You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
pasistatė gražius pastatus, į svetimą kišenę nelindo. Beleckams gimė penki sūnūs ir dvi dukterys.<br />
Drausmingoje ir šviesioje ūkininkų šeimoje vyravo tautinės savigarbos jausmas, patriotinė<br />
protėvių dvasia. Visi, kas šią šeimą pažino, atsiliepdavo tik gerai — darbštūs, tikintys, anksti<br />
kyla į darbą, sekmadienius švenčia. Vaikai, jei ne svetur, tai namuose dirbo, dykai duonos<br />
nevalgė.<br />
Tekėjo kaip upė metai. Suaugo vaikai. Paseno tėvai. Keitėsi laikai. 1940-ųjų vasarą į Lietuvą<br />
atidundėjo bolševikų tankai. Dvidešimtmetis Pranas Beleckas grįžo iš tarnybos Lietuvos<br />
kariuomenėje puskarininkiu. Kai po ketverių metų tie patys rusų tankai sugrįžo, nešdami skurdą,<br />
tremtis ir kitokias skriaudas, pagal amžių kariuomenėje tarnauti jau buvo tinkami visi penki<br />
Beleckų sūnūs. Visi buvo prasilavinę ir gerai suvokė kraštą ištikusią nelaimę: ar rudas, ar<br />
raudonas — toks pat okupantas. Todėl broliai Beleckai nutarė neiti į svetimą kariuomenę, o<br />
laukti išmušant valandos, kuomet galės vyti lauk neprašytus okupantus.<br />
Apušroto sodžiaus 24 ūkininkų sodybos glaudėsi tarp didelių miškų. Vienas miško kampas<br />
siekė pačią Beleckų sodybą: išgriuvai iš trobos — ir tiesiai į girią.<br />
Rusai su savo pagalbininkais stribais suprato, kad penki vyrai iš patriotiškai nusiteikusios<br />
šeimos eis ne su jais, o prieš juos, tad nuo netikėtų jų apsilankymų neužsiverdavo durys. Ir vis<br />
tas pats klausimas:<br />
— Kur vaikai?<br />
Pirmasis krito vyriausias sūnus Jonas. Jis buvo išėjęs užkuriu į kaimyninę sodybą. Vieną rytą<br />
auštant sulojo šunys. Priėjęs prie lango ir pamatęs ateinančius uniformuotus vyrus, Jonas bėgęs<br />
miško pusėn, bet pakeliui jį pakirto atėjūnų kulka. Tą patį pirmąjį naujos okupacijos rudenį,<br />
1944-aisiais, kančiose nutrūko ir antrojo Beleckų sūnaus, Stasio, gyvenimas. Apsimetę<br />
partizanais, saugumiečiai jauną vyrą, trijų vaikų tėvą, ilgai vedžiojosi po sodybas ir miškus —<br />
gal suves su tikrais rezistentais. Stasys klastą pajuto ir nieko neišdavė. Tuomet saugumiečiai<br />
atėjo jau atvirai ir išsivedė, jau piktuoju reikalavo išduoti miško vyrus. Spėjama, kad Stasį<br />
kankino tol, kol užmušė.<br />
Trečiasis Beleckų sūnus, Vladas, gimęs 1923 metais, buvo mokęsis Šiaulių gimnazijoje.<br />
Buvęs labai gabus mokslui ir sugebėdavęs viską dirbti. Be to, dar mokėjęs gražiai armoniką<br />
virkdyti, buvęs draugų mėgiamas ir daug jų turėjęs. Vladas daug padėdavęs ir partizanams.<br />
Broliui Pranui 1945 metų pavasarį jis parūpino dokumentus vykti traukiniu į Dzūkiją, kur buvęs<br />
šaukiamas partizanų vadų suvažiavimas. Deja, nelaimė ir jam pastojo kelią: kuliant javus tėvų<br />
ūkyje, atėjo ir areštavo. Tėvai apie Vladą jokių žinių nebegavo, tik po daugelio metų<br />
dokumentuose aptikta, jog jau po savaitės vaikiną nuteisė penkiolikai metų, o kaip ir kur žuvo,<br />
nežinoma.<br />
Nuo pat pirmųjų okupacinės sovietų kariuomenės sugrįžimo dienų net atokiausiuose<br />
kaimuose įsivyravo teroras ir baimė. 1944 metų gruodžio 25 d. Apušroto kaimą kaip širšės<br />
užplūdo rusai ir stribai. Matyt, įtarė sodybose esant partizanų. Pirmiausia pelenais paleido<br />
pakeliui į Spaigius buvusią Maskoliūnų sodybą. Iš šios sodybos penki sūnūs buvo išėję į miškus.<br />
Sudegino ir Gedžiaus namus, nes jo sūnus taip pat buvo miške. Beleckams gaisru seniai grasino,<br />
jei neprisistatys ieškomas sūnus Pranas. Suprantama, kolaborantai jo nesulaukė, tad išliejo pyktį<br />
ant tėvų ūkio. Užgriuvusių nelaimių sukrėsta, Ieva Beleckienė tik verkė ir meldėsi.<br />
Nebeturėdami savo pastogės, senieji Beleckai glaudėsi tai vienur, tai kitur. Kartą, matyt pasiilgę<br />
savo kaimo, sugrįžo į Apušrotą. Tikriausiai, kam nors pranešus, buvo suimti ir 1947 metų kovo<br />
pabaigoje ištremti į Sibirą be teisės sugrįžti.<br />
Tėvus ištrėmus, gimtajame krašte liko du sūnūs. Jauniausiasis, 1926 metais gimęs Algirdas,<br />
buvo pramokęs siuvėjo amato ir ėjo per kaimus siūdamas. KGB agentai netruko suuosti, kas<br />
tasai keliaujantis siuvėjas, ir iš Žvyrelės vienkiemio netoli Akmenės kartą išsivedė tardyti. Antrą<br />
sykį saugumiečiai aukos nebesulaukė. Vėl pašauktas į tardymą, jis išėjo į mišką, pas brolį Praną.<br />
Okupantai ir jų parankiniai nepamiršo ir dukterų. Joana Vasiliauskienė augino 5 vaikus, tarp<br />
jų — ir mano pašnekovą Zigmą. Saugumiečiai nepaleido jos iš akių, daug kartų tardė, grasino<br />
represijomis. Joanos vyras Stasys Vasiliauskas ne vienerius metus išbuvo miškuose, kovose du<br />
kartus buvo sužeistas, namiškiai sužeistą parsigabeno ir gydė bunkeryje, bet 1948 metais jį<br />
okupantai suėmė ir nuteisė 25 metams kalėti. Grįžo po 13 metų kalėjimo ir 1966-aisiais mirė. Tik<br />
5
Change language