O išmoko paprastos tiesos

pirkėjas turėtų iš ko rinktis. Šventiniai atvirukai buvo siunčiami ne tik Lietuvoje, bet keliavo ir į
užsienį — Angliją. Mat daug užliekniškių yra išvykę ten uždarbiauti.
GERO VAIKŲ AUKLĖJIMO RECEPTO MOTINA NETURI
Gražus Nijolės ir Leono Mazeliauskų namas išsiskiria iš kitų namų Užlieknėje dailia metaline
stogine. Ją kaldino patys šeimininkai.
L. Mazeliauskas įvaldęs kalvystės amatą patraukė ir vidurinįjį sūnų Simoną. Jų darbai ne tik
praktinės, bet ir meninės paskirties: vartai, kryžiai, žvakidės, vėjarodės, net lova.
Sūnūs
Išaugino N. ir L. Mazeliauskai tris sūnus: darbščius, nagingus, siekiančius mokslo. Dažnas
užliekniškis pasakytų: „Mazeliauskų sūnūs — pavyzdys kitiems”.
Vyriausiasis sūnus Tadas sukūręs šeimą gyvena Klaipėdoje. Mama juokauja: „Vienas jau
apsiramino...”. Vidurinysis Simonas gyvena su tėvais. Jaunėlis Aleksas, vadinamas „moksliuku”,
į tėvų namus grįžta savaitgaliais. Jis mokosi Mažeikių „Gabijos” gimnazijos antroje klasėje ir
gyvena mieste pas tetą.
Nelaikė ant pasaitėlio
N. Mazeliauskienė paklausta, kaip sugebėjo išauginti ir išauklėti tokius šaunius sūnus,
purtydama galvą atsakė, jog jokio ypatingo recepto nežinanti...
Už motiną pasakyti pasišovė sūnus Simonas: „Tėvai nė vieno iš mūsų niekada „nelaikė ant
trumpo pasaitėlio”. Visi turėjo ir turi pasirinkimo laisvę. Tadas norėjo vesti, tai ir vedė. Aš kol
kas ant „tėvų sprando sėdžiu”. Aleksas — įlindęs į kompiuterį nuo ryto iki vakaro. Viskas
visiems galima. O jeigu rimtai, tai jei gerbsi tėvus, tai ir jie tave gerbs bei pasitikės”.
N. Mazeliauskienė šypsodama ėmė stabdyti šeimos „pliurpalą” (nė vienas jų šeimoje toks
nesąs) ir liepė Simonui geriau parodyti savo kalvystės darbus, arba Alekso diplomus, pelnytus
respublikinėse fizikų, matematikų olimpiadose.
Mėgsta smulkius darbus
Tėvai Simono pasirinkimui įtakos neturėjo. Kalvystės amatą pasirinko prieš dešimt metų.
Sūnus mėgsta daryti smulkius kalvystės darbus: žvakides, židinio įrankius, staliukus. Yra ir lovą
nukaldinęs. Šiuo metu neturįs ką parodyti. Viską prieš šventes išpirko...
Kaip byloja istoriniai šaltiniai, Užlieknėję kalvystės amato tradicijos senos. Simonui kalvio
autoritetas — mažeikiškis Algis Stankus. Jo menas Simoną žavi tuo, kad Stankus savo
kūriniuose nesikartoja. Vien ko vertos jo idėjos... Simonas Šiaulių universitete studijuoja
braižybą — darbus. Pasak Simono, iš kalvystės nelabai pragyvensi, nes daugelis, kas norėjo
apsipirko, o dabar dažniau tik pasidžiaugia, pasigroži darbais. Jaunas vyras pamąsto ir apie tai,
kad sveikata ne visada leidžia užsiimti kalvyste.
DIRBANTIS IR SVAJOJANTIS ŽMOGUS YRA GRAŽUS
Birutės ir Juozo Skutulų namą puošia lentelė „Pavyzdingai tvarkoma sodyba”. Kieme
kiekvienas daiktelis turi savo vietą. O sodybos kiemas, nors ir žiemą, primena botanikos sodą.
Birutė ir Juozas — stambūs ūkininkai. Jų valdose 200 hektarų žemės.
Birutė kilusi iš Užlieknės. Gimė ūkininkų šeimoje. Jos tėveliai Ona ir Jonas Vaičkai taip pat
užliekniškiai. Dabar likusi tik mama. Kaip mena Birutė, tėveliai buvo darbštūs, to mokė ir
vaikus. Apskritai, kaimo žmogus neįsivaizduoja savęs nedirbančio.
Pradėjo nuo šaukšto
B. ir J. Skutulų vedybinis gyvenimas prasidėjo „nuo šaukšto” Latvijoje. Jauni žmonės norėjo
prasigyventi. Pardavimui ėmė auginti agurkus. Latviai juokėsi iš jų „verslo”, bet atkaklūs
žemaičiai rankų nenuleido.
Latvijoje gimė pirmasis vaikas Rolandas. Kai jis tik pradėjo kalbėti latviškai, Birutė vyrui
pasakė: „Viskas, Latvijoje „nestovėsim” nė dienos, grįžtam į Lietuvą...”. Kaip tarė, taip padarė.
Grįžo į gimtąją Užlieknę, kaip sakė Birutė, gražiausią Lietuvos kampelį.
Čia Skutulai susilaukė dar dviejų vaikų — Ingos ir Andželikos. Vyresnioji dukra dabar
studijuoja Vilniaus universitete rusų kalbą, o Andželika tėvų džiaugsmui dar tebėra namuose. Ji
mokosi Užlieknės pagrindinės mokyklos šeštoje klasėje.
62