Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
1949 m., pradedant pirmąją pavasario sėją, buvo sudaryta sutartis su Tirkšlių MTS<br />
pavasariniams laukų darbams atlikti. Taip pirmą sykį Užlieknėje pradėta naudoti technika<br />
laukams įdirbti. Pirmieji mechanizatoriai buvo traktorininkai A. Mažonas ir Gelžinis.<br />
Subrendus pirmam derliui, visų keturių kolūkių kolūkiečiai pirmiausia atsiskaitė su valstybe.<br />
Užbaigę rudens darbus, suvedė metų rezultatus ir paskirstė pirmąsias pajamas už darbadienius.<br />
Vidutiniškai tais metais, buvo išduota už darbadienį tokie kiekiai žemės produktų: 4 kg grūdų,<br />
2 kg dobilų, 4 kg šiaudų, 3 kg šieno. Tokios šeimos kaip J. Galmino, J. Demulio, A. Vaičiaus,<br />
J. Barausko, A. Demulio gavo po 2—3 tonas grūdų už darbadienius. Cukrinių runkelių<br />
grandininkas Jonas Kerys, grandininkė Ieva Antanavičienė ir augintojas Martynas Buknys už<br />
išaugintą gausų cukrinių runkelių derlių 1949 m. „Stalino keliu” kolūkyje, 1950 m. TSRS<br />
Aukščiausios Tarybos Prezidiumo įsaku buvo apdovanoti medaliais už šaunų darbą.<br />
1950 m. rugpjūčio pradžioje kolūkiečiai, pasitarę visuotiniuose susirinkimuose, ir 1950 m.<br />
rugpjūčio 13 d. susirinkę į jungtinį steigiamąjį susirinkimą, nutarė susijungti į vieną stambų<br />
kolūkį, kurį pavadino „Stalino keliu”. Stambaus kolūkio pirmininku išrinktas Antanas Valtas.<br />
Bendras žemės plotas 3100 ha. Kolūkyje sudaryta 12 žmonių statybininkų brigada.<br />
Vėliau kolūkį imta vadinti Užlieknės kolūkiu. Tokiam stambiam kolūkiui vadovauti buvo<br />
ypač sunku. Dar prieš susikūrimą kai kam sveikas protas sakė, kad pražūtinga prie Užlieknės<br />
prijungti dar kelis kolūkius. Juk toks sustambintas kolūkis apims daugiau kaip trisdešimt<br />
kvadratinių kilometrų plotą. Vietos sąlygomis sunku pereiti prie didelių masyvų, neįmanoma<br />
panaudoti techniką. Tais metais kolūkis dar mažai turėjo mašinų, dauguma darbų buvo atliekama<br />
rankiniu būdu.<br />
1951-ieji metai buvo ypač nepalankūs derliui nuimti — buvo labai lietingas ruduo. Iš pasėtų<br />
780 ha rankomis buvo nuimtas derlius nuo 353 ha. Kolūkio pirmininkui A. Valtui nepaklusus<br />
rajono partijos komiteto vadovų įsakymui įvykdyti grūdų valstybinių prievolių planą (visi<br />
kolūkiečiai buvo organizuoti derliui nuimti), rajono partijos komiteto pasiūlymu visuotinis<br />
kolūkiečių susirinkimas A. Valtą atleido iš kolūkio pirmininko pareigų. Visuotinis narių<br />
susirinkimas išrinko ir patvirtino kolūkio pirmininku Tadą Švažą.<br />
Kolūkio pirmininkai keitėsi dažnai. 1953 m. vasario mėnesį pirmininku išrinktas MTS<br />
agronomas Stasys Narutavičius, o gruodžio mėnesį atleistas. Nuo 1953 m. gruodžio mėn. nauju<br />
kolūkio pirmininku buvo išrinktas LKP Mažeikių rajono komiteto antrasis sekretorius Dionyzas<br />
Samoilovas, kuris dirbo pirmininku iki 1954 m. vasario mėn. 10 d. Nuo tada pirmininku dirbo<br />
buvęs Mažeikių rajkoopsąjungos valdytojas Domas Šiaulys. Jis dirbo iki 1958 m. vasario 10 d.<br />
Nuo šios dienos kolūkio pirmininku išrinktas Jonas Mockus, kuris šias pareigas ėjo iki 1964 m.<br />
vasario 6 d. Dėl dažno kolūkio pirmininkų keitimosi kolūkis ekonomiškai buvo silpnas ir LTSR<br />
LKP CK nutarimu buvo įtrauktas į atsiliekančių kolūkių sąrašą. Trūkumai kolūkyje daugiausia<br />
susidarė dėl kai kurių Stalino asmenybės kulto laikotarpio klaidų. 1953 m. rugsėjo mėn. įvyko<br />
TSKP CK plenumas, po kurio buvo padidintos žemės ūkio produktų kainos, panaikintos<br />
valstybinės prievolės ir nustatyti kolūkiams vieningi supirkimo planai. Po šio plenumo kolūkis<br />
pasiekė kai kurių laimėjimų.<br />
1950 m. kolūkio nedalomieji fondai (planingai sudaromi tikslinės paskirties materialiniai ir<br />
piniginiai ištekliai) sudarė 37218 rub., 1964 m. — jau 538000 rub. 1950 m. buvo įsigyta<br />
pagrindinių priemonių už 300 rub., 1964 m. už 35000 rub. Kolūkis naudojosi 6 vikšriniais ir<br />
7 ratiniais traktoriais. Gabių mechanizatorių Stasio Kriaučiūno, Juozo Kubilyno, Prano Viliaus<br />
dėka visiškai mechanizuotas kukurūzų auginimas. 1965 m. mechanizuotai nuimamas ir grūdinių<br />
kultūrų derlius — kolūkis įsigijo du kombainus SKP-4. Mechanizuojami buvo ir kiti darbai.<br />
1953—1955 m. kolūkyje buvo pastatyta tipinė 150 vietų karvidė ir 150 vietų kiaulidė.<br />
Kolūkiečiai kėlėsi į naują gyvenvietę. Pirmieji persikėlė P. Levickas, J. Gudinas, A. Montvydas ir<br />
kiti.<br />
Svarbus įvykis kolūkyje buvo 1963 m., kai buvo įvestas valstybinis elektros tinklas. Kaime<br />
sužibo elektra. Buvo elektrifikuotos šešios laukininkystės brigados. Didėjant darbo našumui,<br />
išaugo kolūkiečių atlyginimas. 1950 m. už vieną darbadienį buvo mokama po 0,01 rub., o<br />
1964 m. — po 0,77 rub., neskaičiuojant atlyginimo natūra. 1965 m. Užlieknės kolūkyje buvo 32<br />
motociklai. Keli kolūkiečiai tais pačiais metais jau turėjo lengvąsias mašinas. 1965 m. vasario<br />
6 d. kolūkio pirmininku išrinktas jaunas, energingas žmogus — Antanas Zavadskas. Jis baigęs<br />
26
Change language