O išmoko paprastos tiesos

Klebonijos pastatas tebestovi, tik jau atnaujintas, apmūrytas, o jame gyvena žmonės.
Sovietmečiu klebonijoje buvo įsikūrusi kolūkio raštinė, biblioteka ir kitos įstaigos. Alyvų alėja,
vedanti iš bažnyčios į kleboniją, iškirsta neseniai. Netoli bažnyčios buvusi špitolė. Joje gyveno
tikintieji beturčiai, davatkos, varpininkės, zakristijonas. Pokariu šiame pastate įsikūrė paštas ir
kultūros namai. Paštas tebedirba iki šiol, o buvusių kultūros namų galas apleistas.
Šventoriuje prie vartų stovi senas nedidelis akmeninis paminklas su metaliniu kryžiumi,
statytas 1904 m. Manoma, kas jis atgabentas kartu su bažnyčia iš senosios jos stovėjimo vietos.
Panašus kryžius yra likęs ir senojoje vietoje. Pasakojama, kad ten palaidotas kunigas, kiti mano,
kad ten niekas nėra laidotas. Prie parapijų bažnyčių būdavo kapinės — anksčiau paprastai
šventoriuje buvo laidojami dvasininkai ir žymūs žmonės.
Po atgimimo bažnyčios šventoriuje pastatytas medinis kryžius Lietuvos krikšto jubiliejui
paminėti. Jo užrašas byloja:
1387 — 1987
Lietuvos krikštui 600 m.
Greta bažnyčios, aptvertos akmenų tvora, yra Užlieknės kapinės, veikiančios iki šiol. Žmonės
pasakoja, kad pirmasis žmogus čia palaidotas 1901 m. Šias kapines galima rasti pažymėtas dar
1867 m. sudarytame žemėlapyje. Greičiausiai ši vieta tada buvo numatyta kapinėms ir pažymėta
minėtame plane. Kapinėse yra palaidoti dvasininkai: jau minėtas Stanislovas Ercius (m. 1936-04-
23, 54 metų) ir Kazimieras Vilkickas (1874-01-02—1943-10-24), gyvenęs ir kunigavęs
Užlieknėje. Kiek tolėliau į vakarus nuo minėtų kapinių yra senosios Užlieknės kapinės, šiandien
pagal legendą vadinamos Žydų kapeliais. Iš tikrųjų niekas neprisimena čia laidojus žydus. Ant
kapinių kalnelio stovi akmeninis kryžius su užrašu:
Pund.
Leonas ir Cicilija
Sidabrai
1925
Žinoma, kad Sidabrai čia nebuvo palaidoti. Jie buvo paminklo fundatoriai, nes kapinaitės
buvo jų žemėje. Užlieknėje kapelių liekanos dar yra miškelyje I. Poškaus žemėje ir pušynėlyje
už I. Kučkos sodybos.
Medžialenkėje yra senos kapinaitės apipiltos pylimėliu. Jose yra keli išvirtę akmeniniai
paminklai. Senesni žmonės kalba, kad čia buvo laidojami žmonės siaučiant marui. Vienintelis
įskaitomas užrašas byloja: 1904 m. Antonas ir Monika Galminai. Šie žmonės greičiausiai yra
paminklo fundatoriai, nes kapinės yra Galminų žemėje.
Paventės kaime, netoli Ventos, yra senkapiai, vadinami Milžinkapiais. Jie įtraukti į vietinės
reikšmės archeologijos paminklų sąrašą. Vietiniai gyventojai nežino, kodėl jie pavadinti
Milžinkapiais. Yra „manoma, kad senovėje pasižymėjusius karius lietuviai vadina milžinais ir tik
vėliau didvyriais”.
Būtent Paventės kaime 1932 m. buvo rastas III a. romėnų kultūros bronzinis kaklo
papuošalas. Lėlaičių senkapiai (pagal padavimą Veselės kapinės) yra Pievupio dešiniajame
krante prie vieškelio. Senųjų paminklų užrašai neįskaitomi. 1999 m. čia buvo pastatyti du nauji
kryžiai. Pirmasis su užrašu: „Šiuipių ir Barauskų giminėms atminti. 1999”. Antrasis, skirtas
žuvusiems pokario rezistentams, su užrašu:
Lietuva, už tave mirti išėjom
Šiuipys Pranas 1922—1948
Švažas Albertas 1918—1948
Sesuo, Šiuipių giminės
Kitoje to paties upelio pusėje yra kiti Lėlaičių kapeliai. Meinoriuose yra trejos kapinaitės:
Pranausko, Jonuškio ir Kulvinsko žemėje. Pastarosiose pastatytas naujas kryžius giminei atminti.
Visos anksčiau aprašytos kapinės yra išlikusios, bent jau galima atpažinti buvus kapavietes.
Yra ir tokių kapelių, kurie sulyginti su žeme ir juos mena tik senesnieji gyventojai. Tokios
kapavietės būtų Užlieknėje Ūdros žemėje, Sedalio žemėje, Medžialenkėje Kuodžio žemėje.
47