Meteorologijos pagrindai - Hidrologijos ir klimatologijos katedra
Meteorologijos pagrindai - Hidrologijos ir klimatologijos katedra
Meteorologijos pagrindai - Hidrologijos ir klimatologijos katedra
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
Egidijus Rimkus „<strong>Meteorologijos</strong> įvadas“GaravimasGaravimas – vandens perėjimas iš skystos į dujinę būseną. Vandens garai patenka įatmosferą dėl garavimo nuo paklotinio pav<strong>ir</strong>šiaus <strong>ir</strong> dėl transp<strong>ir</strong>acijos.Transp<strong>ir</strong>acija – fiziologinis procesas, susijęs su vandens garinimu iš augalų. Vienu metutam tikroje teritorijoje vykstant garavimui <strong>ir</strong> transp<strong>ir</strong>acijai, jie gali būti įvardijami vienu terminu –evapotransp<strong>ir</strong>acija.Garavimo proceso esmė – atsk<strong>ir</strong>ų didžiausiu judėjimo greičiu pasižyminčių vandensmolekulių atsiplėšimas nuo vandens arba drėgnos d<strong>ir</strong>vos pav<strong>ir</strong>šiaus <strong>ir</strong> jų perėjimas į orą. Tam, kadmolekulė atsiplėštų nuo vandens pav<strong>ir</strong>šiaus, jos kinetinė energija turi būti didesnė nei vidutinėskystyje. Todėl vidutinė molekulių, liekančių skystyje, energija sumažėja, kartu mažėja <strong>ir</strong>garuojančio pav<strong>ir</strong>šiaus temperatūra. Kuo žemesnė pav<strong>ir</strong>šiaus temperatūra, tuo silpnesnis garavimas.Tam, kad garavimas toliau tęstųsi, reikalingas papildomas energijos, dažniausiai gaunamostiesiogiai iš Saulės ar netiesiogiai iš atmosferos, kiekis. Šiuo atveju molekulės skystyje pradedajudėti greičiau, išauga atstumas <strong>ir</strong> susilpnėja ryšiai tarp molekulių, todėl daugiau molekuliųatsiplėšia nuo skysčio pav<strong>ir</strong>šiaus.Kartu su molekulių atsiplėšimu nuo pav<strong>ir</strong>šiaus vyksta <strong>ir</strong> atv<strong>ir</strong>kštinis procesas, t. y. jųperėjimas iš oro į vandenį <strong>ir</strong> d<strong>ir</strong>vą. Didėjant atsiplėšusių molekulių skaičiui, daugėja <strong>ir</strong> grįžtančių įgaruojantį pav<strong>ir</strong>šių. Kai pasiekiamas pusiausvyros (prisotinimo) lygis, t. y. sugrįžtančių į vandensar d<strong>ir</strong>vos pav<strong>ir</strong>šių molekulių skaičius tampa lygus atitrūkstančių molekulių skaičiui, oras laikomasprisotintu. Vandens garų slėgis tuo metu vadinamas sočiųjų vandens garų slėgiu. Sočiųjų vandensgarų slėgis didėja augant oro temperatūrai (žr. skyrelį „Vandens garai ore“).Jeigu oro temperatūra mažesnė nei garinamo pav<strong>ir</strong>šiaus temperatūra, tai garavimas tęsiasi <strong>ir</strong>tada, kai oras tampa prisotintas. Tokiu atveju vandens garų perteklius kondensuojasi ore <strong>ir</strong> susidarogaravimo rūkas.Garavimo greitis yra sk<strong>ir</strong>tumas tarp atsiplėšiančių <strong>ir</strong> į skystį sugrįžtančių molekuliųskaičiaus. Jis yra išreiškiamas vandens sluoksniu (mm), išgaravusiu per laiko vienetą nuonagrinėjamo pav<strong>ir</strong>šiaus. Garavimo nuo paklotinio pav<strong>ir</strong>šiaus greitį bei išgaravusio skysčio kiekįreguliuoja penki svarbiausi veiksniai:1. Galinčio išgaruoti vandens kiekis.2. Energijos kiekis, kurį gauna garuojantis pav<strong>ir</strong>šius. Vienam vandens gramui išgarinti reikia2200–2500 J energijos (4.1 lentelė).3. Oro drėgnumas. Kuo oras sausesnis, tuo intensyvesnis garavimo procesas. Garavimasnutrūksta tada, kai oras v<strong>ir</strong>š jo tampa prisotintas.4. Vėjo greitis v<strong>ir</strong>š garuojančio pav<strong>ir</strong>šiaus. Turbulencijos metu vandens garai nunešami nuopav<strong>ir</strong>šiaus, o v<strong>ir</strong>š jo ats<strong>ir</strong>anda sausesnis oras. Dėl to garavimo procesas nesilpnėja.5. Atmosferos slėgis. Atmosferos slėgiui mažėjant, garavimo greitis auga (jei kitos sąlygosnesikeičia).1802 metais anglų chemikas Džonas Daltonas suformulavo garavimo dėsnį, pagal kurįgaravimo greitis (W) nuo vandens pav<strong>ir</strong>šiaus priklauso nuo sočiųjų vandens garų slėgio (E)(esamoje pav<strong>ir</strong>šiaus temperatūroje) <strong>ir</strong> vandens garų slėgio ore (e) sk<strong>ir</strong>tumo.Taigi:( ), (7.1)Wkur k – proporcingumo koeficientas iš dalies priklausantis <strong>ir</strong> nuo vėjo greičio, p – atmosferos slėgis(hPa).Garavimas nuo d<strong>ir</strong>vos pav<strong>ir</strong>šiaus yra žymiai silpnesnis, nes palengva d<strong>ir</strong>va džiūsta <strong>ir</strong> mažėjagalinčio išgaruoti vandens kiekis jos pav<strong>ir</strong>šiuje.Ore vandens molekulės sklinda dėl pačių molekulių judėjimo arba dėl molekulių judėjimokartu su oru. Antruoju atveju judėjimas daug intensyvesnis, nes jis vyksta dėl paties oroturbulencijos.104
Change language