Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
namuose organizuojamas minėjimas su programa, bibliotekoje veikia parodos. Dirbantiems tai<br />
yra nedarbo diena, o bedarbiams mažai kuo iš kitų išsiskirianti diena. Vėliavas vasario 16-ąją irgi<br />
labai mažai kas iškelia.<br />
Mūsų senoliai labai sunkiai dirbo, tačiau mokėjo linksmintis. Vasaros metu buvo rengiamos<br />
gegužinės gražiose pievelėse arba daržinėse. Retkarčiais buvo pakviečiami dūdų orkestrai ar<br />
kapelos. Eiliniais sekmadienių vakarais grodavo pavieniai muzikantai. Šokdavo valsą, polką,<br />
cvinką, krakoviaką (klumpakojį), padispaną, fokstrotą. Geriausi muzikantai Medžialenkėje buvo<br />
bandonija, smuiku, klarnetu ir kontrabosu (basedla) grojantis Povilas Šlaustas, smuikininkas<br />
Jonas Gailius, armonikininkai Stasys Garalis ir Pranas Garalis, Užlieknėje — armonikininkas<br />
Jonas Antanavičius, Lėlaičiuose — klarnetininkas Antanas Žiulpa.<br />
Povilas Šlaustas grojo su savo sūnumis Povilu, Izidoriumi ir Aleksandru ir sudarė<br />
Medžialenkės kaimo kapelą, kuri grojo tik per šventes. Lėlaičiuose irgi buvo susidaręs<br />
orkestrėlis. Vadovavo muzikos mokykloje mokęsis ir nuo vokiečių besislapstantis mažeikiškis.<br />
Toks orkestras per Naujus Metus aplankydavo visas kaimo sodybas. Eidavo vakare. Pirmą maršą<br />
trenkdavo lauke, kad visi kaimynai girdėtų. Maršas kiekvienoje sodyboje paprastai būdavo vis<br />
kitas. Pirmą dalį muzikantai grieždavo, o antrąją dainuodavo. Kartais šeimininkai jau miegodavo<br />
ir nenorėdavo naktibaldų įsileisti ir vaišinti, duoti pinigų. Tam jie turėjo „slaptą ginklą”, prieš<br />
kurį atsiverdavo visos durys. Jei po kelių maršų durys vis neatsiverdavo, tada jau trenkdavo<br />
Prezidento maršą. Jei šeimininkas grojimą dar ištverdavo, tai pradėjus dainuoti „Du broliukai<br />
kunigai, du broliukai urėdai”, šokdavo iš lovos ir tvirtovės vartai atsiverdavo, o pro jas išlįsdavo<br />
ranka su pora litų saujoje. Kas galėjo ištverti tokią gėdą, kad grojant Prezidento maršą, durys<br />
neatsivertų.<br />
Minėtasis Antanas Žiulpa 1959—1960 m. grojo Viekšnių patriūbočių komandoje. Pokaryje<br />
Užlieknės kaime buvo susibūrusi kapela, kurioje grojo Alfonsas Pakamanis, Jonas Končius,<br />
Pranas Vilius, Augustinas Milieška. Šiandieniniai savamoksliai muzikantai Užlieknėje yra<br />
Henrikas Eisimantas, Vytautas Rimkus, Saulius Memys, Bronius Pilypas, Arūnas Batavičius,<br />
Nila Lukošienė (baigusi kultūros mokyklą).<br />
Dabar retai kas dainuoja savo malonumui. Senovėje skardžiabalsiai dainininkai dainuodavo<br />
net sunkaus darbo metu. Lėlaitiškis Kostas Barauskas ardamas savo skambiu tenoru plėšdavo ant<br />
viso kaimo: „Čiulba čiulbutis, gieda lakštutė ant putino šakelės”. Užlieknėje geri dainininkai<br />
buvo Antanas Mikalauskas, Jadvyga, Stefanija ir Petronėlė Reškytės, Meinoriuose — Justinas<br />
Raustys, Valė Pranauskaitė, Medžialenkėje — Domas, Simonas ir Jonas Gaudiešiai, Simas<br />
Kuodys, Antanas Galminas.<br />
Dar prieš keletą metų Užlieknėje gyvavo vyrų ir moterų giedorių komanda. Joje giedojo:<br />
Elena Knizikevičienė, Nadežda Vilienė, Stanislava Valtienė, Augustina Martinkienė, Aldona<br />
Šlaustienė, Stasys Šlaustas, Pranciškus Valantis, Antanas Vaičius, Juozas Bartkus ir kiti. Jų<br />
giesmės į amžinojo poilsio vietas palydėjo daugelį užliekniškių. Šlaustams mirus ir kitiems<br />
pasiligojus (visi pagyvenę) laidotuvėse ir metinėse nebegieda. Sekmadieniais ir per šventes dar<br />
susirenka pagiedoti į bažnyčią. Giesmininkų pamaina neruošiama.<br />
Tokiems darbams kaip mėšlų vežimas, javų kūlimas buvo organizuojamos talkos. Kaimynai<br />
talkindavo vieni kitiems. Mėšlavežio talkose dalyvaudavo 6—8 kopėjai, 5—7 kapstytojai,<br />
1 vertėjas, 4—6 važnyčiotojai su vežimais. Kopėjai tvarte prikopia mėšlo į vežimą,<br />
važnyčiotojas nuveža jį į laukus, vertėjas specialia šake išverčia mėšlą, o kapstytojas jį iškapsto,<br />
kad būtų galima aparti. Tokios talkos būdavo šiltu metų laiku (iki Joninių), todėl jaunimas po<br />
pietų, poilsio metu, kol ėda arkliai, mėgo laistytis vandeniu. Sako, kad retkarčiais šuliniuose ir<br />
vandens pritrūkdavę nuo to šėlsmo. Mėšlavežis buvo baigiamas iki 17 valandos. Na, o tada<br />
prasidėdavo patalkys. Pavalgius vakarienę, pakviečiamas muzikantas, prasideda šokiai, dainos.<br />
Javų kūlimo talkai reikėjo 20—25 žmonių. Į talkas susirinkdavo daugiausiai jauni žmonės —<br />
ūkininkų bernai, mergos bei sūnūs ir dukros. Darbas prie kuliamosios buvo sunkus, daug dulkių,<br />
todėl darbo metu jokių pramogų nebūdavo. Per metus būdavo dvi javų kūlimo talkos: žieminių<br />
javų kūlimas ir vasarinių javų kūlimas. Pavargęs jaunimas po talkos vis tiek norėdavo<br />
pasilinksminti ir vėl organizuojamas patalkys. Vasarojaus kūlimas — paskutinė rudens talka,<br />
todėl kai kurie gaspadoriai padarydavo alaus.<br />
42