VAISTAI ALERGINÄ–MS LIGOMS GYDYTI - e-library.lt

kį, todėl milbiolis slopina arba sutrikdo šių voragyvių augimą,
dauginimąsi ir vystymąsi. Be to, erkių mitybos pagrindas
pasikeičia taip, kad nuo žmogaus odos nubyrėję žvyneliai
(pleiskanos) tampa netinkamu maistu. Ilgalaikiai tyrimai parodė,
kad laikui bėgant namų dulkių erkės jokio atsparumo
preparatui neįgyja.
Milbiol vartojimo principai:
1. Patalpa turi būti gerai vėdinama,
2. Prieš pirmąjį purškimą audinių paviršių ir čiužinius reikia
gerai išsiurbti. Per pirmuosius preparato vartojimo metus
siurbti reikia maždaug kas 8–12 savaičių.
3. Prieš purškimą buteliuką reikia stipriai pakratyti, po to
jo turinį tolygiai užpurkšti ant apdorojamo paviršiaus. Geriausių
rezultatų gaunama purškiant maždaug 40 cm atstumu.
Azadirachata indica medžiui yra būdingas nestiprus svogūnų
kvapas. Panaudojus Milbiol, kvapas išnyksta vėliausiai
po pusantros valandos.
kAip ApsisAugoti nuo gyvulinės
kilMės AeroAlergenų?
Esant alergiškam gyvulinės kilmės alergenams, reikia prisiminti,
kad visi šiltakraujai naminiai gyvūnai (katės, šunys), tarp
jų ir graužikai, paukščiai, taip pat tarakonai namų aplinkoje
palieka plaukus, pleiskanas, seiles, šlapimą, kurie gali sukelti
alergines reakcijas, nes yra stiprūs alergenai. Jie prisitvirtina
prie smulkių dulkių dalelyčių ir lengvai plevena ore keletą valandų.
Jie taip pat gali prikibti prie žmogaus rūbų, plaukų ir
lengvai paplinta po namų aplinką, net į kitus namus. Dėl to,
tiriant, kokia šunų ir kačių alergenų koncentracija visuomeninės
paskirties (mokyklų, vaikų darželių, įstaigų) patalpų ore,
nustatomi maži skirtumai tarp namų, kuriuose gyvena minėti
gyvūnai, ir minėtų patalpų oro. Kad sukeltų astmos ar kitos
alerginės ligos paūmėjimą, visai pakanka nustatomos alergenų
koncentracijos, nors tiesioginio kontakto su naminiais gyvūnais
nėra. Todėl rekomenduojama:
• Namie nelaikyti naminių gyvūnėlių, jei šeimoje yra alergiškas
jiems asmuo.
• Jei minėti padarai (katė, šuo) jau yra šeimoje, tai pageidautina,
kad būtų jų atsisakyta. Jei neįmanoma, patariama juos
maudyti kartą per savaitę – sumažėja alergenų koncentracija
namų aplinkoje.
• Juos paglosčius, reikėtų nusiplauti rankas. Neleisti jų į
miegamąjį, į lovą.
• Dažnai keisti ir skalbti gyvūnėlio guolį.
• Neleisti gyvūnams laižyti žmonių.
• Nerekomenduojama alergiškų asmenų šeimose įsigyti
akvariumo, nes alergiją kelia žuvų maistas (manoma, kad pačios
žuvys negali sukelti alergijos).
kAip ApsisAugoti nuo nAMuose
įsiveisusių pelėsių?
Pelėsiai – tai mikroskopiniai organizmai, priklausantys
grybų šeimai, kurie dauginasi sporomis. Pernešami per orą,
dėl to jų yra namų dulkėse. Alternaria sporos gali būti astmos
paūmėjimo rudenį priežastis. Aspergillus funigatus, dažnai
aptinkamas supuvusiose daržovėse, taip pat gali sukelti astmos
paūmėjimą. Pelėsių daugiausia yra drėgnose patalpose,
rūsiuose, komposto duobėse, šiukšlynuose, nupjautos žolės
krūvose. Pelėsiai yra pavojingi ne tik tada, kai matome jais
FARmAKoteRApiJA. ApžvAlGoS iR AKtuAliJoS (ii) 2006 m.
