O išmoko paprastos tiesos

Geriausi statybininkai Medžialenkėje buvo Pranas Garalis ir jo sūnus A. Garalis, Meinoriuose
— Nikodemas Butkus, Užlieknėje — Antanas Dargis. Jie statė namus, tvartus, daržines ir kitus
pastatus. P. Garaliui vadovaujant, į kitą vietą buvo perkelta Užlieknės bažnyčia. Užliekniškis
Jonas Petrošius ir paventiškis Jonas Barauskas mokėjo gaminti baldus. Medžialenkiškiai Antanas
Pundzius, Antanas Kazlauskas, Tadas Sidabras, meinoriškis Jonas Kubilynas dirbdavo vežimus,
kubilus, langų rėmus ir kitus staliaus darbus.
Feliksas Beinoravičius iš Meinorių buvo bitininkas ir valtininkas. Jis plukdydavo žmones per
Ventą.
Užlieknė turėjo savo batsiuvį (šiaučių) Antaną Antanavičių. Medžialenkėje gyveno batsiuvys
ir šventinių pakinktų dirbėjas (rimorius) Albinas Šarkis. Jis batus siuvo tik moterims. Klumpių
gaminti atvykdavo meistrai iš kitų apylinkių.
Siuvėjų (kriaučių) buvo visuose apylinkės kaimuose: Medžialenkėje — Pranas Andriuška,
Povilas Šlaustas, Monika Mazaveckaitė; Meinoriuose — Juozas Pranauskis; Lėlaičiuose —
Kazimieras Gelžinis; Paventėje — Memytė, Vladislovas Martinkus, Užlieknėje — Antanas
Velcas.
Gerų audėjų irgi buvo nemažai — tai seserys Petronėlė ir Bronė Milieškaitės iš Užlieknės,
Ona Tenytė iš Paventės, Monika Mazaveckienė iš Medžialenkės. Adolfina Baltutytė-Tarvydienė,
kilusi iš Meinorių, ir šiandien žinoma kaip liaudies tautodailininkė. Ta pati Adolfina ir Monika
buvo geros šeimininkės (gaspadinės). Veterinarijos gydytojas užliekniškis Antanas Montvydas
gydė visų aplinkinių kaimų gyventojų gyvulius.
Sunkiausias buvo ubago, elgetos gyvenimas. Su ubagais mažai kas kalbėdavo, gavai išmaldos
— ir keliauk, todėl niekas ir nepažinojo. Įdomūs ubagai buvo Jonauskai. Juos visi žinojo todėl,
kad gyveno čia pat Viekšniuose. Jonauskas dirbo šaukštus, grojo armonika. Pirmu balsu
traukdavo Jonauskas, o žmona — pritardavo. Pasitaikydavo ir padykusių ubagų. Žmonės
prisibijodavo ir visokiausių plėšikų (razbaininkų). Žemaitijoje buvo pagarsėję Riškus, Balsys,
Kazlauskas.
Užlieknės kolūkis
1948 m. gruodžio mėn., baigę laukų darbus, valstiečiai buvo pradėti organizuoti į kolūkius
pagal gyvenamąsias vietas. Pagrindiniai organizatoriai — buvusio Viekšnių valsčiaus
zootechnikas Antanas Martinkus, apylinkės pirmininkas Kostas Juška ir skaityklos vedėjas
Algirdas Valančius. 1948 m. gruodžio 9 d. Medžialenkės kaime pas valstietį Juozą Virkutį įvyko
pirmasis valstiečių steigiamasis susirinkimas, kuriame nutarta organizuoti kolūkį, kurį pavadino
„Stalino keliu”. Tame susirinkime buvo priimti žemės ūkio artelės įstatai, pagal kuriuos buvo
nacionalizuotos pagrindinės gamybos priemonės ir pastatai: didesni tvartai, gyvuliai, daržinės.
Buvo suvisuomeninta 220 arklių, 117 plūgų, 105 arklinės akėčios (drapakai), 5 arkliniai grėbliai.
Buvusioje Užlieknės apylinkėje įsikūrė 4 kolūkiai:
„Stalino keliu” — 1948 m. gruodžio 9 d.
„Marytės Melnikaitės” — 1948 m. gruodžio 13 d.
„Komunizmo keliu” — 1948 m. gruodžio 13 d.
„Tiesos keliu” — 1948 m. gruodžio 14 d.
Pirmieji kolūkiečiai buvo: Feliksas Šimkus, Antanas Kristutis, Jonas Demulis, Stasys
Milieška, Pranas Levickas, Juozas Gudinas, Petras Banys, Feliksas Beinoravičius, Antanas
Valtas, Antanas Dargis, Pranas Pocevičius ir kiti. Daugelį stojančiųjų į kolūkius veikė Sibiro
baimė. Pirmieji pirmininkai buvo:
„Stalino keliu” — Antanas Valtas,
„Marytės Melnikaitės” — Pranas Švažas,
„Komunizmo keliu” — Feliksas Beinoravičius,
„Tiesos keliu” — Antanas Dargis.
Kolūkius apylinkėje organizuoti padėjo pirmieji komjaunuoliai: Kostas Juška, Bronė Juškaitė,
mokytoja Regina Jankauskaitė-Narutavičienė, Alfonsas Gudinas, Vitalijus Švatas, Algirdas
Valančius; pirmieji komunistai: Pranas Levickas, Ona Galminienė, Juozas ir Emilija Gudinai.
Kolūkiui buvo skiriami kreditai gyvuliams, paukščiams, inventoriui įsigyti.
25