Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
„Šiandienos „Trečiadienio valanda” skirta Užlieknės kaimui...” / Puslapį parengė Vida<br />
Keršienė // Trečiadienio valanda („Būdo žemaičių” priedas). — 2004. — Gruod. 29. — Nr. 51<br />
(114): Autorės nuotraukos // Būdas žemaičių. — 2004. — Gruod. 29. — Nr. 150 (894). — Visas<br />
tekstas:<br />
Šiandienos „Trečiadienio valanda” skirta Užlieknės kaimui. Jame lankėmės šv. Kūčių<br />
išvakarėse, kai žmonės ruošėsi artėjančioms šventėms. Prisipažinsime, važiuodami truputėlį<br />
nuogąstavome, kad prieššventinės ruošos darbais užsiėmę žmonės neturės laiko su mumis<br />
bendrauti, bet jau pirmas susitikimas tą nerimą išsklaidė. Ir kai it vidurvasaryje pliaupiant lietui<br />
važiavome atgal, spėliojome, ar visi užliekniškiai tokie, ar mums paprasčiausiai pasisekė — visi<br />
kalbinti šio kaimo žmonės pasirodė besą labai svetingi, nuoširdūs ir puikūs pašnekovai.<br />
Apie Užlieknę — informaciniuose šaltiniuose<br />
„UŽLIEKNĖ — pavadinimą kaimui tikriausiai yra davę Meinorių kaimo žmonės, gyvenę prie<br />
Ventos upės. Tarp Užlieknės ir Meinorių kaimo tvyrojo pelkingos Šventupio upelio lankos.<br />
Senesni žmonės dar ir dabar pelkėtas vietas vadina „lieknomis”. Todėl ir pradėjo už lieknų<br />
esančius žmones vadinti užliekniečiais, o kaimą — Užliekne. Vietovardžiai: Šventupis<br />
(Drobupis). 1661 m. Užlieknėje buvo 22 dūmai” (VIA: F. SA-3765, l. 251-...).<br />
„1775-07-24 Viekšnių seniūnijos inventoriaus duomenimis, Užlieknėje buvo 32 dūmai, kurie<br />
mokėjo 1281 činšą, 2 šeštokus ir 31 šieno vežimą. Be to, veikė Rubino Milamovičiaus(?)<br />
karčema, kuri mokėjo 100 činšų” (LVIA F. SA-3910, l. 5).<br />
„Kai kurių Užlieknės apylinkių vietovės turi įdomias pravardes. Pietvakarinė Užlieknės<br />
teritorijos dalis seniau buvo vadinama užsieniu, nes ten pirmieji gyventi atsikėlė latviai. Dabar ši<br />
vietovė tuščia ir vadinama Kazachstanu. Pelkėta ir miškinga vieta tarp Užlieknės ir Lėlaičių<br />
vadinama Kuba, Saldupis (Šventupis, Drabupis) — Ventos kairysis intakas, teka per Užlieknės<br />
gyvenvietės centrą. Šventupio ilgis — 16 km. Šis upelis yra šaltavandenis, gausiai maitinamas<br />
šaltinių ir gobiamas medžių lajos”.<br />
„Žinomiausias istorijos ir kultūros paminklas Užlieknės apylinkėse yra šv. Marijos<br />
Magdalenos bažnyčia, pastatyta, vienais duomenimis, 1857 m., kitais duomenimis — 1890 m.<br />
Apie 1929 metus (kitais duomenimis — apie 1933 m.) bažnytėlė buvo užkelta ant apvalių rąstų<br />
ir sveika perkelta kiton vieton bei pastatyta ant vieno ūkininko dovanotos žemės. Bažnyčios<br />
steigėjas ir rektorius — klebonas Stanislovas Ercius”.<br />
„Greta bažnyčios, prie pušynėlio šliejas Užlieknės kapinės, veikiančios iki šiolei. Pasakojama,<br />
kad pirmasis žmogus jose palaidotas 1901 metais, nors šias kapines galima rasti pažymėtas dar<br />
1867 m. sudarytame žemėlapyje. Kiek toliau į vakarus nuo kapinių, miškelyje ant kalnelio yra<br />
dar senesnės Užlieknės kapinės, vadinamos Žydų kalnu”.<br />
Pasakojama, kad XX a. pradžioje Užlieknėje gyvenęs kalvis Raudys. Jis ant ežios, buvusios jo<br />
žemėje, radęs akmenį su įspausta pėda. Kalvis parsivežęs akmenį į savo sodybą, buvusią prie pat<br />
upelio, ir paskelbęs, kad tas akmuo yra šventas, nes ant jo esanti įspausta šventojo pėda. Pas<br />
kalvį ėmę plaukti žmonės. Kalvis skaldęs šventą akmenį gabalais ir pardavinėjęs tikintiesiems.<br />
Vėliau prie upelio buvo pastatyta medinė bažnytėlė. Kad pajamos nesiliautų plaukusios, vietos<br />
klebonas paskelbęs, jog upelis yra šventas, ir pavadinęs jį Šventupiu.<br />
Užlieknės apylinkėse, tarp Užlieknės ir Viekšnių, ant kalnelio prie pat vieškelio yra senos<br />
atviros kapinaitės, vadinamos Veselės kapinėmis. Žmonės pasakoja, esą XVIII a. pradžioje čia<br />
kelyje susitikę dveji vestuvininkai: vieni jų važiavę į Viekšnius jungtuvių, kiti grįžę jau po<br />
sutuoktuvių. Visi jie, būdami bajoriškai išdidūs, nenorėję vieni kitiems duoti kelio. Taigi<br />
susiginčiję, susipykę ir susišaudę. Mušęsi tol, kol vos keli gyvi belikę. Žuvę ir abiejų vestuvių<br />
jaunieji. Visi žuvusieji buvę čia pat kalnelyje palaidoti.<br />
Dar viena legenda apie Užlieknę byloja, jog XIX a. pradžioje Užlieknės kaimo centre ant<br />
kalno buvę pastatyti dideli rūmai. Juose apsigyvenę žydai. Vieną kartą kalnas atsivėręs ir rūmai<br />
pradėję smegti į jo prarają. Tuo tarpu vienas žydas, norėdamas išsigelbėti, pasičiupęs<br />
brangenybes, išbėgęs į lauką ir viską užkasęs. Vos tik tai padaręs, rūmai visiškai susmegę į<br />
57
Change language