Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
Griūvant kolūkiui ir ardantis bendrovėms būta daug nesutarimų, vaidų, pykčio, ypač dalijantis<br />
turtą. Panašiai atsitiko ir matuojant žemę savininkams. Žemės dalybos sukiršino daugelį<br />
kaimynų, giminaičius pavertė priešais. Laimingi išlipę iš šios balos sausi. Šiandien užliekniškiai<br />
verčiasi kaip kas išmano: kas ūkininkauja, kas dirba valdišką darbą ar uždarbiauja, o kas girtauja.<br />
Paveldėtuose, išnuomotose ar pagal Valstiečių ūkio įstatymą gautose žemėse šiandien<br />
sėkmingai ūkininkauja Regina ir Algirdas Baliai, Bronė ir Antanas Beržinskiai, Liuda ir Petras<br />
Liekiai, Regina Keršienė, Birutė Aleksandravičienė, Nijolė Kateivienė, Antanas ir Stanislava<br />
Valtai. Bene didžiausią ūkį turi Zita ir Antanas Juzokai. Jie yra sudarę sutartį dėl nuolatinių<br />
konsultacijų su žemės ūkio konsultavimo biuru.<br />
1995 metais „Metų ūkininko” konkurso rajono ture ūkininkų sąjungos narei L. Liekienei<br />
komisija pripažino antrąją vietą.<br />
Juozas Gerika inkubatoriuose perino viščiukus. Audronė ir Alius Viliai bei Roma ir Zigmas<br />
Pociai Užlieknėje yra atidarę savo parduotuves. Pociai turėjo ir duonos kepyklą, tačiau greit šią<br />
veiklą jie nutraukė. Užlieknėje malūną pastatė kolūkis, kuriam iširus, malūną įsigijo užliekniškis<br />
Algirdas Intas. Individualiam naudojimui ūkininkai įsigyja nedidelius malūnus.<br />
Po atgimimo žinomas kalvis Algirdas Stankus bandė paversti Užlieknę meninės kalvystės<br />
centru. Visą gyvenimą Stankus troško turėti savo kalvę Užlieknės kaime. Tuometinė Mažeikių<br />
valdžia žadėjo meistrui padėti, melioracijos valdyba net apsiėmė jam kalvelę pastatyti... Tačiau<br />
šias viltis apkarpė prasidėjusios žemės dalybos, privatizacija. Taip Užlieknė neteko kalvio,<br />
vienintelio Lietuvoje žinančio Damasko plieno paslaptį. Šiandieninėje Užlieknėje yra vienintelis<br />
kalvis — Leonas Mazeliauskas. Jo pėdomis seka ir sūnus Simonas. Jų darbai turi ne tik praktinę<br />
paskirtį, bet ir meninę vertę, tai vartai, kryžiai, žvakidės, vėjarodės ir kt.<br />
Staliaus darbus puikiai atlieka Albertas Kubilynas ir Ignas Rimkus. Daugelis pastaraisiais<br />
metais pastatytų kryžių yra jų padaryti.<br />
Gaspadinių Užlieknėje buvo ir sovietmečiu (Cecilija Malerienė, Zita Švažienė, Rozalija<br />
Žiulpienė, Eufemija Rimkienė) yra ir šiandien (Zita Jucienė, Irena Vaitkuvienė, Vida<br />
Kazbarienė). Eufemija Rimkienė, g. 1919 m., siuvinėja kryželiu ant maišo audeklo, daugiausia<br />
pagalvėles. Daug darbų išdalijusi užliekniškiams. Gerai vertinami ir Sofijos Švažienės panašūs<br />
rankdarbiai. Mezgėjų, mezgančių savo reikmėms, yra nemažai, tačiau audėjų, audžiančių<br />
namuose, nebėra.<br />
VI. Gyventojų buitis ir gyvenamoji aplinka<br />
Turtingo tarpukario ūkininko sodyboje buvo šie trobesiai: gyvenamasis namas, tvartas,<br />
daržinė, klojimas, klėtis, pirtis, rūsys, malkinė. Vargingesnieji pastatų turėjo mažiau ir tie patys<br />
kuklesni. Didelės sodybos turėjo po du kiemus. Švarusis kiemas buvo tarp trobos ir klėties,<br />
ūkinis — tarp trobos ir tvartų.<br />
Gyvenamieji namai (trobos) buvo tradiciniai, žemaitiški. Sienos iš rąstų (tarpai užkamšyti<br />
samanomis), vertikaliai apkaltomis lentomis, kitaip sakant apipierytos, langai su langinėmis.<br />
Trobos centre — kaminas. Tai ūkinė patalpa be langų mėsai rūkyti ir laikyti, pašarams šutinti ir<br />
valgiui virti. Kamino sienos plūktos iš molio arba mūrytos iš nedegtų plytų: iki lubų vertikalios<br />
virš lubų pamažu susiaurėja ir išeina ant stogo. Asla plūkta iš molio. Svarbiausias įrenginys —<br />
atviras ugniakuras, kartais vietoj ugniakuro įrengiama krosnis. Kamino šonuose esančios<br />
priemenės (geroji vadinama sieniumi) skiria trobą į du galus: gerąją trobą ir prastąją trobą.<br />
Prastoji troba buvo naudojama kasdieniniam šeimos gyvenimui, geroji — svečiams. Prastoje<br />
troboje buvo virtuvė (kamara) ir bendras kamabarys. Kamaroje buvo krosnis, lentynos indams,<br />
stalas, suolai ar krėslai. Bendrajame kambaryje buvo stalas, suolai, ant sienos didelis kryžius,<br />
laikrodis, veidrodis, kabyklos drabužiams. Šiame kambaryje buvo valgoma ir dirbama.<br />
Alkierius — tai miegamasis. Didesniuose namuose jų būdavo net keli. Pagrindiniai baldai —<br />
lovos, skrynia. Alkierius puošiamas šventųjų paveikslais. Vaikai miegojo mediniuose<br />
pakabinamuose ar pastatomuose lopšiuose. Gerojoje troboje buvo svečių kambarys. Jis geriau<br />
prižiūrimas, laikomi geresni baldai: spinta, stalas, kėdės. Puošiamas paveikslais, gėlėm. Šalia<br />
svečių kambario — belangė kamara maistui arba rakandams laikyti.<br />
Patalpų grindys — obliuotų lentų, rečiau — plūktinė asla. Langai su gražiomis langinėmis,<br />
kurios saugojo nuo vėjų, šalčio ir plėšikų. Didesnės trobos buvo su prieangiu arba gonkomis iš<br />
vieno ar abiejų šonų.<br />
33
Change language