Meteorologijos pagrindai - Hidrologijos ir klimatologijos katedra

Egidijus Rimkus „Meteorologijos įvadas“amplitudė daug didesnė nei apsiniaukusią (4.13 pav.). Panašų, nors ir daug silpnesnį, poveikį daroore esantys vandens garai.Augmenija mažina dirvos paviršiaus temperatūros amplitudę. Dieną ji sulaiko Saulėsspinduliuotę, naktį – mažiną efektyvųjį spinduliavimą. Todėl, pavyzdžiui, miške ir dirvos, ir orotemperatūros svyravimai silpnesni. Blogu šilumos laidumu pasižyminti sniego danga apsaugo dirvąnuo pernelyg didelės šilumos netekties žiemą, todėl paviršiaus ir paros, ir metinė temperatūrosamplitudė labai sumažėja. Sniegas žiemą ir augmenija vasarą apie 10 °C sumažina dirvos paviršiausmetinę temperatūros amplitudę.20151050-5-10°C1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12Mėnesiai4.14 pav. Vidutinė oro temperatūra 2 m aukštyjeVilniujeVidutinė atskirų mėnesių dirvospaviršiaus ir oro temperatūra priklauso nuoSaulės spinduliuotės intensyvumo ir yraaukščiausia vasarą, o žemiausia žiemą (4.14pav.). Metinė dirvos temperatūros amplitudėdidėja didėjant platumai: Šiaurės pusrutulyjeties 10° platuma amplitudė yra apie 3 °C, oties 50° platuma 25 °C. Metinė temperatūrosamplitudė virš sausumos didesnė nei viršvandens.ŠalnaŠalna – tai oro temperatūros kritimas iki 0°C ir žemiau, kai vidutinė paros temperatūra yrateigiama. Tais atvejais, kai oro temperatūra 2 m aukštyje dar yra teigiama, o dirvos paviršiuje 0°Cir žemesnė, susiformuoja šalnos dirvos paviršiuje. Toks temperatūrinis režimas Lietuvoje gali būtifiksuojamas visais metų laikais (vasarą retai), tačiau šalnos terminas daugiausia vartojamas augalųvegetacijos periodo (balandžio-rugsėjo mėnesiai) terminėms sąlygoms nusakyti.Šalnos yra skirstomos į:1) spindulinio atvėsimo;2) advekcines.Spindulinio atvėsimo šalnos formuojasi dėl efektyviojo spinduliavimo atšąlant dirvai beigretimiems atmosferos sluoksniams. Tokių šalnų susidarymui palankios giedros naktys, kai vėjasyra labai silpnas, o ore mažai vandens garų. Giedromis mažai vėjuotomis naktimis formuojasi geraiišreikštos priežeminės inversijos, kuriose turbulencinė šilumos pernaša yra ypatingai silpna.Vėjas didina turbulentiškumą, todėl didėja šilumos pernaša iš aukštesnių atmosferossluoksnių prie dirvos paviršiaus, o debesų sluoksnis bei vandens garai ore mažina efektyvųjįspinduliavimą ir kartu šalnų susidarymo galimybę. Spindulinių atvėsimo šalnų susidarymas labaipriklauso nuo vietos sąlygų (reljefo, dirvos būklės ir kt.) ir dažnai šalnos apima ne visą teritoriją,kurioje yra palankios meteorologinės sąlygos joms formuotis. Pavyzdžiui, didesnė turbulentinėapykaita mažina šalnų formavimosi tikimybę teigiamose reljefo formose, kai tuo tarpu jos labaitikėtinos daubose, į kurias suteka dar ir šaltas tankus oras. Šalnos retesnės ir virš tankios, drėgnos,pasižyminčios gera šilumos talpa dirvos, kadangi joje dienos metu susikaupia didesnis šilumoskiekis.Advekcinės šalnos susidaro dėl šalto oro, kurio temperatūra žemesnė už 0°C advekcijos(pavyzdžiui, vėlyvą pavasarį į Lietuvą įsiveržus šaltam arktiniam orui). Advekcinės šalnos apimadidelius plotus ir mažai priklauso nuo vietinių sąlygų. Jos gali susidaryti ne tik naktį, bet ir dieną.Dažniausiai vykstant šalto oro, kartais turinčio teigiamą temperatūrą, advekcijai temperatūranaktį dar labiau nukrenta dėl efektyviojo spinduliavimo poveikio. Tada formuojasi mišriosadvekcinės spindulinio atvėsimo šalnos.Šilumos sklidimas į dirvos gilumąKai spinduliuotės balansas teigiamas, dirvos paviršius šyla, o dirvos temperatūra didėjantgyliui mažėja. Šiuo atveju šilumos srautas nukreiptas gilyn. Kai spinduliuotės balansas neigiamas,56