Egidijus Rimkus „<strong>Meteorologijos</strong> įvadas“(todėl išauga dujų tūris dA = pdV), atlikti. Kadangi šilumos prietaka adiabatinio proceso metuneegzistuoja (dQ = 0), tai vidinės energijos pokyčiai yra proporcingi atliktam mechaniniam darbui:-dU = dA. (4.2)Iš to išplaukia, kad oro temperatūros pokyčiai yra proporcingi oro tūrio pasikeitimui:-cvdT = pdv, (4.3)kur dT – oro temperatūros pokytis; c v – specifinė oro šilumos talpa, kai tūris pastovus (J/(kg×K)); dv– specifinio dujų tūrio pokytis; p – atmosferos slėgis.Specifinė šilumos talpa – tai šilumos kiekis, reikalingas vieno medžiagos kilogramotemperatūrą pakelti vienu laipsniu (Celsijaus arba Kelvino skalėje). Specifinė sauso oro šilumostalpa standartinėmis sąlygomis (p = 1000 hPa, t = 0 °C) yra lygi 1,005 kJ/(kg×K).Išeina, kad jei oras adiabatiškai plečiasi, tai jis atlieka darbą nukreiptą prieš išorinį slėgį <strong>ir</strong>todėl jo vidinė energija (t. y. molekulių kinetinė energija) <strong>ir</strong> oro temperatūra mažėja. Adiabatiškasoro tūrio suspaudimas vyksta dėl išorinių jėgų (atmosferos slėgio) poveikio, kuris didina vidinęenergiją <strong>ir</strong> kartu įšildo orą. Taigi:1. Oro tūriui adiabatiškai kylant į v<strong>ir</strong>šų jis patenka į mažesnio išorinio slėgio sluoksnius <strong>ir</strong>plečiasi, naudodamas vidinę energiją. Oro tūrio temperatūra mažėja.2. Oro tūriui adiabatiškai leidžiantis, jis patenka į didesnio išorinio slėgio sluoksnius <strong>ir</strong> yrasuspaudžiamas, o išorinių jėgų atliekamas darbas pereina į vidinę energiją. Oro tūrio temperatūraauga.Sausaadiabatiniai temperatūros pokyčiaiOro būvio pokyčiai sausame ar neprisotintame ore apibrėžiami sausaadiabatinio proceso,arba Puasono, lygtimi (žr. priedą “Puasono lygties išvedimas bei sausaadiabatinio gradiento dydžionustatymas“):( ) , (4.4)kur T 0 <strong>ir</strong> T – oro temperatūra proceso pradžioje <strong>ir</strong> pabaigoje (K), p 0 <strong>ir</strong> p – atmosferos slėgis procesopradžioje <strong>ir</strong> pabaigoje (hPa), R – specifinė dujų konstanta (kJ/(kmol×K)), c p – specifinė oro šilumostalpa, kai slėgis pastovus (kJ/(kg×K)). Pastaroji lygtis vadinama Puasono lygtimi. Santykis R/c p yrapastovus dydis <strong>ir</strong> lygus 0,286.Remdamiesi šia lygtimi galime teigti: jei procesas yra adiabatinis <strong>ir</strong> slėgis kinta nuo p 0 iki p,tai žinant pradinę oro temperatūrą T 0 galima apskaičiuoti temperatūrą T proceso gale.Atmosferoje oro plėtimasis <strong>ir</strong> dėl to vykstantis temperatūros bei slėgio kritimas dažniausiaiyra susijęs su aukštyneigiu oro judėjimu (4.1 pav.). Aukštyneigis judėjimas dažniausiai vyksta:1) šiltam orui kylant į v<strong>ir</strong>šų dieninės konvekcijosmetu ar dėl oro turbulencijos;2) lengvesniam šiltam orui kylant v<strong>ir</strong>š šalto;3) orui kylant kalnų šlaitais;4) orui konverguojant prie žemės pav<strong>ir</strong>šiaus;5) banginių procesų atmosferoje metu.Orui judant žemyn, jis suspaudžiamas, todėl didėja slėgis<strong>ir</strong> temperatūra. Žemyneigiai oro judesiai daugiausia siejamisu:1) vėsesnio oro leidimusi dieninės konvekcijos metuar dėl oro turbulencijos;2) oro leidimusi šaltos oro masės priekinėje dalyje;3) oro leidimusi kalnų šlaitais;4) oro konvergencija v<strong>ir</strong>šutinėje troposferoje;5) banginiais procesais atmosferoje. 4.1 pav. Oro tūrio plėtimasisbei temperatūros mažėjimassausaadiabatinio oro kilimo metu.43
