Meteorologijos pagrindai - Hidrologijos ir klimatologijos katedra

Egidijus Rimkus „Meteorologijos įvadas“nespėja atvėsti iki rasos taško. Jeigu paviršiaus temperatūra mažesnė negu 0 °C, ant paviršiaus galiprasidėti sublimacijos procesas ir formuotis šarma. Šarma gali susidaryti ir ant sniego dangos.Vidutinėse platumose per naktį gali susiformuoti 0,05–0,15 mm rasos sluoksnis, o per metussuminis rasos kiekis gali siekti daugiau kaip 10 mm.Šerkšnas – baltos purios sniego pavidalo nuosėdos, susidarančios ant medžio šakų, laidų irkitų plonų daiktų.Šerkšnas formuojasi šalčių metu dažniausiai esant rūkui dėl vandens garų sublimacijos arbaperšaldytų lašelių prišalimo liečiantis su daiktais. Šerkšnas gali susidaryti bet kuriuo paros metu.Šerkšnas stipriausiai auga priešvėjinėje objekto pusėje, kita vertus, stiprus vėjas nesunkiai nupučiasusiformavusius kristalus. Pagal formavimosi sąlygas šerkšnas skirstomas į kristalinį ir grūdėtąjį.Kristalinis šerkšnas sudarytas iš plonų siūliškos formos ledo kristalėlių. Jų ilgis siekia1 cm, o retais atvejais kristalinio šerkšno storis gali siekti ir kelis centimetrus. Jis formuojasi esantžemai temperatūrai (–11 – –25°C) tykos metu ar pučiant silpnam vėjui bei vykstant vandens garų,susidariusių garuojant rūko lašeliams, sublimacijai. Kai oro temperatūra ypač žema, kristalinisšerkšnas gali formuotis ir kai nėra rūko. Išnyksta didėjant temperatūrai arba mažėjant santykineidrėgmei. Kadangi jo struktūra labai trapi kristalai lengvai nubyra pučiant stipresniam vėjui.Grūdėtasis šerkšnas – sniego pavidalo purus ledas, dažniausiai besiformuojantis vėjuotuoru rūko metu, kai oro temperatūra –2 – –7 °C (gali formuotis ir esant žemesnei temperatūrai).Rūko lašeliai prišąla prie atvėsusių paviršių taip greitai, jog nespėja prarasti savo formos. Todėlbesiformuojantis šerkšnas yra sudarytas iš labai smulkių grūdelių. Grūdėtojo šerkšno storis galisiekti keliasdešimt centimetrų ir išsilaikyti keletą dienų iš eilės. Augant oro temperatūrai ir didėjantrūko lašeliams šerkšno tankis didėja ir jis pamažu virsta lijundra. Žemėjant temperatūrai irsilpnėjant vėjui, grūdėtasis šerkšnas gali virsti kristaliniu šerkšnu.Dar vienas kiek kitaip besiformuojantis, bet ant paklotinio paviršiaus susidarantishidrometeoras yra lijundra. Jei anksčiau išvardintų hidrometeorų formavimosi procese vyravokondensacija ar sublimacija bei itin smulkių rūko lašelių prišalimas, tai lijundrai susidarytireikalingi peršaldyti kritulių lašeliai.Lijundra – tai tankus ledas, susiformavęs ant žemės paviršiaus ar įvairių daiktų dėlperšaldyto lietaus, dulksnos ar stambių tankaus rūko lašelių prišalimo ant šalto paklotiniopaviršiaus.Lijundra padengia paviršius, ant kurių krenta peršaldyti lietaus lašeliai. Lijundros storis galisiekti kelis centimetrus ir sukelti medžio šakų lūžinėjimą, elektros laidų trūkinėjimą ir t. t. Lijundradažniausiai formuojasi, kai oro temperatūra 0 – –7 °C (retais atvejais gali formuotis ir –15 °C orotemperatūroje). Lijundra skirstoma į skaidriąją ir matinę (pastaroji susidaro žemesnėjetemperatūroje iš smulkesnių dulksnos dalelių ir primena grūdėtąjį šerkšną).Plikledis – tai ledo sluoksnis ant žemės paviršiaus, susidaręs po atodrėkio ar lietaus dėltolesnio oro atvėsimo.Skirtingai nei lijundra, plikledis susidaro tik ant žemės paviršiaus. Plikledžiui neretaipriskiriamas ir automobilių suvažinėtas sniegas.RūkasRūkas susidaro dėl vandens garų kondensacijos priežeminiame atmosferos sluoksnyje.Susidarę vandens lašeliai išsklaido bei atspindi šviesą ir mažina matomumą. Kai kondensacijosproduktai yra stambūs, o jų koncentracija didelė, matomumas gali labai stipriai sumažėti.Rūkas – kondensacijos produktų (lašų bei kristalų) sankaupa prie paviršiaus ir su tuo susijęsstiprus oro drumstumas, kai matomumas mažesnis negu 1 km. Jei oro drumstumas ne toks didelis(matomumas nuo 1 iki 10 km), reiškinys vadinamas rūkana.Pagal matomumo nuotolį, rūkas ir rūkana gali būti skirstomi į kelias papildomas kategorijas:4–10 km – silpna rūkana; 2–4 km – vidutinio stiprumo rūkana; 1–2 km – stipri rūkana; 500–1000 m– silpnas rūkas; 50–500 m – stiprus rūkas; < 50 m – labai stiprus rūkas. Kai kuriose klasifikacijoseriba tarp silpno ir stipraus rūko yra ne 500, o 200 metrų.109