Meteorologijos pagrindai - Hidrologijos ir klimatologijos katedra
Meteorologijos pagrindai - Hidrologijos ir klimatologijos katedra
Meteorologijos pagrindai - Hidrologijos ir klimatologijos katedra
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
Egidijus Rimkus „<strong>Meteorologijos</strong> įvadas“pav<strong>ir</strong>šiaus jos vėl sugrįžta į jonosferą. Šiam procesui kartojantis radijo signalas gali apkeliauti <strong>ir</strong>visą planetą.Atmosferos elektrinis laukasAtmosferoje debesys, krituliai, rūkas, aerozoliai turi elektros krūvį. Net „švarioje”atmosferoje egzistuoja elektros laukas, t. y. kiekvienas jos taškas turi vieną ar kitą potencialoreikšmę. Pagrindinė šio lauko charakteristika yra atmosferos elektrinio lauko stipris (E) – jėga,veikianti vienetinį teigiamą elektros krūvį atmosferoje. Kai nėra debesų, ji yra nukreipta iš v<strong>ir</strong>šaus įapačią <strong>ir</strong> išreiškiama lauko potencialo pokyčiu vienetiniam ilgiui (V/m). Tyrimų duomenimis,vidutinė E reikšmė prie žemės pav<strong>ir</strong>šiaus siekia 100–130 V/m. Žemė daugiausia turi neigiamą, oatmosfera – teigiamą krūvį. Tačiau kritulių, pūgos <strong>ir</strong> kitų atmosferos reiškinių metu elektrinio laukostiprio kryptis <strong>ir</strong> dydis gali keistis <strong>ir</strong> pasiekti net 1000 V/m.Toks atmosferos <strong>ir</strong> žemės krūviopasisk<strong>ir</strong>stymas yra aiškinamas didesniu teigiamųnegu neigiamų jonų skaičiumi atmosferoje. Žemėspav<strong>ir</strong>šius absorbuoja dalį atmosferoje susidariusiųneigiamų jonų <strong>ir</strong> tokiu būdu įgauna neigiamą krūvį.Dėl elektros krūvių sk<strong>ir</strong>tumo atmosferojevyraujančiomis sąlygomis susidaro nuolatinėelektros srovė, t. y. teigiami atmosferos jonai judalink žemės pav<strong>ir</strong>šiaus (9.1 pav.). Tokiu būdu pertam tikrą laiko tarpą žemės pav<strong>ir</strong>šiaus krūvis turėtųtapti neutraliu. Tačiau to neatsitinka. Realioje9.1 pav. Elektros srovės kryptis prie atmosferoje prie žemės pav<strong>ir</strong>šiaus elektrinio laukožemės pav<strong>ir</strong>šiaus įprastomis oro stipris visada yra didesnis už 0. Per parąsąlygomis (Nese, Grenci, 2005) didžiausias jis būna apie 19 valandą Grinvičo laiku.Yra išsk<strong>ir</strong>iamos kelios priežastys, aiškinančios, kas palaiko nuolatinį potencialų sk<strong>ir</strong>tumątarp žemės <strong>ir</strong> atmosferos. Svarbiausia iš jų – kib<strong>ir</strong>kštinė iškrova (žaibas) tarp debesies <strong>ir</strong> paklotiniopav<strong>ir</strong>šiaus perkūnijos metu. Vykstant kib<strong>ir</strong>kštinei iškrovai tarp žemės <strong>ir</strong> debesies, paklotinispav<strong>ir</strong>šius pasipildo milžinišku neigiamu krūviu (apie 20–30 kulonų) <strong>ir</strong> taip yra kompensuojamaslėtas neigiamo krūvio netekimas ne perkūnijos metu (9.2 pav.).9.2 pav. Elektros krūvių judėjimo atmosferoje bei žemės pav<strong>ir</strong>šiuje schemaVienu metu Žemės rutulyje vyksta apie 700–800 perkūnijų. Daugiausia jų tropinėseplatumose, kur intensyviausiai vyksta konvekciniai procesai. Būtent konvekcinių procesų parosciklas <strong>ir</strong> lemia elektrinio lauko stiprio kaitą per parą – apie 19 valandą Grinvičo laikukumuliatyvinis visuose žemynuose vykstančių perkūnijų poveikis yra pats didžiausias. Vėliau jisslopsta <strong>ir</strong> elektrinio lauko stipris mažėja.137
Change language