Meteorologijos pagrindai - Hidrologijos ir klimatologijos katedra

Egidijus Rimkus „Meteorologijos įvadas“vėlyvą rudenį ir žiemą (7.17 pav.), o mažiausiai – pavasarį ir vasaros pradžioje. Tolstant įkontinento gilumą didėja vidujinių kritulių kiekis, kurių daugiausia iškrenta vasarą (didesnisdrėgmės kiekis ore bei stratifikacijos nepastovumas). Todėl kontinento gilumoje krituliųmaksimumas fiksuojamas vasarą, o minimumas – žiemą.100806040200mmVilniusKlaipėda1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12Mėnesiai7.17 pav. Vidutinė kritulių kiekio kaita per metus Vilniuje ir Klaipėdoje pagal 1971-2000 metųduomenis. Tolstant nuo jūros kranto kritulių kiekio maksimumas pasislenka vasaros mėnesių linkSniego dangaKai oro temperatūra ilgesnį laiką išlieka neigiama, sniegas, iškritęs ant žemės paviršiaus,neištirpsta ir susidaro sniego danga. Sniego danga labai stipriai veikia Žemės klimato sistemą. Jipasižymi dideliu albedu, todėl nemaža ateinančios Saulės spinduliuotės dalis yra jo atspindima.Žiemą sniego danga šaldo orą, virš jo dažnai formuojasi priežeminės spindulinio atvėsimoinversijos, pavasarį – sniego dangai tirpdyti sunaudojamas didelis šilumos kiekis.Sniego dangos būklę apibūdina jos storis ir tankis. Sniego storis priklauso nuo iškritusiosniego kiekio, jo tankio, vietovės reljefo bei augmenijos. Storiausia sniego danga dėl supustymosusidaro neigiamose reljefo formose, prie kliūčių, miške, ploniausia – kalvų viršūnėse, užuovėjinėjekliūčių pusėje.Sniego dangoje yra daug oro, todėl jos tankis vos iškritus sniegui nėra labai didelis irdažniausiai kinta nuo 0,04 iki 0,1 g/cm³. Toks purus sniegas pasižymi ypač mažu šiluminiulaidumu, todėl sniego danga silpnina šilumos apykaitą tarp dirvos ir oro. Sniegu padengta dirvaišlaiko ganėtinai aukštą temperatūrą, kuri labai priklauso nuo sniego storio. Žiemos sezonui artėjantį pabaigą, sniego tankis didėja ir gali siekti 0,3–0,6 g/cm³. Vidutinis žiemos meto sniego tankis yra0,2–0,25 g/cm³. Jei sniego paviršius šiek tiek aptirpsta arba ant sniego paviršiaus iškrenta lietus,kuris paskui vėl užšąla, sniego dangos paviršiuje formuojasi ledo pluta.Sniego tankiui didelę įtaką daro vėjo greitis sniego kritimo metu: pučiant stipriam vėjui,vyksta intensyvus snaigių skaldymas dideliu turbulentiškumu pasižyminčiame priežeminiame keliųmetrų sluoksnyje, taip pat velkant snaiges paviršiumi. Sumažėjus snaigių dydžiui bei padidėjus jųnugludinimui, susiformuoja žymiai tankesnė sniego danga. Sniego dangoje, susiformavusiojesniegui iškritus kelis ar keliolika kartų, išryškėja atskiri sniego dangos sluoksniai, kuriems būdingosskirtingos sniego tankio charakteristikos.Susidarius sniego dangai, snaigių forma joje kinta – šis procesas vadinasi metamorfizacija.Pavyzdžiui, dendritiniai kristalai suskyla į smulkesnius fragmentus ir didesnės dalelės didėjamažesnių sąskaita. Toks procesas vyksta tol, kol susiformuoja ganėtinai stambūs daugiau ar mažiauapvalios formos elementai. Manoma, jog lemiamą reikšmę šiame procese turi vandens garųmolekulių migracija. Suskilus dendritiniams kristalams, formuojasi ryšiai dviejų elementų kontaktovietose (šis procesas vadinamas prišalimu) ir taip padidėja sniego dangos tvirtumas beivientisumas. Ilgainiui kristalus jungianti sąsmauka pradeda storėti. Šiame procese vėl lemiamosįtakos turi vandens garų migracija.Sniego dangos slūgsojimo trukmė daugiausiai priklauso nuo platumos ir ilgėja didėjant jai.Taip pat sniego dangos trukmė ilgėja didėjant vietovės absoliučiajam aukščiui.125