Meteorologijos pagrindai - Hidrologijos ir klimatologijos katedra

Egidijus Rimkus „Meteorologijos įvadas“Fronto paviršiai yra pasvirę žemės paviršiaus atžvilgiu. Šiltesnis ir kartu lengvesnis oras yravirš šalto ir sunkaus. Kampas, kurį fronto paviršius sudaro su žemės paviršiumi, priklauso nuodaugelio faktorių (oro masių judėjimo greičio, temperatūros ir kt.) ir yra labai nedidelis – vos vienolaipsnio dalys. Todėl net už kelių šimtų kilometrų nuo fronto linijos fronto paviršius yra tik keletokilometrų aukštyje. Šis kampas vadinamas fronto polinkiu.Milžiniškos atmosferos bangos, atsirandančios oro masėse abipus fronto, lemia ciklonų beianticiklonų formavimąsi. Kartu su ciklonų formavimusi ir evoliucija vyksta ir frontų evoliucija.Kiekvienas frontas turi savo gyvavimo amžių. Frontai nuolat susidaro, stiprėja, paskui silpnėja(mažėja oro masių kontrastingumas) ir galiausiai išnyksta.Sąlygos frontams formuotis visada atsiranda vienoje ar kitoje atmosferos dalyje. Dažniausiaifrontai formuojasi tokiuose oro judėjimo laukuose, kuriuose vienos prie kitų artėja (konverguoja)skirtingos temperatūros (arba kitų savybių) oro dalelės. Tokiame lauke horizontalūs temperatūrosgradientai auga, ir tai lemia ryškių frontų susidarymą vietoj tolygaus perėjimo iš vienos oro masės įkitą. Toks procesas vadinamas frontogeneze. Fronto linija – tai konvergencijos linija. Ties šia linijaformuojasi aukštyneigiai oro srautai ir susidaro debesų sistemos. Kartais atmosferos frontaisusiformuoja dėl tiesioginės paklotinio paviršiaus įtakos, pavyzdžiui, ties sniego riba ar ties ledųlauko pakraščiu, bet šis mechanizmas turi mažesnę reikšmę nei ankščiau minėtasis.Oro judėjimo laukuose, kuriuose skirtingų savybių oro dalelės tolsta viena nuo kitos, galivykti frontų nykimas, kurio metu frontai tampa plačiomis pereinamosiomis linijomis, ometeorologinių elementų gradientai mažėja.Frontai, skiriantys pagrindinius oro masės tipus, vadinami pagrindiniais atmosferosfrontais. Pagrindinis frontas tarp arktinio ir poliarinio, arba vidutinių platumų, oro vadinamasarktiniu, tarp poliarinio, arba vidutinių platumų, ir tropinio – poliariniu. Tropinis arba tarptropinisfrontas skiria pasatines Šiaurės ir Pietų pusrutulio sritis ir dažnai sutampa su pusiaujokonvergencijos zona. Tropiniai frontai savo geneze ir savybėmis skiriasi nuo aukščiau paminėtųjų iršiame skyrelyje neanalizuojami.Atmosferos frontai tarp skirtingų savybių, tačiau to paties pagrindinio tipo oro masių,vadinami antriniais frontais. Jie formuojasi pagrindinės fronto sistemos užnugaryje, dažniausiaišaltoje oro masėje, kai dėl oro masės amžiaus ir judėjimo trajektorijos skirtumų pradeda skirtis irhigroterminės charakteristikos oro masės viduje.Atmosferos frontai dažniausiai juda. Jų judėjimo kryptis paprastai sutampa su vėjųpučiančių virš trinties sluoksnio kryptimi, tačiau judėjimo greitis yra mažesnis. Jei šaltas oras judašilto link, toks frontas vadinamas šaltuoju, jei šiltas oras juda link šalto – šiltuoju frontu. Kadangišiltas oras yra mažiau tankus, šiltajame fronte šiltas oras kyla virš šalto, o praeinant šaltajam frontui,šiltas oras yra išstumiamas į viršų.a) b)6.4 pav. Šaltojo (a) ir šiltojo (b) atmosferos frontų schemos (Pidwirny, 2006)Šaltajame fronte aukštyneigis šilto oro kilimas apima daug siauresnę zoną nei šiltajamefronte, o vertikalūs oro judėjimo greičiai daug didesni (6.4a pav.). Praeinant šaltajam atmosferosfrontui įvyksta staigių oro sąlygų pasikeitimų (6.2 lentelė), kuriuos dažnai lydi didelio intensyvumo,o kartais ir pavojingi atmosferos reiškiniai: liūtiniai krituliai, škvalas, perkūnija, kruša. Visus šiuosreiškinius lemia staigus šilto oro kilimas bei adiabatinis jo vėsimas.84