Egidijus Rimkus „<strong>Meteorologijos</strong> įvadas“Koriolisas (1792–1843) apibūdino judėjimą besisukančios atskaitos sistemos(taip pat <strong>ir</strong> atmosferos) atžvilgiu (1832). Amerikiečių meteorologas ViljamasFerelas (1817–1891) išvystė teoriją, kuri paaiškino atmosferos c<strong>ir</strong>kuliacijąvidutinėse platumose (1856). 1837 metais dar vienas prancūzų fizikas KlodasPuletas (1792–1843) sukonstravo prietaisą (p<strong>ir</strong>heliometrą), sk<strong>ir</strong>tą Saulėsspinduliuotės intensyvumui matuoti, <strong>ir</strong> apskaičiavo Saulės konstantos dydį.Vis dėlto norint prognozuoti orus ar teikti perspėjimus apie artėjančiasstichijas, buvo būtina operatyviai keistis meteorologine informacija. Todėl ypačstiprų poveikį mokslo raidai padarė telegrafo išradimas XIX amžiaus pradžioje.Tuo metu elektrinis telegrafas buvo kuriamas daugelyje šalių, tačiau labiausiai išplito 1837 metaisamerikiečių dailininko Samuelio Morzės (1791–1872) užpatentuotas signalų perdavimo metodasbei kartu su Alfredu Veilu (1807–1859) sukurta Morzės abėcėlė. Vis dėlto tarptautinė apsikeitimoinformacija sistema nebuvo įkurta iki Krymo karo (1853–1856), kai audros metu stipriai nukentėjoanglų <strong>ir</strong> prancūzų karo laivynas. Prancūzų imperatorius Napoleonas III nurodė matematikui UrbenuiLeverjė (1811–1877), prieš tai numačiusiam Neptūno planetos egzistavimą, sukurti <strong>ir</strong> orųprognozavimo sistemą. Šis mokslininkas nustatė, jog minėtą audrą buvo galima numatyti pagal orųžemėlapius <strong>ir</strong> laiku perspėti laivyną. Tam būtina nuolat veikianti bei operatyvią informacijągaunanti tarnyba. Todėl Prancūzijoje įkuriama Nacionalinė štorminio perspėjimo tarnyba. Kuriantistokio pobūdžio nacionalinėms tarnyboms, 1873 metais buvo įkurta Tarptautinė meteorologijosorganizacija (1950 metais reorganizuota į Pasaulinę meteorologijos organizaciją), kuriai priklausėnacionalinių tarnybų d<strong>ir</strong>ektoriai. Jos uždaviniai buvo organizuoti matavimus, kaupti <strong>ir</strong> platinti jųrezultatus, koordinuoti įva<strong>ir</strong>ių šalių mokslininkų tyrimus.XIX <strong>ir</strong> XX amžių sandūroje ypač aktualūs tapo patikimų įva<strong>ir</strong>ios trukmės oroprognozių sukūrimo klausimai. 1904 metais norvegų mokslininkas VilhelmasBjerknesas (1862–1951) išdėsto idėją, jog orų numatymas gali būti pagrįstasskaičiavimais, remiantis pagrindiniais fizikos dėsniais. Jo teoriją toliau vystė anglasLevis Ričardsonas (1881–1953), kuris 1922 metais suformavo svarbiausiusskaitmeninių orų prognozių sudarymo principus. Panašiu metu jau minėtasVilhelmas Bjerknesas su kolegomis sukuria modelį, aiškinantį netropinių ciklonųevoliuciją bei atmosferos frontų susidarymą. Šie fundamentalūs darbai buvošiuolaikinės meteorologijos raidos lūžio taškas.1930 metais kone sinchroniškai Rusijoje, Prancūzijoje <strong>ir</strong> Vokietijoje į orą pakyla p<strong>ir</strong>miej<strong>ir</strong>adiozondai. Iš troposferos bei apatinių stratosferos sluoksnių pradėta gauti reguliari meteorologinėinformacija, kuri yra ypač svarbi tikslioms orų prognozėms sudaryti. Pastarųjų reikšmė labai išaugoAntrojo pasaulinio karo metu, kai visos kariaujančios pusės turėjo karines orų tarnybas. Prieš patprasidedant Antrajam pasauliniam karui, JAV d<strong>ir</strong>bęs švedų mokslininkas Karlas Rosbis (1898–1957) identifikuoja <strong>ir</strong> paaiškina planetinio masto bangų atmosferoje formavimąsi bei judėjimą(1939).1946 metais amerikiečių matematikas Džonas fon Neimanas (1903–1957) sukūrė spartųskaitmeninį elektroninį kompiuterį. Tik tada tapo įmanoma techniškai įgyvendinti daugumą LevioRičardsono darbe išdėstytų principų, nes skaitmeninėms meteorologinėms prognozėms sudaryt<strong>ir</strong>eikalingų skaičiavimų kiekis dažnai v<strong>ir</strong>šijo skaičiavimo technikos galimybes: tuo metu jau buvoparametrizuota daugelis atmosferoje bei okeane vykstančių procesų, sukurti bendrosios atmosferosc<strong>ir</strong>kuliacijos modeliai. Tolesnis meteorologijos mokslo vystymasis buvo susietas su kompiuterinėstechnikos raida. Kompiuterinės technikos vystymasis leido 1963 metais amerikiečių matematikui <strong>ir</strong>meteorologui Edvardui Lorencui (1917–2008) sukurti chaoso teoriją, labai plačiai pritaikomąsudarant ansamblines prognozes.Pastaraisiais dešimtmečiais meteorologijos mokslas vis labiau specializuojasi, tad kalbantapie nūdienos raidą, reiktų analizuoti atsk<strong>ir</strong>ų meteorologijos šakų vystymąsi. Šiame konteksteišsisk<strong>ir</strong>ia du įvykiai, ypač paveikę visas meteorologijos šakas.P<strong>ir</strong>masis jų sietinas su specializuotų meteorologinių palydovų ats<strong>ir</strong>adimu. 1960 metais JAV įorbitą pakilo „TIROS-1“, kuris teikė meteorologinę informaciją. Vis sudėtingesni palydovai tapo11
