O išmoko paprastos tiesos

Kultūros namų veikla
Kultūros namai Užlieknėje pradėjo veikti 1963 m. Jie įsikūrė buvusioje špitolėje.
Direktoriumi paskirtas A. Jonaitis, meno vadovu — A. Lingys. Jie subūrė saviveiklininkus į
dramos būrelį, moterų ansamblį, sporto būrelį. Kultūros namuose keitėsi šie darbuotojai:
P. Martinkus, J. Jakutis, D. Gustys, A. Kučka, S. Šlaustas, R. Misius, A. Kaveckaitė, Jautakytė,
O. Stasiulytė, J. Juciuvienė, S. Pušinskaitė, R. Radvilas, V. Baužytė, D. Petrošienė, S. Juciūtė,
R. Brazienė, S. Monkevičius, R. Vrubliauskaitė, R. Teniukaitė, D. Milieška, K. Žiogas,
R. Stonkuvienė. Geri saviveiklininkai yra buvę: S. ir O. Virkučiai, G. Kučkienė, D. Petrošienė,
V. Kaveckas, R. Daubaris, A. Dargis, M. Gecevičiūtė, A. Jucius, V. Valnickas, I. Kesminaitė,
J. Vaitkus, S. Juciūtė.
Per daugelį metų yra veikę šie būreliai: dramos ratelis, moterų ansamblis, vokalinis duetas,
instrumentinis ansamblis, agitmeninė brigada, skaitovų būrelis, liaudies šokių ratelis, vaikų
choras, mergaičių ansamblis, vaikų dramos ratelis, meninės gimnastikos būrelis. Jie
pasirodydavo per kolūkio šventes, šokių vakarais. Užlieknės kultūros namai socialistiniame
lenktyniavime neretai užimdavo prizines vietas, gerai su programomis pasirodydavo rajoninėse
apžiūrose, dainų šventėse.
Devintajame dešimtmetyje buvo numatyta Užlieknėje pastatyti milijono rublių sąmatinės
vertės kultūros namus. Šias viltis sužlugdė prasidėjusi privatizacija ir kolūkio griuvimas.
Apie 1997 m. kultūros namai persikėlė į buvusio vaikų darželio patalpas. Tokiu būdu šiame
pastate dabar yra trys įstaigos: kultūros namai, biblioteka ir med. punktas.
Pastaruoju metu kultūros namuose dirba E. Memienė, M. Pilybienė ir B. Žiaugaitė. Veikia
vaikų ir suaugusiųjų dramos, skaitovų, folkloro būreliai. Aktyviausi saviveiklininkai yra
P. Daiginas, R. Petrauskienė, S. Kučinskienė, B. Skutulienė, J. Priedininkas, I. Žalkauskaitė.
Kultūros namai organizuoja Šv. Kalėdų, Naujųjų metų, Šv. Velykų vakarus, Joninių ir Šv.
Magdalenos atlaidų gegužines ir kitas šventes.
Pašto veikla
Paštas Užlieknės kaime dirba nuo 1931 m. Pirmasis darbuotojas Simonas Virkutis, Jono, kurio
namuose įsikūrė ši įstaiga. Užliekniškis Antanas Stonys tada vežiojo paštą. Pokario metais paštas
persikraustė į špitolę, kur tebėra iki šiol. 1951 m. pašto viršininko pareigas iš tėvo perėmė sūnus
Simonas Virkutis, Simono, už šaunų darbą apdovanotas medaliu. Pastarajam išėjus į užtarnautą
poilsį, nuo 1996 m. pašte dirba Regina Petrauskienė. Daug metų laiškaneše yra dirbusi Stefanija
Vaitkaitė. Dabar spaudą nešioja Augustina Kristutienė ir ta pati R. Petrauskienė.
X. Archeologijos, istorijos ir kultūros paminklai
Įžymiausias istorijos ir kultūros paminklas Užlieknės apylinkėse yra Šv. Marijos Magdalenos
bažnyčia, esanti Užlieknės kaime, Šventupio kairiajame krante. XVIII amžiuje pastatyta medinė
koplyčia; nuolatinio kunigo nebuvo. Užlieknės koplyčiai 1784 m. paskelbti dveji metiniai
atlaidai. 1807 m. pastatyta nauja koplyčia. 1857 m. perstatyta. Priklausė Žemaičių vyskupijos
Viekšnių parapijai.
1926 m. įkūrus Lietuvos bažnytinę provinciją, vietoj Žemaičių vyskupijos buvo sudarytos
Kauno, Telšių ir Panevėžio vyskupijos. Tokiu būdu Šv. Marijos Magdalenos bažnytėlė atitenka
Telšių vyskupijai, Viekšnių dekanatui, Užlieknės parapijai.
1933 m. (kitais duomenimis 1929 m.) koplyčia užkelta ant apvalių rąstų ir sveika perkelta
apie 300 m. atstumu ir pastatyta ant vieno ūkininko dovanotos žemės. Koplyčia atnaujinta,
pastatyta ir klebonija. Tokiu būdu praktiškai virto Viekšnių filija su nuolatiniu kunigu.
Bažnytėlės steigėjas ir rektorius — klebonas Stanislovas Ercius.
Po Antrojo pasaulinio karo koplyčia vadinama bažnyčia. Nuolatinio kunigo neturi —
aptarnauja Viekšnių klebonas. Bažnyčia priklauso Telšių vyskupijai, Mažeikių dekanatui,
Viekšnių parapijai.
Užlieknė nuo seno garsėja Marijos Magdalietės atlaidais. Į juos dar tarpukario
nepriklausomoje Lietuvoje suplaukdavo minios maldininkų, kai kurie net iš Aukštaitijos.
Kažkada dvasiškasis ganytojas buvo turtingiausias žmogus apylinkėje, nors valdė nedidelę
parapijėlę. Jam priklausė 24 ha ūkis su erdviais trobesiais ir stebuklingu vandeniu Šventupyje,
kuris teka pro kleboniją. Stebuklingasis vanduo gerbiamam dvasiškiui duodavo daug pelno.
46