Meteorologijos pagrindai - Hidrologijos ir klimatologijos katedra

More documents

Recommendations

Info

Egidijus Rimkus „Meteorologijos įvadas“4 % tenka pirmajai vaivorykštei. Todėl ji yra ryškiausia, tuo tarpu antroji yra daug silpnesnė irmatoma ne visada, o trečioji beveik niekada nėra matoma.Žinių patikrinimasKontroliniai klausimai1. Kodėl dangus yra mėlynas?2. Išvardinkite sutemų tipus.3. Kaip susidaro baltosios naktys?4. Kodėl žvaigždes danguje matome aukščiau, nei jos yra?5. Kokios sąlygos palankios viršutiniam ir apatiniam miražui formuotis?6. Kaip formuojasi 22° ir 46° halai?7. Koks optinis reiškinys formuojasi vulkaninės kilmės aerozoliuose?8. Kaip išsidėsto spalvos difrakcijos ir refrakcijos nulemtuose optiniuose reiškiniuose?9. Kaip formuojasi vaivorykštė?135
Egidijus Rimkus „Meteorologijos įvadas“9. ATMOSFEROS ELEKTRAJonai. Jonosfera. Atmosferos elektrinis laukas. Debesų ir kritulių elektra. Perkūnija.Žaibas ir griaustinis. Šventojo Elmo ugnys. Poliarinė pašvaistė.JonaiJonas – teigiamą arba neigiamą krūvį turinti molekulė ar atomas. Dėl jonizuojančiospinduliavimo poveikio vienos dalelės praranda vieną ar kelis elektronus (susidaro teigiamasjonas), o kitos dalelės juos prisijungia (susidaro neigiamas jonas).Atmosferoje nuolat susidaro įelektrintos dalelės, vadinamos jonais. Jonų egzistavimasatmosferoje yra svarbiausia elektrinio atmosferos lauko formavimosi priežastis. Jei jų nebūtų,elektrinis atmosferos laukas neegzistuotų. Yra išskiriami trijų tipų jonai: lengvieji, vidutiniai irsunkieji. Jonizacijos metu susidarę lengvieji jonai, jungdamiesi su neutraliais arba turinčiaiselektros krūvį skystais ar kietais aerozoliais, suformuoja vidutinius ir sunkiuosius jonus.Svarbiausi atmosferoje yra lengvieji jonai, dėl savo didesnio mobilumo atmosferoje pernešantysdidžiausią elektros krūvį. Teigiamų ir neigiamų jonų skaičius gali siekti kelis šimtus ar nettūkstančius viename kubiniame centimetre.Jonizacija apatinėje atmosferoje vyksta dėl radioaktyvių medžiagų, esančių žemėspaviršiuje, bei dėl kosminio (daugiausia protonų srauto, sklindančio iš Saulės ar kitų kosminiųobjektų) spinduliavimo. Jei radioaktyvios medžiagos labiausiai jonizuoja orą prie žemės paviršiaus,tai kosminiai spinduliai – aukštesniuose atmosferos sluoksniuose (nors veikia visą atmosferosstorymę). Apskaičiuota, jog dvi iš septynių jonų porų prie žemės paviršiaus yra suformuotoskosminių spindulių, o likusios – natūralaus Žemės radioaktyvumo. Labai didelę reikšmę turi radžio(Ra) skleidžiamos radioaktyvios radono (Rn) dujos, kurios labai stipriai jonizuoja oro molekules.Jonai taip pat susidaro elektros išlydžių metu. Prie žemės paviršiaus susiformavę jonai įvidurinę troposferą patenka dėl turbulencinio maišymosi.JonosferaJonosfera – tai dideliu elektriniu laidumu pasižymintis atmosferos sluoksnis. Jametrumposios Saulės spinduliuotės spektro dalies bangos arba nuo Saulės į Žemės atmosferąatskriejusios įelektrintos dalelės intensyviai jonizuoja dujų molekules ir todėl ore atsiranda didelėjonų koncentracija. Apytikslės jonosferos ribos (60–800 km) didele dalimi sutampa su termosferos,kadangi oro molekulių jonizacija ir yra oro temperatūros kilimo priežastis.Jonosferoje dideliu dažniu pasižymintys ultravioletiniai ir rentgeno Saulės spinduliai bei išSaulės sklindantis elektronų ir protonų srautas gali iš neutralios atmosferos dujų molekulės„išmušti“ elektroną. Ir nors elektronai, priartėję prie teigiamų jonų, yra pastarųjų prisijungiami (taivadinama rekombinacija), jonosferoje oro tankis yra toks retas, jog laisvieji elektronai kurį laikągali egzistuoti atskirai. Kuo atmosfera yra retesnė, tuo didesnis jonizacijos laipsnis, nes didėjalaisvųjų elektronų egzistavimo laikas. Jonizacijos laipsnis priklauso nuo Saulės spinduliuotėsintensyvumo, todėl jis kinta per dieną bei per metus, yra nevienodas skirtingose platumose, be toveikiamas pačios Saulės aktyvumo.Jonosfera skirstoma į tris sluoksnius: D, E ir F. Apatiniuose D (~60–90 km) ir Esluoksniuose (~90–150 km) dominuoja NO + and O 2 + jonai, tuo tarpu F sluoksnyje (~150–800 km)vyrauja O + jonai. Kadangi Saulės spinduliuotė yra pagrindinė atmosferos jonizacijos priežastis, D irE sluoksnių storis labai kinta, priklausomai nuo paros laiko (naktį D sluoksnis beveik visiškaiišnyksta). Santykinai tankioje atmosferoje susilpnėjus Saulės spinduliuotei jonų skaičius greitaimažėja, nes laisvieji elektronai susijungia su teigiamais jonais. Tuo tarpu viršutinis F sluoksnisišlieka daug pastovesnis.Jonosfera turi didelę įtaką trumpųjų radijo bangų sklidimui ore, kadangi šiame atmosferossluoksnyje jos sąveikauja su jonais ir yra atspindimos. Vėliau atsispindėjusios jau nuo žemės136
Page 1 and 2:
Egidijus RimkusMeteorologijos įvad
Page 3 and 4:
Egidijus Rimkus „Meteorologijos
Page 5 and 6:
Page 7 and 8:
Page 9 and 10:
Page 11 and 12:
Page 13 and 14:
Page 15 and 16:
Page 17 and 18:
Page 19 and 20:
Page 21 and 22:
Page 23 and 24:
Page 25 and 26:
Slėgis, tankis (vieneto dalimis)Te
Page 27 and 28:
Page 29 and 30:
Page 31 and 32:
Page 33 and 34:
Page 35 and 36:
Page 37 and 38:
Page 39 and 40:
Page 41 and 42:
Page 43 and 44:
Page 45 and 46:
Page 47 and 48:
Page 49 and 50:
Page 51 and 52:
Page 53 and 54:
Page 55 and 56:
Page 57 and 58:
Page 59 and 60:
Page 61 and 62:
Page 63 and 64:
Page 65 and 66:
Page 67 and 68:
Page 69 and 70:
Page 71 and 72:
Page 73 and 74:
Page 75 and 76:
Page 77 and 78:
Page 79 and 80:
Page 81 and 82:
Page 83 and 84:
Page 85 and 86: Egidijus Rimkus „Meteorologijos
Page 135: Egidijus Rimkus „Meteorologijos
Page 153: Egidijus Rimkus „Meteorologijos
show all

Meteorologijos pagrindai - Hidrologijos ir klimatologijos katedra

Create successful ePaper yourself

Delete template?

Save as template?