Meteorologijos pagrindai - Hidrologijos ir klimatologijos katedra

Egidijus Rimkus „Meteorologijos įvadas“fizikinius dėsningumus nagrinėja meteorologijos mokslo dalis vadinama atmosferos fizika.Atmosferos fizika nagrinėja: 1) atmosferos sudėtį ir sandarą; 2) atmosferos spindulinį režimą; 3)šilumos apykaitą ir šiluminį režimą atmosferoje bei ant žemės paviršiaus; 4) drėgmės apykaitą; 5)bendrosios atmosferos cirkuliacijos, jos sudėtinių dalių bei vietinės cirkuliacijos judėjimomechanizmą; 6) elektrinius, optinius ir akustinius reiškinius atmosferoje. Atmosferos fizikos dalis,nagrinėjanti atmosferos judesius ir su jais susijusius energijos virsmus, vadinama dinaminemeteorologija. Bendrieji fizikos dėsniai pritaikyti atmosferoje vykstantiems procesams, yra ir visųmeteorologijos šakų teorinis pagrindas. Tad daugiausia su atmosferos fizika susijusiemsklausimams ir yra skirtas šis vadovėlis.Dar viena labai svarbi meteorologijos šaka yra atmosferos chemija, kuri nagrinėjaatmosferos cheminę sudėtį bei pokyčius joje, veikiamus gamtinių ir antropogeninių faktorių beiatmosferoje vykstančių cheminių reakcijų.Bene svarbiausia turimų žinių pagrindu pateikti vartotojams tikslias orų prognozes. Ypačdidelę reikšmę turi tikslus pavojingų meteorologinių reiškinių numatymas, leidžiantis laikupritaikyti aktyvias ar pasyvias prevencines priemones. Tam skirta sinoptinė meteorologija –meteorologijos dalis, kurioje nagrinėjami atmosferos procesų, nulemiančių orų sąlygas ir jųpokyčius, vystymosi dėsningumai bei orų prognozės metodai. Pastaraisiais dešimtmečiais ypačgreitai vystantis skaičiavimo technikai išsiplėtojo atskira dinaminės meteorologijos dalis –skaitmeninės orų prognozės, kurios grindžiamos matematiniais atmosferos modeliais.Kaip atskirą, tačiau labai artimą meteorologijai mokslą, susiformavusį meteorologijos irgeografijos sandūroje, galima įvardinti klimatologiją. Tai mokslas, kuris nagrinėja klimatoformavimosi, jo savybių pasiskirstymo Žemėje bei klimato kaitos dėsningumus. Ypač populiarustapo klimato modeliavimas, čia matematiniai atmosferos modeliai pritaikomi ilgalaikiams klimatopokyčiams modeliuoti.Pagal analizuojamų procesų erdvinę aprėptį išskiriamos mikrometeorologija, mezomastometeorologija ir sinoptinio masto meteorologija. Mikrometeorologija analizuoja trumpai (iki 1valandos) nedidelėje teritorijoje (iki 10 km 2 ) vykstančius procesus, apimančius patį žemiausiąatmosferos bei viršutinį paklotinio paviršiaus sluoksnį. Mezomasto meteorologija analizuojaprocesus, apimančius jau didesnę teritoriją (iki 10 000 km 2 ) bei trunkančius ilgiau (paprastai iki 1dienos). Mezomasto meteorologijos objektai yra tokie procesai, kaip perkūnija, brizas ar škvalas.Sinoptinio masto meteorologija tiria ilgalaikius didžiulėje teritorijoje vykstančius procesus, tokiuskaip barinių sistemų formavimasis ir evoliucija.Meteorologinės žinios svarbios beveik visose žmogaus veiklos srityse. Pastaruoju metu visdaugiau dėmesio kreipiant į orų poveikį žmogaus sveikatai greitai vystosi biometeorologija –mokslas apie atmosferos sąlygų poveikį gyviems organizmams. Biometeorologija skirstoma įaugalų, gyvūnų ir žmogaus. Didėjant taikomajai meteorologijos reikšmei susiformavo taikomosiosmeteorologijos šakos, iš kurių svarbiausios būtų šios:1) agrometeorologija – mokslas, tiriantis orų ir klimato įtaką žemės ūkiui;2) miškų meteorologija – mokslas, tiriantis orų ir klimato įtaką miškininkystei;3) statybinė meteorologija – mokslas apie orų ir klimato sąlygų poveikį statiniams bei tųsąlygų įvertinimą projektuojant, statant ir eksploatuojant statinius;4) transporto meteorologija – mokslas, nagrinėjantis orų sąlygų įtaką sausumos, jūrų beioro transportui. Ypač svarbi transporto meteorologijos dalis yra aviacinėmeteorologija, kadangi oro transportui meteorologinės sąlygos daro bene didžiausiąįtaką, o pavojingi reiškiniai kelia didžiausią grėsmę.8