Meteorologijos pagrindai - Hidrologijos ir klimatologijos katedra
Meteorologijos pagrindai - Hidrologijos ir klimatologijos katedra
Meteorologijos pagrindai - Hidrologijos ir klimatologijos katedra
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
Egidijus Rimkus „<strong>Meteorologijos</strong> įvadas“santykinai šilto vandens telkiniai. Neretai atmosferoje susidaro tokia situacija, jog dvi sk<strong>ir</strong>tingųsavybių oro masės nejuda viena link kitos. Tai dažniausiai atsitinka tada, kai vėjas, v<strong>ir</strong>š trintiessluoksnio paprastai stumiantis <strong>ir</strong> kreipiantis oro masę, abipus fronto linijos pradeda pūstilygiagrečiai fronto pav<strong>ir</strong>šiui (priešingomis kryptimis). Tokie nejudantys arba labai mažai judantysatmosferos frontai yra vadinami stacionariais (6.8 pav.).PasataiPasatai – tropikuose vyraujantys šiaurės rytų ar pietryčių vėjai, beveik nekeičiantys savokrypties per metus.Tropinėse platumose apatinėje troposferoje horizontalus barinis gradientas nukreiptas nuosubtropinės aukšto slėgio į ekvatorinę žemo slėgio sritį. Dėl Korioliso jėgos poveikio <strong>ir</strong> Šiaurės, <strong>ir</strong>Pietų pusrutulyje v<strong>ir</strong>š trinties sluoksnio geostrofinis vėjas daugiausia pučia iš rytų. Tačiau prie patžemės pav<strong>ir</strong>šiaus dėl trinties jėgos poveikio oro srautai nukrypsta nuo izobarų barinio gradientokrypties link. Todėl Šiaurės pusrutulyje vėjas pučia iš šiaurės rytų, o pietiniame pusrutulyje – išpietryčių (6.1b pav.). Abu oro srautai susiduria netoli pusiaujo konvergencijos zonoje, kur oras kylaį v<strong>ir</strong>šų.V<strong>ir</strong>šutinėje troposferoje oras juda priešinga kryptimi subtropinės aukšto slėgio zonos (ji yraties 30° platuma abiejuose pusrutuliuose) link, kur jis leidžiasi žemyn. Taip susidaro uždarac<strong>ir</strong>kuliacija (Hadlėjaus gardelė) tropinėse platumose.Pasatai neapima viso Žemės rutulio, nes subtropinė aukšto slėgio sritis suskyla į keletąanticiklonų, ištįsusių pagal platumas. Kadangi subtropinė aukšto slėgio zona v<strong>ir</strong>š sausumos yrasilpnai išreikšta, pasatinė c<strong>ir</strong>kuliacija žymiai ryškesnė v<strong>ir</strong>š okeanų. Be to, pasatai beveik išnykstaten, kur labai stipri musoninė c<strong>ir</strong>kuliacija (pavyzdžiui, šiaurinėje Indijos vandenyno dalyje).Pasatinė c<strong>ir</strong>kuliacija gali nutrūkti <strong>ir</strong> dėl laikinų slėgio centrų vietos pokyčių (žr. priedą „El Ninjo“).Vidutinis pasatų greitis prie žemės pav<strong>ir</strong>šiaus 5-7 m/s. Priežeminis oras, judėdamasekvatoriaus link, šyla <strong>ir</strong> tampa nepastoviai stratifikuotas. Tačiau debesodara dažniausiai aps<strong>ir</strong>ibojaapatiniu 1–2 km sluoksniu, kadangi vertikalius oro srautus stabdo anticiklonams būdingosžemyneigių srautų inversijos. Todėl pasatinės c<strong>ir</strong>kuliacijos sritims būdingi kamuoliniai debesys(Cu), iš kurių tik retsykiais iškrenta trumpalaikiai mažo intensyvumo lietūs. V<strong>ir</strong>š sausumos pasataikarštesni bei sausesni nei v<strong>ir</strong>š vandenyno. Žiemos mėnesiais jie stipresni nei vasarą.Pusiaujo konvergencijos zonaPasatų juostas Pietų <strong>ir</strong> Šiaurės pusrutuliuose sk<strong>ir</strong>ia santykinai siaura (1–3°) pereinamoji zonasu nepastoviais, dažniausiai silpnais, bet retkarčiais <strong>ir</strong> labai gūsingais vėjais bei mažais temperatūros<strong>ir</strong> drėgmės kontrastais. Šioje zonoje šiaurės <strong>ir</strong> pietų pasatai priežeminiame sluoksnyje priartėja vieniprie kitų (konverguoja), todėl ji <strong>ir</strong> vadinama pusiaujo konvergencijos zona (PKZ).6.9 pav. Sezoninė pusiaujo konvergencijos zonos padėties kaita (M. Haldino paveikslas, 2006)87
Change language