MedikAMentinis ligų gydyMAs
išmargintas sienas vonioje, virtuvėje, laiptinėje ar kitose vietose.
Jų yra ir dirvoje (apie 20 proc.). Tiesa, ne visos jų rūšys
yra pavojingos žmogui. Reikėtų vengti tų vietų, kuriose yra
pelėsių. Namuose dažniausiai pelėsiai veisiasi voniose, tualetuose,
prie praustuvų, dušų, rūsiuose, ant sienų, už šaldytuvų,
po tapetais ir pan.
Patariama:
• Palaikyti kambariuose drėgmę iki 50 proc. Šį darbą atlikti
gali padėti kondicionieriai, tačiau juose dažnai kaupiasi
drėgmė, todėl būtina juos reguliariai prižiūrėti.
• Rūsyje ir tualete visą laiką laikyti degančią 40 vatų lemputę,
nes pelėsiai intensyviai auga tamsoje.
• Tikrinti vandentiekio ir kanalizacijos vamzdžius, kad
netekėtų vanduo.
• Neklijuoti tapetų, geriau sienas dažyti pelėsiams atspariais
dažais.
• Vengti vazoninių gėlių kambariuose – ant žemės paviršiaus
veisiasi pelėsiai. Be to, ant smulkių lapų kaupiasi dulkės.
Kai kurių gėlių rūšių (pvz., fikusai dažnai sensibilizuoja, žydinčių
ir kvapnių gėlių) patariama vengti.
kAip išvengti žiedAdulkių ir grybelių
sporų poveikio?
Žiedadulkės – tai smulkiausios dalelytės, kurios pavasarį ir
vasarą, vėjo nuplėštos nuo medžių, žolių ar gėlių žiedų, išnešiojamos
daugelį kilometrų aplinkui. Pakliuvusios ant naminių
gyvūnėlių kailio, žmogaus rūbų ir plaukų, yra parnešamos į
namus. Ne visos žiedadulkės sukelia alergiją. Medžių, žolių
ir piktžolių žiedadulkės yra didesni alergenai nei gėlių, kurių
žiedadulkės yra didesnės, lipnesnės ir dažniausiai pernešamos
vabzdžių nuo žiedo ant žiedo. Beje, ant gėlių žiedų gali nusėsti
ir medžių bei žolių žiedadulkės, tai reikia prisiminti, nešant
puokštę į namus. Žiedadulkių visiškai išvengti neįmanoma, tačiau
jų poveikis gali būti susilpninamas. Rekomenduojama:
• Žydėjimo sezono metu visada laikyti uždarus langus ir
duris, kad žiedadulkių ir grybelių sporų nepatektų į namus ar
automobilį. Naudoti kondicionierių.
• Žydėjimo sezono metu reikėtų riboti pasivaikščiojimus,
žaidimus lauke, pievose, miškuose; be ypatingo poreikio neiti
į lauką.
• Nepjauti žolės. Pjaunant žolę į orą kyla labai daug žiedadulkių;
nebūti arti prie nušienauto lauko, pievos.
• Paprašyti, kad kas nors nupjautų piktžoles aplink namus.
Jų žiedadulkių koncentracija ore smarkiai sumažėtų.
• Nedžiovinti lauke skalbinių. Ant jų gali susikaupti žiedadulkės
ir grybelių sporos.
• Atėjus į namus nusiprausti ar nusimaudyti po dušu, išsiplauti
plaukus – nusiplaus ir prilipusios žiedadulkės.
• Rankomis neliesti akių ar nosies, nes ant jų yra daug žiedadulkių.
• Nešioti akinius (paprastus ar nuo saulės), tuomet bus galima
išvengti akių sudirginimo.
• Dirbant sode ar lauke, nešioti apsauginę kaukę ir pirštines.
• Rytinėmis valandomis ir vėjuotomis dienomis stengtis
likti namuose.
• Žydėjimo sezono metu poilsiauti prie jūros – mažiau
žiedadulkių.
• Negriebti nukritusių lapų rudenį. Juose yra daug grybelių
sporų.
(Literatūros sąrašas – redakcijoje)
gydymo menas
43