14.08.2013 Views

O išmoko paprastos tiesos

O išmoko paprastos tiesos

O išmoko paprastos tiesos

SHOW MORE
SHOW LESS

Create successful ePaper yourself

Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.

namuose organizuojamas minėjimas su programa, bibliotekoje veikia parodos. Dirbantiems tai<br />

yra nedarbo diena, o bedarbiams mažai kuo iš kitų išsiskirianti diena. Vėliavas vasario 16-ąją irgi<br />

labai mažai kas iškelia.<br />

Mūsų senoliai labai sunkiai dirbo, tačiau mokėjo linksmintis. Vasaros metu buvo rengiamos<br />

gegužinės gražiose pievelėse arba daržinėse. Retkarčiais buvo pakviečiami dūdų orkestrai ar<br />

kapelos. Eiliniais sekmadienių vakarais grodavo pavieniai muzikantai. Šokdavo valsą, polką,<br />

cvinką, krakoviaką (klumpakojį), padispaną, fokstrotą. Geriausi muzikantai Medžialenkėje buvo<br />

bandonija, smuiku, klarnetu ir kontrabosu (basedla) grojantis Povilas Šlaustas, smuikininkas<br />

Jonas Gailius, armonikininkai Stasys Garalis ir Pranas Garalis, Užlieknėje — armonikininkas<br />

Jonas Antanavičius, Lėlaičiuose — klarnetininkas Antanas Žiulpa.<br />

Povilas Šlaustas grojo su savo sūnumis Povilu, Izidoriumi ir Aleksandru ir sudarė<br />

Medžialenkės kaimo kapelą, kuri grojo tik per šventes. Lėlaičiuose irgi buvo susidaręs<br />

orkestrėlis. Vadovavo muzikos mokykloje mokęsis ir nuo vokiečių besislapstantis mažeikiškis.<br />

Toks orkestras per Naujus Metus aplankydavo visas kaimo sodybas. Eidavo vakare. Pirmą maršą<br />

trenkdavo lauke, kad visi kaimynai girdėtų. Maršas kiekvienoje sodyboje paprastai būdavo vis<br />

kitas. Pirmą dalį muzikantai grieždavo, o antrąją dainuodavo. Kartais šeimininkai jau miegodavo<br />

ir nenorėdavo naktibaldų įsileisti ir vaišinti, duoti pinigų. Tam jie turėjo „slaptą ginklą”, prieš<br />

kurį atsiverdavo visos durys. Jei po kelių maršų durys vis neatsiverdavo, tada jau trenkdavo<br />

Prezidento maršą. Jei šeimininkas grojimą dar ištverdavo, tai pradėjus dainuoti „Du broliukai<br />

kunigai, du broliukai urėdai”, šokdavo iš lovos ir tvirtovės vartai atsiverdavo, o pro jas išlįsdavo<br />

ranka su pora litų saujoje. Kas galėjo ištverti tokią gėdą, kad grojant Prezidento maršą, durys<br />

neatsivertų.<br />

Minėtasis Antanas Žiulpa 1959—1960 m. grojo Viekšnių patriūbočių komandoje. Pokaryje<br />

Užlieknės kaime buvo susibūrusi kapela, kurioje grojo Alfonsas Pakamanis, Jonas Končius,<br />

Pranas Vilius, Augustinas Milieška. Šiandieniniai savamoksliai muzikantai Užlieknėje yra<br />

Henrikas Eisimantas, Vytautas Rimkus, Saulius Memys, Bronius Pilypas, Arūnas Batavičius,<br />

Nila Lukošienė (baigusi kultūros mokyklą).<br />

Dabar retai kas dainuoja savo malonumui. Senovėje skardžiabalsiai dainininkai dainuodavo<br />

net sunkaus darbo metu. Lėlaitiškis Kostas Barauskas ardamas savo skambiu tenoru plėšdavo ant<br />

viso kaimo: „Čiulba čiulbutis, gieda lakštutė ant putino šakelės”. Užlieknėje geri dainininkai<br />

buvo Antanas Mikalauskas, Jadvyga, Stefanija ir Petronėlė Reškytės, Meinoriuose — Justinas<br />

Raustys, Valė Pranauskaitė, Medžialenkėje — Domas, Simonas ir Jonas Gaudiešiai, Simas<br />

Kuodys, Antanas Galminas.<br />

Dar prieš keletą metų Užlieknėje gyvavo vyrų ir moterų giedorių komanda. Joje giedojo:<br />

Elena Knizikevičienė, Nadežda Vilienė, Stanislava Valtienė, Augustina Martinkienė, Aldona<br />

Šlaustienė, Stasys Šlaustas, Pranciškus Valantis, Antanas Vaičius, Juozas Bartkus ir kiti. Jų<br />

giesmės į amžinojo poilsio vietas palydėjo daugelį užliekniškių. Šlaustams mirus ir kitiems<br />

pasiligojus (visi pagyvenę) laidotuvėse ir metinėse nebegieda. Sekmadieniais ir per šventes dar<br />

susirenka pagiedoti į bažnyčią. Giesmininkų pamaina neruošiama.<br />

Tokiems darbams kaip mėšlų vežimas, javų kūlimas buvo organizuojamos talkos. Kaimynai<br />

talkindavo vieni kitiems. Mėšlavežio talkose dalyvaudavo 6—8 kopėjai, 5—7 kapstytojai,<br />

1 vertėjas, 4—6 važnyčiotojai su vežimais. Kopėjai tvarte prikopia mėšlo į vežimą,<br />

važnyčiotojas nuveža jį į laukus, vertėjas specialia šake išverčia mėšlą, o kapstytojas jį iškapsto,<br />

kad būtų galima aparti. Tokios talkos būdavo šiltu metų laiku (iki Joninių), todėl jaunimas po<br />

pietų, poilsio metu, kol ėda arkliai, mėgo laistytis vandeniu. Sako, kad retkarčiais šuliniuose ir<br />

vandens pritrūkdavę nuo to šėlsmo. Mėšlavežis buvo baigiamas iki 17 valandos. Na, o tada<br />

prasidėdavo patalkys. Pavalgius vakarienę, pakviečiamas muzikantas, prasideda šokiai, dainos.<br />

Javų kūlimo talkai reikėjo 20—25 žmonių. Į talkas susirinkdavo daugiausiai jauni žmonės —<br />

ūkininkų bernai, mergos bei sūnūs ir dukros. Darbas prie kuliamosios buvo sunkus, daug dulkių,<br />

todėl darbo metu jokių pramogų nebūdavo. Per metus būdavo dvi javų kūlimo talkos: žieminių<br />

javų kūlimas ir vasarinių javų kūlimas. Pavargęs jaunimas po talkos vis tiek norėdavo<br />

pasilinksminti ir vėl organizuojamas patalkys. Vasarojaus kūlimas — paskutinė rudens talka,<br />

todėl kai kurie gaspadoriai padarydavo alaus.<br />

42

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!