Meteorologijos pagrindai - Hidrologijos ir klimatologijos katedra

Egidijus Rimkus „Meteorologijos įvadas“neišsenkamas duomenų šaltinis apie Žemės atmosferą ir klimatą, be to, vaizdas iš kosmoso pagerinoorų prognozių tikslumą.Paskutiniajame XX amžiaus dešimtmetyje pasaulį staigiai apraizgė internetas, be kurionaudojimo neįsivaizduojama šiuolaikinė meteorologija. Galimybė žaibiškai apsikeisti informacijabei dideliais duomenų masyvais dar labiau suartino tarptautinę meteorologų bendriją bei paspartinomokslo raidą.Itin daug dėmesio skiriama ir bendrosios cirkuliacijos modeliams tobulinti. Tai ne tik didinaoro prognozių tikslumą, bet ir leidžia numatyti, kaip keisis klimatas netolimoje ateityje. Taikantšiuos klimato prognozavimo modelius, galima įvertinti atskirų klimatą formuojančių faktorių įtakąateities pokyčiams.Lietuvos meteorologijos pradžia sietina su dviem datomis. 1643 metaisJonas Počapovskis Vilniaus universitete apgynė magistro tezes ir paskelbėtraktatą „Universa Meteorologia“, grindžiamą aristoteliškuoju mokymu (žr.priedą „Universa Meteorologia“). Tuomet universitete kaip sudedamoji fizikosdalis buvo dėstoma ir meteorologija. Kita svarbi Lietuvos meteorologijos gairėyra1770-ieji. Vilniaus universiteto astronomijos observatorijoje, vadovaujamojeMartyno Počobuto (1728–1810) pradedami kasdieniniai ir iki šiol Vilniaus miestedaromi oro temperatūros matavimai.XIX amžiuje Lietuva buvo okupuota Rusijos imperijos. Meteorologijos stočių gausėjimas1869–1897 metais buvo centralizuoto Rusijos matavimų tinklo plėtros sudėtinė dalis. XX amžiauspradžioje veikė net 36 meteorologijos stotys. Deja, Pirmojo pasaulinio karo metais meteorologiniaimatavimai Lietuvoje nutrūko.Tarpukariu po nepriklausomybės paskelbimo atstatytas ir meteorologijos stočių tinklas,plėtėsi matavimų programa. Stasys Nacevičius (1881–1947) Dotnuvos Žemės ūkio akademijojepradėjo fenologinius stebėjimus. Parašyti pirmieji mokslo darbai lietuvių kalba. Fizikas IgnasKončius (1886–1975) 1924 metais parengia pirmąjį meteorologijos vadovėlį. Geografas KazimierasPakštas (1893–1960) Šveicarijoje 1922 metais apgina disertaciją „Lietuvos klimatas”, kuriospagrindu 1926 metais parengiama knyga lietuvių kalba. 1925 metais Kauneįsteigiamas meteorologijos biuras, kuris 1926 metų sausio 1 dieną išleidžiapirmą meteorologinį biuletenį su orų prognoze. 1930 metais KazimieroŠleževičiaus (1890–1953) pastangomis Kauno universitete įsteigiamageofizikos ir meteorologijos katedra (1940 metais perkelta į Vilniausuniversitetą), pradėjusi ruošti profesionalius meteorologus. 1938 įsteigiamasStepono Olšausko (1892–1959) vadovaujamas Klimatologijos institutas, kurisorganizuoja meteorologinę veiklą Lietuvoje.Pokario metais matavimų tinklas išaugo – daugiausia meteorologijos stočių buvo šeštajameXX amžiaus dešimtmetyje. 1945 metais Kaune pradėtas ir kasdieninis atmosferos radiozondavimas.XX amžiaus antrojoje pusėje Lietuvos hidrometeorologijos tarnyboje, Vilniaus universitete,Geografijos institute, Fizikos institute buvo padaryta reikšmingų tyrimų, sukurta svarbiųmeteorologijos mokslo darbų.Atkūrus nepriklausomybę, Lietuvos meteorologai greitai įsiliejo į tarptautinę bendriją. Nuo1992 metų Lietuva tapo Pasaulinės meteorologijos organizacijos nare ir aktyviai dalyvauja josveikloje. Šiuo metu sparčiai modernizuojamas ir automatizuojamas Lietuvos hidrometeorologijostarnybai priklausantis matavimų tinklas, pradėjo veikti meteorologiniai radarai. Kuriasi ir plečiasikelių orų sąlygų stotelių tinklas, teikiantis išsamią informaciją apie meteorologines eismo sąlygas.12