You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
Stefa mokėsi Sovaičių septynmetėje, baigė Viekšnių vidurinę mokyklą ir iš karto pradėjo<br />
dirbti Užlieknės septynmetėje biologijos mokytoja.<br />
Merginai patiko pedagoginis darbas, ji mylėjo vaikus, todėl jokių abejonių nebekilo, ir ji<br />
neakivaizdžiai pradėjo studijuoti biologiją.<br />
Po poros metų jai buvo patikėtos mokyklos direktorės pavaduotojos pareigos, o po 25-erių<br />
darbo metų ji tapo Užlieknės pagrindinės mokyklos direktore. 12 metų šiame poste išugdė stiprų<br />
pareigos ir atsakomybės jausmą.<br />
Du Stefanijos broliai taip pat pasirinko pedagogų profesijas, keturi tapo žemės ūkio<br />
specialistais. Iš šešių trys įgijo aukštąjį išsilavinimą.<br />
KRAŠTOTYRININKĖS BRUOŽŲ TURĖJO NUO JAUNYSTĖS<br />
Anais laikais mokykloje veikdavo jaunųjų gamybininkų, gamtininkų būreliai. Jiems<br />
vadovaujanti biologijos mokytoja su vaikais atlikdavo įvairius tiriamuosius bandymus. Jaunieji<br />
gamybininkai dalyvaudavo rajoniniuose jaunųjų laukininkų, melžėjų sąskrydžiuose. Norėdami<br />
pasiruošti šiems renginiams, mokiniai lankydavosi kolūkio fermose. Melžėjos mokė juos<br />
sutvarkyti ir paruošti darbui melžimo aparatus, melžti. Agronomai aiškindavo, kaip auginamos<br />
daugiametės žolės, nuimama ir džiovinama jų sėkla. Mokiniai dirbdavo kolūkio sandėliuose iki<br />
1-2 valandos nakties, nes tik tada į sandėlius būdavo parvežama sėkla. Mokiniams reikėdavo ją<br />
supilti į aruodus, o vėliau prižiūrėti, kad nesukaistų, vartyti.<br />
Tas darbas nenuėjo veltui. 1984 metais Užlieknės pagrindinės mokyklos jaunieji<br />
gamybininkai dalyvavo sąjunginiame jaunųjų gamybininkų konkurse Maskvoje. Konkursui buvo<br />
pateikti trejų metų stebėjimai ir aprašai tema „Pašarų reikšmė pieno kiekybei ir kokybei”.<br />
Užliekniškiai užėmė trečiąją vietą. Tai buvo didžiulis pasiekimas ne tik jaunųjų gamybininkų, bet<br />
ir jiems vadovavusios mokytojos S. Končiuvienės, kuri paruošė ir sutvarkė visą medžiagą.<br />
Galbūt tai ir buvo pirmasis, netgi nesąmoningas žingsnis jos kraštotyrinio darbo link. Darbo,<br />
kurio ji ėmėsi, praėjus daugiau kaip 15 metų.<br />
Antrasis panašaus pobūdžio darbas laukė Stefanijai dirbant mokyklos direktoriaus<br />
pavaduotoja. Švietimo skyriaus nurodymu pedagogams reikėjo paruošti išsamius savo darbo<br />
aprašymus, įskaitant autobiografiją ir atsiminimus.<br />
Ant stalo guli tvarkingai į specialų albumą sudėti rašytiniai tekstai, dokumentai, nuotraukos.<br />
Albumo pradžioje Sovaičių septynmetės mokyklos baigimo pažymėjimas, mokinio bilietas su<br />
nuotrauka, Švietimo skyriaus įsakymai apie paskyrimus, universitetą baigusiųjų kurso vinjetė,<br />
Purvėnų pradinės ir Viekšnių vidurinės mokyklų klasės draugų, ekskursijos į Leningradą (dabar<br />
— Sankt-Peterburgas) nuotraukos. Čia įamžintas ir Užlieknės mokyklos pastatas, į kurį atėjo<br />
dirbti ką tik vidurinę baigusi abiturientė, jos mokiniai, mokytojų kolektyvas, jaunieji<br />
gamybininkai. Pateikti jų veiklos aprašymai, atsiminimai apie mokslo ir darbo metus,<br />
ekskursijas.<br />
Surinkta medžiaga apima 52 metus, nuo 1949 iki 2001-ųjų.<br />
Kryžiutė-Poškuvienė Angelina. Smilgos vėjyje. Atsiminimai. — Žerkščiai, 2009-07-01. —<br />
Rankraštis. — Pastaba: Tekste minimos vietovės: Krakiai, Paulianka, Avižliai, Viekšnių<br />
geležinkelio stotis, senieji Padvareliai, Rekečiai, senoji Pakalupė, Užlieknė, Viekšniai. Visas<br />
tekstas yra šios knygos II tomo skyriuje: KRYŽIUTĖ-POŠKUVIENĖ ANGELINA. — Tekste:<br />
Mes karo pabėgėliai<br />
Mes išvažiavome su arkliu į už Ventos upės esantį Užlieknės kaimą. Vežime sėdėjome aš ir<br />
babytė. Pasiėmė maisto ir rūbų tiek, kiek tilpo į vežimą. Išvažiuoti skubėjo ir, kaip mama<br />
pasakodavo, pasiėmė ne pačius reikalingiausius rūbus. Prieš tai skrynias su patalyne, kai ką iš<br />
baldų išvežė pas babytės seserį Marijoną Kriaučiūnienę, kuri gyveno netoli Viekšnių geležinkelio<br />
stoties.<br />
Užlieknėje apsistojo pas Tyrius — tėvelio seserį su šeima. Bet kaip tik paaiškėjo, kad kaip tik<br />
pro ten eis fronto linija. Vėl reikėjo vykti toliau. Tėvelis su kaimo vyrais kasė žemėje bunkerį<br />
pasislėpti kai bus pats mūšio įkarštis. Bunkeryje vietos buvo mažai, o žmonių prisigrūdo daug.<br />
Mamai vietos buvo tik atsiklaupus. Ir, sėdėdama ant kulnų, ant kelių laikė mane. Šalia pusiau<br />
gulomis sėdėjo babytė. Aš be perstojo zirziau: „Mama, aš noriu valgyti, kodėl tu neduodi?” O<br />
valgyti nebuvo ko nei bunkeryje, nei išlipus iš jo. Biro mamos ašaros ant mano skruosto. Nebuvo<br />
66
Change language