Egidijus Rimkus „<strong>Meteorologijos</strong> įvadas“Vertikalius judesius realioje atmosferoje, kurių trukmė – nuo kelių valandų iki paros, galimasąlyginai laikyti adiabatiškais, t. y. vykstančiais be oro apykaitos su aplinka.Teoriškai nustatyta, kad adiabatiškai kylant sausam, neprisotintam orui temperatūranukrenta (0,98 °C/100 m), o adiabatiškai sausam orui leidžiantis – tiek pat išauga. Šis dydisvadinamas sausaadiabatiniu gradientu a .Adiabatinis gradientas parodo oro tūrio temperatūros kitimą orui judant vertikaliakryptimi. Jo negalima painioti su vertikaliu temperatūros gradientu (žr. skyrelį „Orotemperatūros kaita vertikalia kryptimi“). Pastarasis dydis rodo temperatūros kaitą didėjant aukščiuinejudančiame aplinkos ore <strong>ir</strong> priklauso nuo daugelio priežasčių. Kaip jau minėta, vertikalustemperatūros gradientas gali sk<strong>ir</strong>tis ne tik dydžiu, bet <strong>ir</strong> ženklu.Drėgnaadiabatiniai procesaiDrėgnaadiabatiniais vadinami procesai, vykstantys vandens garų prisotintame ore. Tarpadiabatiškai kylančio sauso <strong>ir</strong> drėgno neprisotinto oro yra vienas svarbus sk<strong>ir</strong>tumas. Adiabatiškaikylančiame sausame ore krinta tik temperatūra. Jei kyla drėgnas neprisotintas oras, krinta ne tiktemperatūra – ore esantys vandens garai artėja prie sočiųjų vandens garų būsenos, t. y. didėjasantykinis oro drėgnumas. Tam tikrame aukštyje garai tampa sočiaisiais (santykinis drėgnumastampa lygus 100 %). Šis aukštis vadinamas kondensacijos lygiu.Jei oras kyla aukščiau, toliau mažėja jo temperatūra, todėl ats<strong>ir</strong>anda vandens garų perteklius<strong>ir</strong> prasideda kondensacija. Tada išsisk<strong>ir</strong>ia šiluma. Kondensacijos metu išsisk<strong>ir</strong>iantis šilumos kiekispriklauso nuo kondensacijos proceso intensyvumo bei kondensacijos šilumos dydžio.Sk<strong>ir</strong>iasi sk<strong>ir</strong>tingų agregatinių būsenų vandens molekulių aktyvumas: lede jis mažiausiais,dujose didžiausias. Todėl reikalinga papildoma išorinė energija pereiti iš pasyvesnės į aktyvesnętermodinaminę būseną, pvz., iš ledo į vandenį. Ledo temperatūrai pasiekus 0 °C, reikalingas didelispapildomas energijos kiekis, sk<strong>ir</strong>tas sutraukyti egzistuojančius ryšius tarp ledo molekulių (4.1lentelė).Pavyzdžiui, vienam kilogramui ledo sušildyti 1 °C, reikalinga apie 2,03 kJ, o norint išt<strong>ir</strong>pintitokią pat ledo masę reikalingas labai didelis papildomas 334 kJ energijos kiekis. Pastarojo energijoskiekio užtektų sušildyti vandenį nuo 0 iki 80°C. T<strong>ir</strong>pstant ledui, kol jis visai neišt<strong>ir</strong>po, <strong>ir</strong> vandens, <strong>ir</strong>ledo temperatūra lieka artima 0 °C, kadangi visa gaunama energija yra sunaudojama faziniamv<strong>ir</strong>smui. Ir tik ledui visai išt<strong>ir</strong>pus, vandens temperatūra pradeda kilti. Agregatinės būsenospasikeitimui sunaudojama energija yra vadinama slaptąja vandens fazinių v<strong>ir</strong>smų šiluma.Antra vertus, pereinant į mažiau aktyvią būseną analogiškas šilumos kiekis yra išsk<strong>ir</strong>iamas įaplinką. Energijos kiekis, kurio reikia pereiti iš kietos būsenos į skystą <strong>ir</strong> iš skystos į dujinę, sk<strong>ir</strong>iasi,o energijos kiekis išsisk<strong>ir</strong>iantis į aplinką, kondensuojantis vandeniui, yra identiškas kiekiuisunaudotam vandens garinimo metu. Taip pat sutampa <strong>ir</strong> ledui t<strong>ir</strong>pdyti bei užšaldyti sunaudojamas(išsk<strong>ir</strong>iamas) šilumos kiekis.4.1 lentelė. Slaptoji vandens fazinių v<strong>ir</strong>smų šiluma, kJ/kg arba J/gT<strong>ir</strong>pimas (užšalimas) Garavimas (kondensacija) SublimacijaVanduo, 0 °C 334 2501 2835Vanduo, 25 °C 2441Vanduo, 100 °C 2258Sublimacija meteorologijoje – tai vandens garų perėjimas į kietą būseną arba garavimasnuo kieto pav<strong>ir</strong>šiaus, praleidžiant skystąją agregatinę būseną. Garų (kaip <strong>ir</strong> skysčio) perėjimas įkietą būseną dar vadinamas kristalizacija. Slaptoji sublimacijos šiluma yra apskaičiuojama kaipt<strong>ir</strong>pimo (užšalimo) <strong>ir</strong> garavimo (kondensacijos) fazinių v<strong>ir</strong>smų šilumos suma.Chemijoje sublimacija vadinamas tik garavimas nuo kieto pav<strong>ir</strong>šiaus.Taigi kylančiame prisotintame ore išsiskyrus dideliam kondensacijos šilumos kiekiui, orotemperatūros kritimas sulėtėja: dalis būtinos oro plėtimuisi energijos gaunama iš kondensacijos44