Meteorologijos pagrindai - Hidrologijos ir klimatologijos katedra

Egidijus Rimkus „Meteorologijos įvadas“pavėjinėje žemyneigiai srautai. Oras, kildamas šlaitu, sausaadiabatiškai vėsta, virš kondensacijoslygio vandens garų perteklius kondensuojasi, o oras toliau vėsta jau drėgnaadiabatiškai.Priešvėjiniame šlaite susidaro debesys, iškrinta krituliai (6.21 pav.).Oras, besileisdamas pavėjiniu šlaitu adiabatiškai šyla. Kadangi vandens garų pertekliusiškrito kritulių pavidalu, oras iš karto šyla sausaadiabatiškai ir į slėnį oras patenka aukštesnėstemperatūros bei mažesnio drėgnumo, nei prieš kalnagūbrį. Kuo didesnis aukštis, iš kurio orasleidžiasi, tuo labiau išauga temperatūra ir sumažėja drėgnumas.Pradėjus pūsti fenui meteorologinių sąlygų pasikeitimas slėnyje būna greitas ir stiprus.Žiemą feniniai vėjai greitai tirpdo sniegą: ne tik dėl aukštos temperatūros, bet ir didelio drėgmėsdeficito (vyksta labai intensyvus sniego garavimas). Vasarą karštas ir labai sausas vėjas gali taptididelių ir sunkiai užgesinamų miškų gaisrų priežastimi. Feno trukmė kinta nuo kelių valandų ikikelių parų.6.21 pav. Feno schemaFenams būdingi kamuoliniai debesys, kurie susiformuoja šlaito priešvėjinėje dalyje, o dalisjų dengia viršutinę kalnagūbrio dalį (sudaro vadinamąją feninę sieną). Taip pat kiek toliau nuokalnagūbrio susidariusių oro srauto bangų viršūnėse formuojasi lęšiškieji debesys.Feniniams vėjams priskiriami činukas (Uolietieji kalnai), austru (Rumunija), fenas (Alpės).Katabatiniai vėjaiKatabatinis vėjas – tai dažniausiai šaltas ir stiprus žemyn kalno šlaitu judantis oras. Jissusidaro orui vėstant virš sniego ar ledo dangos kalnų viršūnėse, plokštikalnėse, ledynuose ar netaukštesnėse kalvose. Tankus ir sunkus šaltas oras šlaitu leidžiasi žemyn ir dėl gravitacijos poveikiovėjas gali labai sustiprėti. Katabatinis vėjas pučia kelių šimtų metrų storio pažemio sluoksnyje.Pučiant katabatiniam vėjui oras leisdamasis adiabatiškai šyla. Jei kalnai nėra aukšti arba orotemperatūra formavimosi vietoje yra labai žema, tai ir nusileidęs vėjas bus šaltas. Antra vertus, kaikada nuo aukštų kalnų besileidžiantis katabatinis vėjas gali įgyti ir pakankamai aukštą temperatūrą.Daugelyje vietų katabatinis vėjas formuojasi šaltuoju metų laiku, nes būtent tada kalnaipasidengia sniego ar ledo danga. Tačiau kai kuriose vietose (Antarktidos, Grenlandijos aukštumose)sniegas išsilaiko ištisus metus ir katabatinis vėjas pučia beveik nuolat. Katabatinio vėjo greitisišauga, jei oro judėjimo kryptimi yra žemo slėgio sritis ir sinoptinio masto vėjų sistema sustiprinabesiformuojančią vietoje. Taip dažniausiai atsitinka šaltuoju metų laiku virš šalto kontinentonusistovėjus aukšto slėgio, o virš šiltos jūros – žemo slėgio sričiai.Jei šalto oro, judančio jūros pusėn, kelyje pasitaiko neaukštas kalnagūbris, tai oraspersiverčia per jį (dažniausiai per perėjas). Vyksta žymus oro srauto susiaurėjimas (srauto linijossutankėja), dėl to išauga jo greitis. Kai perėjos aukštis nedidelis, besileidžiantis oras adiabatiškaiįšyla nedaug, tačiau sunkio jėga labai padidina jo greitį (retais atvejais tam tikrose vietovėsegūsiuose jis gali siekti net 60 m/s). Naktį atšalus orui vėjo greitis tampa dar didesnis.Dažniausiai katabatinis vėjas pučia 1–-3 paras, nors virš kontinentinių ir kalnų ledynų jistampa kone pastovus.Katabatiniams vėjams priklauso bora (Adrijos jūros pakrantė), mistralis (Prancūzija) ir kt.99