Meteorologijos pagrindai - Hidrologijos ir klimatologijos katedra
Meteorologijos pagrindai - Hidrologijos ir klimatologijos katedra
Meteorologijos pagrindai - Hidrologijos ir klimatologijos katedra
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
Egidijus Rimkus „<strong>Meteorologijos</strong> įvadas“turbulencijos (dėl kurios vertikalus temperatūros gradientas didėja) žemyneigių srautų inversijosnepasiekia paklotinio pav<strong>ir</strong>šiaus. Jų apatinė riba dažniausiai sutampa su paribio sluoksnio aukščiu.Žemyneigių srautų inversijos formuojasi ten, kurvyksta intensyvus didelių oro sluoksnių leidimasis(pavyzdžiui, anticiklone) bei jo adiabatinis šilimas.Greičiausiai oras leidžiasi vidurinėje troposferoje, jamartėjant prie aukščio, kuriame jis pradeda diverguoti (t. y.ne tik leistis žemyn, bet <strong>ir</strong> sklisti į šalis) (4.10 pav.). Kiekžemiau vertikali oro judesių dedamoji mažėja, ohorizontali auga. Todėl oro dalelei nuėjus vienodą kelią,jos temperatūra adiabatinio proceso metu išauga mažiau.Oro sluoksniui leidžiantis žemyn jo stratifikacijospastovumas didėja, vertikalus temperatūros gradientasmažėja <strong>ir</strong> susidaro inversijos (išsamesnis paaiškinimaspriede „Žemyneigių srautų inversijų formavimasis“).Šio tipo inversijos apima dideles teritorijas aukštoslėgio zonose. Ypač stiprios inversijos formuojasikontinentinėse vidutinių platumų dalyse žiemą.Žemyneigių srautų inversijos žiemą gali būtisustiprinamos <strong>ir</strong> spinduliniu paklotinio pav<strong>ir</strong>šiaus vėsimu,o abiejų tipų procesai suformuoja vientisą priežeminįinversinį sluoksnį, kurio storis gali siekti 2–4 km, otemperatūros šuolis 20–25 ºC.Frontinės inversijos susidaro tuomet, kai mažiautankus šiltas oras kyla v<strong>ir</strong>š šalto (tai būdinga visų tipųfrontams). Siaura pereinamoji zona, vadinama frontiniupav<strong>ir</strong>šiumi, sk<strong>ir</strong>ia žemiau esantį šaltą orą nuo aukščiauesančio šilto. Šioje zonoje <strong>ir</strong> susidaro pakilioji inversija(4.11 pav.).4. 10 pav. Žemyneigių srautųinversija4.11 pav. Frontinė inversijaPeriodiniai temperatūros svyravimai d<strong>ir</strong>vos pav<strong>ir</strong>šiuje <strong>ir</strong> orePagrindinis veiksnys, lemiantis periodinių paros bei metinių temperatūros svyravimų dydį,yra Saulės spinduliuotės prietakos kaita. Astronominiai faktoriai (Žemės sukimasis apie savo ašį,ašies polinkis, Žemės padėtis orbitoje) lemia Saulės aukščio v<strong>ir</strong>š horizonto <strong>ir</strong> kartu spinduliuotėsintensyvumo sk<strong>ir</strong>tumus per parą <strong>ir</strong> metus tam tikroje vietoje. Saulės aukštis v<strong>ir</strong>š horizonto priklauso<strong>ir</strong> nuo vietovės platumos. Tačiau net <strong>ir</strong> toje pačioje platumoje esančiose vietovėse Saulėsspinduliuotės intensyvumas prie paklotinio pav<strong>ir</strong>šiaus gali labai sk<strong>ir</strong>tis. Tai lemia <strong>ir</strong> orų sąlygos(debesuotumas, vandens garų <strong>ir</strong> aerozolių kiekis ore), <strong>ir</strong> topografiniai vietovės aspektai (pvz., šlaitopolinkis, absoliutus aukštis). Todėl periodinė oro temperatūros kaita per parą <strong>ir</strong> metus yra labainevienoda.Išnagrinėkime tipinę d<strong>ir</strong>vos <strong>ir</strong> oro temperatūros kaitą per parą (4.12 pav.). D<strong>ir</strong>vos pav<strong>ir</strong>šiujetemperatūros minimumas dažniausiai fiksuojamas praėjus pusvalandžiui nuo Saulės patekėjimo, nesiki tol efektyvusis spinduliavimas vis dar v<strong>ir</strong>šija Saulės spinduliuotės prietaką. Paskui žemėspav<strong>ir</strong>šiaus temperatūra greitai auga <strong>ir</strong> kiek po vidurdienio pasiekia maksimalų dydį. Nors <strong>ir</strong> vėliauspinduliuotės balansas išlieka teigiamas, bet dėl padidėjusios oro turbulencijos <strong>ir</strong> stipraus garavimonuo paklotinio pav<strong>ir</strong>šiaus (tam yra sunaudojama energija) temperatūra pradeda mažėti.Temperatūros kritimas sustiprėja pavakare, kai Saulės spinduliuotės prietaka staigiai mažėja, kolgalų gale spinduliuotės balansas tampa neigiamas. Nakties metu temperatūros kaita yra labiausiaiveikiama efektyviojo spinduliavimo. Kuo jis stipresnis, tuo labiau atvėsta paklotinis pav<strong>ir</strong>šius.Sk<strong>ir</strong>tumas tarp paros temperatūros maksimumo <strong>ir</strong> minimumo vadinamas parostemperatūros amplitude. Sk<strong>ir</strong>tumas tarp vidutinės šilčiausio <strong>ir</strong> šalčiausio mėnesių temperatūrųvadinamas metine temperatūros amplitude.53
Change language