloxifene Use for
The Heart (RUTH) study // Am. J. Cardiol. – 2001, 88, p. 392–395.
FARmAKoteRApiJA. ApžvALGos iR AKtuALiJos (ii) 2006 m.