Egidijus Rimkus „<strong>Meteorologijos</strong> įvadas“neišsenkamas duomenų šaltinis apie Žemės atmosferą <strong>ir</strong> klimatą, be to, vaizdas iš kosmoso pagerinoorų prognozių tikslumą.Paskutiniajame XX amžiaus dešimtmetyje pasaulį staigiai apraizgė internetas, be kurionaudojimo neįsivaizduojama šiuolaikinė meteorologija. Galimybė žaibiškai apsikeisti informacijabei dideliais duomenų masyvais dar labiau suartino tarptautinę meteorologų bendriją bei paspartinomokslo raidą.Itin daug dėmesio sk<strong>ir</strong>iama <strong>ir</strong> bendrosios c<strong>ir</strong>kuliacijos modeliams tobulinti. Tai ne tik didinaoro prognozių tikslumą, bet <strong>ir</strong> leidžia numatyti, kaip keisis klimatas netolimoje ateityje. Taikantšiuos klimato prognozavimo modelius, galima įvertinti atsk<strong>ir</strong>ų klimatą formuojančių faktorių įtakąateities pokyčiams.Lietuvos meteorologijos pradžia sietina su dviem datomis. 1643 metaisJonas Počapovskis Vilniaus universitete apgynė magistro tezes <strong>ir</strong> paskelbėtraktatą „Universa Meteorologia“, grindžiamą aristoteliškuoju mokymu (žr.priedą „Universa Meteorologia“). Tuomet universitete kaip sudedamoji fizikosdalis buvo dėstoma <strong>ir</strong> meteorologija. Kita svarbi Lietuvos meteorologijos ga<strong>ir</strong>ėyra1770-ieji. Vilniaus universiteto astronomijos observatorijoje, vadovaujamojeMartyno Počobuto (1728–1810) pradedami kasdieniniai <strong>ir</strong> iki šiol Vilniaus miestedaromi oro temperatūros matavimai.XIX amžiuje Lietuva buvo okupuota Rusijos imperijos. <strong>Meteorologijos</strong> stočių gausėjimas1869–1897 metais buvo centralizuoto Rusijos matavimų tinklo plėtros sudėtinė dalis. XX amžiauspradžioje veikė net 36 meteorologijos stotys. Deja, P<strong>ir</strong>mojo pasaulinio karo metais meteorologiniaimatavimai Lietuvoje nutrūko.Tarpukariu po nepriklausomybės paskelbimo atstatytas <strong>ir</strong> meteorologijos stočių tinklas,plėtėsi matavimų programa. Stasys Nacevičius (1881–1947) Dotnuvos Žemės ūkio akademijojepradėjo fenologinius stebėjimus. Parašyti p<strong>ir</strong>mieji mokslo darbai lietuvių kalba. Fizikas IgnasKončius (1886–1975) 1924 metais parengia p<strong>ir</strong>mąjį meteorologijos vadovėlį. Geografas KazimierasPakštas (1893–1960) Šveicarijoje 1922 metais apgina disertaciją „Lietuvos klimatas”, kuriospagrindu 1926 metais parengiama knyga lietuvių kalba. 1925 metais Kauneįsteigiamas meteorologijos biuras, kuris 1926 metų sausio 1 dieną išleidžiap<strong>ir</strong>mą meteorologinį biuletenį su orų prognoze. 1930 metais KazimieroŠleževičiaus (1890–1953) pastangomis Kauno universitete įsteigiamageofizikos <strong>ir</strong> meteorologijos <strong>katedra</strong> (1940 metais perkelta į Vilniausuniversitetą), pradėjusi ruošti profesionalius meteorologus. 1938 įsteigiamasStepono Olšausko (1892–1959) vadovaujamas Klimatologijos institutas, kurisorganizuoja meteorologinę veiklą Lietuvoje.Pokario metais matavimų tinklas išaugo – daugiausia meteorologijos stočių buvo šeštajameXX amžiaus dešimtmetyje. 1945 metais Kaune pradėtas <strong>ir</strong> kasdieninis atmosferos radiozondavimas.XX amžiaus antrojoje pusėje Lietuvos hidrometeorologijos tarnyboje, Vilniaus universitete,Geografijos institute, Fizikos institute buvo padaryta reikšmingų tyrimų, sukurta svarbiųmeteorologijos mokslo darbų.Atkūrus nepriklausomybę, Lietuvos meteorologai greitai įsiliejo į tarptautinę bendriją. Nuo1992 metų Lietuva tapo Pasaulinės meteorologijos organizacijos nare <strong>ir</strong> aktyviai dalyvauja josveikloje. Šiuo metu sparčiai modernizuojamas <strong>ir</strong> automatizuojamas Lietuvos hidrometeorologijostarnybai priklausantis matavimų tinklas, pradėjo veikti meteorologiniai radarai. Kuriasi <strong>ir</strong> plečiasikelių orų sąlygų stotelių tinklas, teikiantis išsamią informaciją apie meteorologines eismo sąlygas.12