Meteorologijos pagrindai - Hidrologijos ir klimatologijos katedra
Meteorologijos pagrindai - Hidrologijos ir klimatologijos katedra
Meteorologijos pagrindai - Hidrologijos ir klimatologijos katedra
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
Egidijus Rimkus „<strong>Meteorologijos</strong> įvadas“6. ATMOSFEROS CIRKULIACIJABendroji atmosferos c<strong>ir</strong>kuliacija. Oro masės. Atmosferos frontai. Pasatai. Pusiaujokonvergencijos zona. Tropiniai ciklonai. Musonai. Atmosferos c<strong>ir</strong>kuliacija netropinėseplatumose. Atmosferos sraujymės. Rosbio bangos. Netropinių platumų ciklonai. Anticiklonai.Vietiniai vėjai. Terminiai vėjai. Feniniai vėjai. Katabatiniai vėjai. Mezocikloniniai dariniai.Dykumų vėjai.Bendroji atmosferos c<strong>ir</strong>kuliacijaBendrąja atmosferos c<strong>ir</strong>kuliacija vadinama stambių oro srautų visuma v<strong>ir</strong>š žemėspav<strong>ir</strong>šiaus. Šie srautai ats<strong>ir</strong>anda dėl spinduliuotės <strong>ir</strong> šilumos balanso nevienalytiškumo sk<strong>ir</strong>tingoseplatumose, taip pat vandenynuose <strong>ir</strong> sausumoje. Bendroji atmosferos c<strong>ir</strong>kuliacija tampa dar labiausudėtinga dėl Korioliso <strong>ir</strong> trinties jėgos poveikio.Bendrosios atmosferos c<strong>ir</strong>kuliacijos bruožus tam tikru laiko momentu galima įvertinti pagalsinoptinius žemėlapius, o lyginant kelis, – pastebėti labai sudėtingą <strong>ir</strong> nuolat kintantį oro srautųpobūdį. Tačiau nustačius vidutinius daugiamečius dydžius pastebima aiški schema: išryškėjarajonai, kuriems būdingos pastovios kasmet besikartojančios c<strong>ir</strong>kuliacinės savybės.Išnagrinėkime idealizuotą oro judėjimo Žemėje schemą. Laikykime, kad žemės pav<strong>ir</strong>šiusvienalytis, o ji pati nesisuka apie savo ašį. Šiuo atveju temperatūros <strong>ir</strong> slėgio pasisk<strong>ir</strong>stymasapatinėje troposferoje turi zoninį pobūdį. Todėl ties pusiauju įšilęs oras kiltų į v<strong>ir</strong>šų <strong>ir</strong> judėtų poliųlink. Judėdamas jis spinduliniu būdu vėstų <strong>ir</strong> pasiekęs polių, būdamas šaltas <strong>ir</strong> tankus, leistųsižemyn. Prie žemės pav<strong>ir</strong>šiaus formuotųsi priešpriešinis srautas, nukreiptas pusiaujo link, taipsudarydamas uždarą c<strong>ir</strong>kuliacinę gardelę (6.1 pav., A). Ir žemutinėje, <strong>ir</strong> v<strong>ir</strong>šutinėje troposferoje orasjudėtų horizontalaus barinio gradiento mažėjimo kryptimi. Tokio pobūdžio c<strong>ir</strong>kuliacija vadinamaHadlėjaus gardele (pagal anglų mokslininko G. Hadlėjaus pavardę, kuris XVIII amžiaus pradžiojep<strong>ir</strong>masis aprašė šį mechanizmą).Dėl Žemės sukimosi apie savo ašį, oro srautus pradeda veikti Korioliso jėga. Korioliso jėgaŠiaurės pusrutulyje kreipia judantį orą į dešinę, o Pietų – į ka<strong>ir</strong>ę. Todėl prie žemės pav<strong>ir</strong>šiaus v<strong>ir</strong>štrinties sluoksnio oras idealiu atveju judėtų iš rytų į vakarus, o v<strong>ir</strong>šutinėje troposferoje <strong>ir</strong> žemutinėjestratosferoje (nuo 4–5 iki 20 km aukščio) priešingai – į rytus. Trinties sluoksnyje kampas tarpbarinio gradiento <strong>ir</strong> vėjo krypties būtų mažesnis nei 90° <strong>ir</strong> Šiaurės pusrutulyje pūstų šiaurės rytų, oPietų pusrutulyje – pietryčių krypties vėjai.6.1 pav. Bendroji atmosferos c<strong>ir</strong>kuliacijos schema (Moran, Morgan, 1986). Išsamesnispaaiškinimas teksteRealioje atmosferoje oro c<strong>ir</strong>kuliacija vyksta srautams kiekviename pusrutulyje suskylant įtris pagal platumas išsidėsčiusias sritis (6.1 pav., B). Ten, kur priežeminiai srautai susiduria(konverguoja) <strong>ir</strong> oras kyla į v<strong>ir</strong>šų, susidaro žemo slėgio zonos (ties pusiauju bei 60° platuma),formuojasi debesys, iškrenta gausūs krituliai. Ten, kur oro srautai išsisk<strong>ir</strong>ia (diverguoja), vyrauja80
Change language