Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
Metai Cnt/ha<br />
1987 38,4<br />
1988 27,9<br />
1990 36,8<br />
1991 32,1<br />
Kitų kultūrų derlingumas cnt/ha<br />
1973 1981 1984 1986 1987 1988<br />
Bulvių ? 101 145 200 202 112<br />
Linų pluošto 1,8 1,5 ? 4,2 5,4 ?<br />
Kolūkio gyvulių skaičius<br />
1966/70 1980 1981 1986 1987 1990 1991<br />
Galvijų 270 832 900 1168 1260 1283 1296<br />
Kiaulių ? ? ? 435 514 469 208<br />
Kolūkio technikos skaičius<br />
1965 1970 1981 1982 1983 1985 1986 1987<br />
Kombainų 2 7 8 10 9 11 ? ?<br />
Traktorių 8 16 26 30 28 36 29 38<br />
Automašinų 4 8 ? 12 ? 23 15 14<br />
Po nepriklausomybės atkūrimo<br />
Užliekniškiai žemės ūkio reformas pradėjo dar kolūkiečiais besivadindami. O naujovių<br />
iniciatorius buvo jaunas ūkio agronomas V. Radvilas.<br />
Užlieknės kolūkyje susibūrė du žemės ūkio kultūrų auginimo kooperatyvai. Bent taip juos<br />
vadina patys žmonės. Stambesnysis — Domo Kesmino vadovaujamas, išsinuomavo 180 ha<br />
žemės. Kitas, susikūręs dar anksčiau V. Radvilo iniciatyva (tuomet dar vyr. agronomo),<br />
išsinuomavo 90 ha žemės.<br />
Geru derliumi pradžiugino jų auginamos kultūros. D. Kesmino kooperatyvas prikūlė po 40,5<br />
centnerių miežių iš hektaro. Tokio derlingumo nėra buvę kolūkio istorijoje. Panašiai derėjo ir<br />
V. Radvilos kooperatyvo miežiai, o kviečių jis prikūlęs per 50 centnerių iš hektaro. Gausus buvo<br />
ir vasarinio rapso derlius.<br />
1991m. kolūkiečių visuotiniame ataskaitiniame susirinkime kolūkio pirmininku išrinktas vyr.<br />
agronomas Virginijus Radvilas (dabar „Ingman Vega” prezidentas).<br />
1991m. bendras kolūkio plotas buvo 2989,5 ha, žemės ūkio naudmenos — 1505,9 ha, ariama<br />
žemė — 1472,5 ha, miškai — 559 ha. Pagrindinių priemonių ūkyje buvo už 16 238 tūkst. rublių.<br />
Gauta 4244 tūkst. rub. pelno: 8319 tūkst. rub. įplaukų, 4075 tūkst. rub. išlaidų. Pagaminta<br />
produkcijos už 4690 tūkst. rub. Valstybei parduota 287,2 t. mėsos, 1326,3 t. pieno. Kolūkyje jau<br />
buvo keturi augalininkystės kooperatyvai, septyni ūkininkai. Stipriausi ūkininkai — Irena ir<br />
Juozas Gerikos, kiti — tik pradedantys.<br />
1991-ieji metai laikomi oficialia kolūkio iširimo data.<br />
1992 m. Užlieknėje išsijuosę dirba matininkai. Atmatuojama žemė norintiems savarankiškai<br />
ūkininkauti. Tarp pretendentų labai daug nematytų, iš kitur atvykusių. „Tikriausiai, buvusių<br />
žemės savininkų vaikaičiai”, — spėliojo užliekniškiai.<br />
Pamažu kolūkio turtas buvo privatizuotas. Vieni ūkininkai pradėjo ūkininkauti savarankiškai,<br />
kiti ėmė burtis į ūkininkų bendrijas. Tokios bendrijos susidarė keturios: D. Kesmino ir<br />
V. Žalkausko vadovaujamos augino žemės ūkio kultūras, A. Montvydo — teikė technines<br />
paslaugas, B. Čirvinsko — teikė grudų sandėliavimo paslaugas. Per dešimtį metų visos<br />
bendrovės iširo. Ilgiausiai išsilaikė B. Čirvinsko vadovaujamas kolektyvas.<br />
1999 m. Telšių apskrities viršininko administracijos įsakymu patvirtintas Užlieknės<br />
kadastrinis vietovės žemės reformos projektas. Patvirtinus projektą, toliau buvo tikslinama,<br />
matuojama žemė, sudaromos bylos nuosavybei atstatyti. Tokiu būdu Užlieknės ūkininkai turi<br />
visus reikalingus dokumentus, įrodančius, kad žemė — jų nuosavybė.<br />
32
Change language